15 metų gyvenau su psichopatu: pasekmes jaučiu ne tik aš, bet ir 5 mano vaikai

Karolinos (vardas pakeistas) istorija yra viena iš daugelio, kur sunku įžiūrėti teisybę, kur laimės reikia ieškoti su žiburiu, o meilės – net ir su juo nerasi. 15 metų ji gyveno su vyru, kuris žemino ne tik ją, bet ir jųdviejų vaikus. Moteris prisipažįsta, kad ne kartą buvo akimirkų, kai atrodė, jog nebėra nei jėgų, nei prasmės kažką keisti, dėl kažko kovoti. Bet ji nenuleido rankų. Šiandien Karolinos namuose po truputį įsivyrauja ramybė. Ji gyvena su keturiais savo vaikais ir siekia susigrąžinti iš vyro ir penktąjį. Deja, 15 metų trukęs smurtas paliko gilius randus – vaikai neapsieina be psichologo pagalbos, o ir pačios Karolinos laukia dar ilgas kelias.

Neturėjo jokios empatijos

„Savo gyvenimą susiejau su žmogumi galimai psichopatu. Jis buvo labai agresyvus, bet kurį laiką sėkmingai maskavosi, nuslėpdavo nuo manęs savo elgesį su vaikais. Prieš mane naudojo psichologinį smurtą, nuolat žemino, menkino. Kai manęs nebūdavo namie, vaikus mušdavo į veidą, į galvą, diržu. Įtampa namuose buvo didžiulė. Bet vaikai buvo prigąsdinti man to nepasakoti. Daug dalykų sužinojau tik neseniai, kai vaikams sukako 14-16 metų. Vyras neturėjo nei sąžinės, nei empatijos jausmo. Kriko mano psichika, pradėjau jausti, kad santuokoje nėra jokios partnerystės, meilės, palaikymo. Net pasakiau jam, kad jaučiuosi kaip prostitutė, kurios kūnu yra naudojamasi. Šitam žmogui niekas nerūpėjo. Jis tik dar labiau trumpino pavadėlį, kontroliuodamas mus ir izoliuodamas nuo kitų. Ilgainiui pasijutau viena, net ir mano broliai ir seserys jo buvo atmesti kaip nevykėliai. Aš buvai juo įtikėjusi, jis man buvo autoritetas“, – pasakojo moteris.

Po 15 metų santuokoje Karolina suprato, kad sutuoktinis nepasikeis, ir ryžosi skyryboms. Deja, žala vaikams ir pačiai Karolinai jau buvo padaryta didžiulė. „2020 metais, kai visi įkritome į karantino bangą ir buvome priversti izoliuotis namuose, prasidėjo pragaras. Gyvenome 7 asmenų šeima 2 kambarių bute. Vienas mūsų sūnus nuo mažens elgėsi kaip tėvas – smurtavo. Per karantiną aš tris vaikus palikdavau namie, o su dviem eidavau į darbą. Tėvo nebūdavo, nes jo darbas – komandiruotėse. Kartą grįžau namo ir viena iš dukrų, 10 metų mergaitė, tik man pravėrus duris, verkdama ir apsikabindama, sako: „Gelbėk mane, brolis muša“. Bandžiau nuraminti, kalbėti su sūnumi. Bet jo pozicija buvo tokia, kad pati provokuoja. Jis neturėjo empatijos, jokios užuojautos, jokio kaltės jausmo. Suklusti mane privertė vyriausioji dukra, kuri nufilmavo mažesnės sesės kankinimą. Nebegalėjau likti abejinga, nes supratau, kad gali išaušti diena, kai galiu rasti vaiką nužudytą. Tuo metu statėmės užmiestyje namą, pasakiau vyrui, kad reikia skolintis pinigų, kad įsirengtume, prasiplėstume erdves ir vaikai galėtų gyventi atskirai. Maniau, kad jei sūnus turės atskirą kambarį, situacija bus kontroliuojama. Vyras nesutiko. Jis norėjo išlaikyti mano kontrolę“, – pasakojo moteris.

