Artumas, noras būti su partneriu yra normali meilės išraiška. Tačiau kaip ir visur, būtinas saikas. Būdami kartu visada turite būti viduje pasirengę nors ir trumpam išsiskirti – tai neišvengiama. Juk kiekvienas turite savo reikalų, darbų. Beje, ne visada tai būna fizinis išsiskyrimas. Juk vieno iš poros dėmesio perkėlimas nuo partnerio į ką nors kita tip pat reiškia nedidelį „išsiskyrimą“. Jei nėra gebėjimo nutraukti susiliejimą, jis tampa nuodais, kurie gali užnuodyti viską.
Kas blogiausia, mes galime to net nepastebėti – juk nuolatinis buvimas kartu kartais mums atrodo visiškai normalus. Argi blogai norėti meilės? Argi nenormalu norėti būti kartu? Aišku, kad normalu, tačiau turėtume suprasti štai ką: labai sunku surasti ribą tarp vaikiškos meilės, siekiančios absoliučios simbiozės, ir suaugusiųjų meilės. Tos ribos kai kurie žmonės nepastebi – mat daugelio žmonių psichika veikia vaikišku režimu. Tada ir santykiai su antrąja puse irgi paremti vaikišku meilės suvokimu.
