Santykiams per atstumą būdinga įprasta dinamika
Psichologės pastebi, kad vis dažniau į jas besikreipiantys žmonės kalba apie tai, kad yra santykiuose per atstumą. Dalis jų su partneriu bendravo gyvai ir dabar išsiskyrė kuriam laikui. Kita dalis yra tie, kurie su antrąja puse bendrauja daugiausia virtualiai ir periodiškai skiria vienas kitam gyvus pasimatymus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad atėję jauni žmonės sako, kad yra poros santykiuose, nors su partneriu nė karto nebuvo susitikę gyvai, rašoma pranešime spaudai.
Kiekvieni santykiai – ar bendraujant gyvai, ar per atstumą – turi tą pačią dinamiką: nuo įsimylėjimo fazės, romantikos iki rutinos, draugystės mezgimosi, bendrų interesų atsiradimo ir galų gale – gilaus santykio, kuris trunka ne vienerius metus. Ši dinamika turi kritinius perėjimo laikotarpius bei yra lydima kiekvienos poros gyvenime pasitaikančių krizinių situacijų, pvz., netekčių, vaikų auklėjimo, sveikatos ar finansinių sunkumų.
Perėjimas į nuotolinį bendravimą irgi gali sukelti krizę ir tai, kaip giliai ši krizė pažeis santykį, priklauso nuo to, kokioje santykio stadijoje ji įvyksta. Pažeidžiamiausi porų santykiai yra tada, kai romantiškoji fazė jau pasibaigusi, bet dar nesukurti gilūs santykiai. Porai tada reikia peržengti per rutiną, kada trauka vienas kitam yra susilpnėjusi ir iškylančių problemų nebeišeina užglaistyti seksu, reikia dalintis darbus, atsakomybes.
Dėl nuotolio netenkame daug informacijos
Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ specialisčių, poros, negalinčios bendrauti gyvai, susiduria su nuolatiniu taktilinio kontakto deficitu, kuris atsiliepia net ir tiems santykiams, kuriuose egzistuoja gilus emocinis ryšys. Visaverčiam bendravimui reikalingas galėjimas žiūrėti vienas kitam į akis, jausti prisilietimus bei partnerio kėpavimą ar kūno kvapą.
Kai santykiuose per atstumą išsiskyrimai trunka ilgą laiką, o nutolimą lydi nesusikalbėjimas ir konfliktai, išauga neištikimybės rizika poroje. Atstumas tuomet pasitarnauja „moralinių blokų“ minimizavimui, kaip kad liaudies posakyje „nemato, nežino ir širdies neskauda“. Neištikimybės grėsmės pajautimas kartais kompensuojamas padidinta partnerio kontrole, pavyduliavimo scenomis. Konflikto priežastimi tada gali tapti netgi praleistas ir laiku neatsakytas skambutis.
Kaip vieną sunkiausių bendravimo per atstumą aspektų specialistės įvardina sustiprėjųsį vienišumo jausmą bei mylimo žmogaus ilgesį. Jei šie jausmas trunka ilgai ir yra intensyvūs jie gali paskatinti ir depresiją. Kitą vertus, gali įvykti ir priešingai – žmogus ilgainiui pripranta būti vienas, orientuotis į asmeninius savo planus, pomėgius ir susvetimėja su partneriu.
Kaip saugoti ir stiprinti santykius per atstumą
Tam, kad santykiai atlaikytų išbandymą atstumu, svarbu, kad pora suvoktų, jog santykių kūrimas – bendras abiejų pusių darbas ir kiekvienas turi prie to prisidėti bendravimui surastu laiku, tinkamais palaikymo žodžiais ar malonia staigmena.
