Geras žmogus, bet nėra ugnelės: paaiškino, ką daryti, jei partneris tinkamas šeimai, bet jam nejauti aistros

Į porų terapeutą sutuoktiniai dažniausiai kreipiasi jau ištikus šeiminei krizei ar net ant skyrybų slenksčio. „O kad būčiau tai žinojęs prieš vedybas“, – neretai sako. Tačiau psichiatras, psichoterapeutas, seksologas Viktoras Šapurovas grąžina į realybę – tuomet nieko nebūtum klausęs, nes įsimylėjimo fazėje laikomės nuostatos – arba gerai, arba nieko. „Todėl iki santuokos kiekvienam linkėčiau palankyti individualią trumpalaikę analizuojančio pobūdžio psichoterapiją ir pirmiausia išsiaiškinti, kas aš esu. Tik pažinęs save suprasi, kokio partnerio tau iš tikrųjų trokšti“, – įsitikinęs V. Šapurovas. Gali būti, kad tai, ko nori, nėra tai, ko tau reikia.

Ar viskas iš tikrųjų glūdi vaikystėje? „Mane mokė, kad viskas iš ten. Daug kas žino, kaip atrodo agurko sėklytė. Ją pasėjus pirmiausia išdygsta užuomazginiai lapeliai, kurie atrodo vienaip, o paskui išlenda tikrieji, užsimezga vyriški ir moteriški žiedai ir visas augalas atrodo kaip vijoklis – viskas susiraizgo ir persipina. Apie Kristaus amžių žmogui ateina laikas atnarplioti kai kuriuos mazgus, pamatyti save kitoje šviesoje. Tai – laikas, kai žmogus nustoja sau meluoti ir pradeda ieškoti tiesos, nori gyventi pagal save, o ne pagal tėvų nubrėžtą kelią ar aplinkos nurodymus. Šiame procese ir išryškėja vaikystės žalos“, – paralelę išvedė V. Šapurovas.

Kiekvienas suaugęs žmogus savo vaikams turėtų įskiepyti gebėjimą džiaugtis ir mylėti save. Tai nėra egoizmas – priešingai. „Dažnai meilė sau painiojama su egoizmu. Tačiau egoizmas būdingas žmonėms, kurie nesugeba savęs mylėti, kurių vaikystėje tėvai nemylėjo tinkamai ir kokybiškai. Egoizmas yra nesugebėjimo savęs mylėti kompensacija. Tai reiškiasi kitų išnaudojimu. Jei sugebi save mylėti, tai niekaip nebus nukreipta prieš kitus žmones“, – palygino V. Šapurovas.