Apsigyveno gerovės centre

Karolina savo jėgomis surado lėšų ir pradėjo tvarkyti namą. „Tą sužinojęs vyras pradėjo manipuliuoti vaikais, papirkinėti juos. Vieną dieną, kai grįžau, jis pasakė, kad galiu susirinkti daiktus ir keliauti į tą namą gyventi viena. Man buvo šokas. Kreipiausi į Vaikų teisių tarnybą, kad atimtų vaikus dėl psichologinio ir fizinio smurto. Vyras buvo iškviestas į pokalbį, bet kadangi jis yra puikus melagis, viską suvartė taip, kad smurtautoja neva esu aš. Vyriausiosios dukros pasakojimai buvo visiškai ignoruojami. Man buvo pranešta, kad vaikai negali grįžti į namus, nes ten jiems yra nesaugi aplinka. Tėvas su keturiais vaikais apsigyveno šeimos ir gerovės centre. Negalėjau susitaikyti su tokia neteisybe“, – pasakojo Karolina.

Anot jos, vaikams prasidėjo psichologinės sveikatos sutrikimai. „Dukros, prieš kurią sūnus smurtavo, sutriko psichinė sveikata, ji nevaldė savo emocijų, krisdavo ant grindų, šaukdavo. Vyras sakė, kad tai paauglystė, gerovės centras – irgi. Ketvirtam vaikui, dar mažesnei dukrai irgi prasidėjo panašūs procesai, prasidėjo nekontroliuojamas šaukimas, emocijų nevaldymas. Mažasis sūnus, kaskart man atėjus verkdavo apsikabinęs, kad tėvas jį muša, kad pasiimčiau jį. Sūnus, kuris smurtavo, pasitraukė į nuošalį, vaikščiojo tokios depresinės nuotaikos. Ten jie gyveno 3,5 mėnesio, po to buvo priimtas sprendimas, kad vaikai liks gyventi su tėvu. Aš su vyriausia dukra persikėliau į namą, o jie grįžo į butą, kur tęsėsi smurtas. Ketvirtas vaikas, dukra, man skambino, sakė, kad tėvas ją muša, skriaudžia, mačiau mėlynes ant jos rankų. Tai buvo pretekstas, kad ji liktų pas mane. Trečiasis vaikas kentėjo sukandęs dantis. Bijojo tėvo. Po mokyklos negrįždavo namo, eidavo pas močiutę. Vieną dieną ji atvažiavo pas mane, paklausiau kaip jaučiasi. Išsiaiškinau, kad vaikas tėvo buvo daužomas į sieną, kai nepaklūsdavo, o vyriausias sūnus mėgavosi tuo vaizdu, ir sakydavo, kad jei neklausai, taip ir priklauso. Mažojo sūnaus elgesyje irgi ėmė ryškėti pykčio priepuoliai. Galiausiai, kai vyras pamatė, kad nebeišlaiko vaikų, atėjo pas mane bandyti klijuoti šeimą. Daviau jam paskutinį šansą, tikėjau, kad gal po gyvenimo gerovės centre jis pasikeis. Bet vieną dieną jis smogė sūnui taip, kad reikėjo vaiką gaivinti. O dukrą numetė nuo laiptų. Vaikai pradėjo šaukti, kad daryčiau ką nors, kad jo nebeliktų namuose. Tada pirmą kartą per penkiolika metų iškviečiau policiją. Taip baigėsi vyro kelionė mūsų namuose, bet pasekmės liko“, – pasakojo Karolina.

Kovos iki galo

Vaikams prireikė intensyvios psichologų pagalbos. Šiandien po tų įvykių praėjo jau dveji metai, bet be palaikomojo gydymo, neapsieinama. „Vaikai dar turi atkryčių po patirtų traumų. Sūnui, kuris smurtavo kaip ir tėvas, nustatytas nesocializuoto elgesio sutrikimas. Turėjome intensyvią psichologo pagalbą, kuri teikiama ir šiandien. Ketvirtam vaikui, jei pradžioje nebuvo tokie ryškūs emociniai sutrikimai, po pusmečio irgi prireikė pagalbos. Mažajam sūnui prasidėjo pykčio priepuoliai. Bijojau, kad nenutiktų taip, kaip su vyriausiuoju, bet psichologė sakė, kad tai tik emocinė krizė. Vyriausiai dukrai buvo sutryptas pasitikėjimas savimi, nes tėvas ją menkino. Vaikui prireikė ne mažesnės psichologo pagalbos nei kitiems“, – pasakojo moteris.

Keturi vaikai šiandien gyvena su mama, tik vyresnėlis liko su tėvu. „Po to pranešimo policijai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tėvui paskirtos kardomosios priemonės. Bet su sūnumi jis toliau bendravo. Galiausiai parašė prokurorui, kad aš neva smurtauju prieš sūnų psichologiškai. Man paskambino Vaikų teisės ir pranešė, kad sūnus jau šiandien negrįš į namus, nes jam čia nesaugu gyventi. Man nutirpo visas kūnas. Sukaupusi paskutines jėgas, nuvažiavau į Vaikų teisių skyrių. Taip ir nesupratau, kodėl buvo paimtas vaikas. Galėjau tik numanyti, kad Vaikų teisės negalėjo nereaguoti į prokuroro pranešimą“, – pasakojo pašnekovė. Vaikas atsidūrė bendruomenės centre. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kardomosios priemonės vyrui panaikintos, paskirta probacija. Teismo posėdžio metu buvo nuspręsta, kad sūnus gyvens su tėvu.

„Dabar kovojame, kad toks sprendimas būtų pakeistas. Praradau pasitikėjimą institucijomis, bet kovosiu iki galo. Jei reikės, eisiu tiesiai pas prezidentą“, – sakė mama.

Kaip atpažinti sociopatą?

Psichoterapeutė Dalia Puidokienė pasakojo, kad sociopatai dažniau įvardijami kaip antisocialios arba dar vadinamos psichopatinės asmenybės. Tačiau kiekviena jų turi savų specifiškumų. „Sociopatijos terminas, bent jau šiuolaikinių mokslininkų, tyrinėjančių asmenybės struktūros klausimus, laikomas pasenusiu, atgyvenusiu terminu. Taigi siūlyčiau vartoti antisociali asmenybė (psichopatija yra visas antisiocialumo spektras, kaip ir narcizinei asmenybei yra būdingas kraštutinumas – psichopatija). Kitaip tariant, apibūdinant asmenį kaip antisocialų, turima omeny tai, kas matosi išoriškai, iš šalies, kas kalba apie asmens socialines pasekmes. Kai kurie mokslininkai, tyrinėjantys šias asmenybes, skiria pichopatus (tikruosius) nuo antisocialių polinkių turinčių žmonių“, – teigė psichologė.

Paklausta, kaip atpažinti tokią asmenybę, specialistė teigė, kad, visų pirma, svarbu pastebėti, kad antisocialios asmenybės turi esminį prisirišimo trūkumą ir labai primityvias gynybas (kalba eina apie gynybos mechanizmus, kuriuos mes visi turime). „Kadangi mokslininkai, psichikos sveikatos specialistai skiria asmens antisocialumą pagal tam tikrus raidos lygius – aukštesnį arba žemesnį (priklausomai nuo turimų psichopatinių požymių). Tokiems žmonėms būdingas gana gerai integruotas tapatumas, tikrovės vertinimas, bet jų antisocialumas atsiskleidžia per jų socialumą, mąstyseną ir elgesį. Jie gali būti gana abejingi tam, kas vyksta aplinkui, gali atrodyti gana stiprios asmenybės (stiprus ego), tačiau tuo pačiu būti nejautrūs kitam, būti taip vadinamais „kietaširdžiais“, stokojančiais rūpestingumo. Jie gali būti gana išnaudotojiški kito atžvilgiu, manipuliuojantys arba tiesiog agresyvūs, smurtaujantys, t.y. demonstruojantys savo galią prieš kitą, kas ir yra jų pagrindinis tikslas „peržengti kitą“. Esam girdėję tokių žmonių apibūdinimų, kaip „jis/ji moka lipti per kitų galvas“. Tokie asmenys pasižymi nepastovumu, visagališka kontrole, pataikavimu, emociniu nesupratimu, veidmainiavimu bei išnaudotojišku elgesiu. Toks asmuo darys viską, kad tik nepasirodyti kitiems silpnu“, – pasakojo psichoterapeutė.

Tokiems žmonės reikalinga pagalba

Anot pašnekovės, tikėtis, kad toks žmogus pasikeis be niekieno pagalbos, būtų naivu. „Visų pirma, reikalinga kvalifikuota, kompetentinga specialisto pagalba, ilgalaikė, priklausomai nuo asmens patirties, motyvacijos, noro keistis, asmeninių savybių, kurios jau yra susiformavusios per ilgą laiką. Psichoterapinį poveikį galima pasiekti, bet tam gali prireikti ne vienerių metų, nors tarp specialistų egzistuoja tokia nuostata, kad tokio charakterio tipo asmenybės sunkiai pasiduoda pokyčiui. Ne kiekvienas specialistas imasi tokios nelengvos užduoties. Tačiau kad ir nedidelė pažanga tokio asmens žmogiškuose santykiuose, jau laikytina reikšmingu pokyčiu ar kaip ypač svarbus žingsnis pirmyn“, – aiškino psichologė.

Ar toks elgesio tipas gali būti paveldimas, pašnekovė negalėjo vienareikšmiškai atsakyti. „Svarbu remtis moksliniais tvirtinimais. Mes visi tikriausiai žinome gana dažnai girdimą tezę, jog „smurtas gimdo smurtą“. Ir tai tiesa, įrodyta daugybės įvairių smurtą tyrinėjančių mokslininkų, psichikos sveikatos specialistų, jog smurtaujančioje aplinkoje augantys vaikai perima elgesio, mąstymo modelius ir pradeda elgtis taip, kaip matė ar mato savo artimoje aplinkoje. Herman (1992,1997), viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, ilgą laiką dirbusi su smurtą patyrusiomis moterimis, teigia, jog vaikai, kurie auga ir vystosi „smurto viešpatavimo klimate, patalogiškai prisiriša prie tų, kas juos išnaudoja ir apleidžia; šį prieraišumą jie stengsis išsaugoti net paaukodami savo pačių gerovę, savo pačių realybę ar gyvybę“. Ir praktika tą patvirtina. Neretai matome, kaip vaikas, tėvų skyrybų atveju, pasirenka gyventi su vienu iš tėvų, deja, ne su nesmurtavusiu asmeniu, bet priešingai – su smurtavusiu prieš jį ir kitus šeimos narius. Jei iš šalies kitiems tai atrodo kaip sunkiai suprantamas ar paaiškinamas reiškinys, vaikui tai gali atrodyti kaip normalus dalykas, nes smurtinėje aplinkoje augęs vaikas gali negebėti (jei su juo nėra dirbama tuo klausimu) pavadinti ar identifikuoti grėsmes, kuri tvyro toje aplinkoje. Tiesiog jie prisitaiko prie tokios grėsmės klimato prisiderindami prie smurtaujančio asmens būsenų. Bendravimas tokioje aplinkoje yra automatiškas ir už sąmoningo suvokimo ribų. Sunkiausia tai, kad specialistams tą pamatyti reikia tinkamos kompetencijos, nes jie negyvena su ta šeima, jie nemato kasdienio šeimos bendravimo, o smurtaujantis asmuo dažnai nesielgia agresyviai viešumoje, prie įvairių šeimą stebinčių specialistų (nebent išskirtiniais atvejais, kada tiesiog neatlaiko savo paties smurto strategijos ir „pratrūksta“). Taigi vaikas, siekdamas išsaugoti bent bet kokį jo/ jos prisirišimą prie tėvų, išstumdamas smurtą iš sąmoningo suvokimo srities ir pasitelkdamas įvairias gynybas, neigia, sumažina arba pateisina smurto faktą. Tokiu būdu realybė pakeičiama vaiko sąmonėje, nes gyvenime jis/ ji buvo nepajėgus to pakeisti. Toliau vaikas taip ir užauga, fragmentuota, susiskaldžiusi, neišsprendusi savo autonomijos, pasitikėjimo savimi problemų. Kitaip tariant, vaikas, vaikystėje gyvenęs smurtinėje aplinkoje, ypatingai nuolatinėje ir tuomet, jei laiku negavo jokios kvalifikuotos, kompetentingos pagalbos iš tinkamo specialisto (būtent, labai svarbu, kad pagalbą teikiantis specialistas gerai išmanytų smurto reiškinio visus ypatumus ir specifiškumus), iš šio smurto kalėjimo taip ir lieka neištrūkęs“, – teigė psichoterapeutė.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]