Norint išlaikyti santykius kokybiškus, svarbu į juos žiūrėti kaip į procesą, o ne baigtinį produktą. Porai bendraujant per atstumą reiktų kurti bendrus ritualus ir išlaikyti atvirumą, sąžiningumą, suprasti, kad bet koks nutylėjimas atveria kelią interpretacijoms, pavydui, gali skatinti neištikimybę. Svarbu laiku pastebėti kylančias problemas ir aptarti, kas dabar vyksta, kas kelia sunkumų. Juk gyvenant kartu, natūraliai kuriasi bendri ritualai: kartu valgote, žiūrite filmą, keliaujate apsipirkti ir pan. Gyvenant atskirai šių bendrų veiklų nebelieka ir tada reikia labai sąmoningai stengtis kurti bendrus ritualus. Pvz., susitarti, kad tą konkretų vakarą abu vienu metu žiūrite tą patį filmą. Abiems kasdien dalintis net ir smulkiausiomis naujienomis, jas aptarti, suplanuoti video skambučius, kada atsijungsite nuo išorinių trukdžių ir bendrausite tik su savo partneriu.
Bendraujant virtualiai žmonės netenka daug papildomos informacijos, nemato partnerio kūno kalbos, tad reikia kalbėti atvirai, sąžiningai, tiesiai. Bet kokie nutylėjimai sukuria tuščią erdvę, kurią partneris gali užpildyti savomis interpretacijomis. Deja, bet poros dažniausiai nėra labai pažengusios šioje srityje, nemoka kalbėti atvirai ir nesupranta, kas vyksta santykyje.
Iliustratyvus pavyzdys galėtų būti tylos pauzės. Kai pora gyvena kartu, tylos pauzė – normalus reiškinys, signalizuojantis, kad žmonėms reikia laikinai atsitraukti, pabūti su savimi. Bendraujant virtualiai tas visiškai netinka. Žmogus nemato savo partnerio kūno kalbos, tad atsiranda daug vietos interpretacijai ir antrinei konflikto bangai – „jis su manimi nekalba, vadinasi, aš jam nerūpiu ir jis manęs nemyli“. „Asmens sveikatos klinikos“ psichologės atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju norėdami „paimti pauzę“, turite iš anksto apie tai pranešti partneriui, pvz., pasakyti, kad jums dabar sunku, norėtumėte šią akimirką nesiaiškinti santykių ir partneriui parašysite tada, kai nurimsite.
Poros, kurios kartu yra ilgai, yra susituokę, turi vaikų, bendrų draugų ratą, turi daugiau resursų išsaugoti santykius, nes šie saitai veikia kaip vienas iš apsauginių faktorių. Poras sutvirtina tiek kelias, kuris jau yra nueitas (patirti džiaugsmai, įveikti sunkumai), tiek ilgalaikė perspektyva, bendri planai ateityje, pvz., kaip kartu kažkur keliausime, kažką pirksime, remontuosime, atostogausime ir pan.
Bendraujant per atstumą svarbu nepamiršti rodyti dėmesį partneriui. Tam galima pasirinkti įvairias formas: žodžius, siurprizus, flirtą. Santykius reikia vesti į augimą, progresavimą. Dažnu atveju per atstumą bendraujančios poros paslysta ant to, kad transliuoja ne dėmesio parodymą, o pretenziją. Pasitelkus vaizduotę ir fantaziją galima rasti būdų kaip kurstyti aistrą, išlaikyti gyvą meilės jausmą. Rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų poroms, kurias skiria atstumas, pvz., apyrankės, per kurias partneriui galima nusiųsti prisilietimą, poros žiedai ar programėlės, skirtos saugiam intymiam bendravimui.
Psichologių teigimu, susitinkant su partneriu gyvai, reiktų planuoti ilgesnius nei dienos susitikimus, nes pradžioje po ilgo nesimatymo namo grįžęs partneris ir jo laukianti kita pusė gali jausti, kad „į namus atvyko svečias“. Tik pabuvus kiek ilgiau tas svečio jausmas dingsta, žmogus labiau įsitraukia į kasdienį poros gyvenimą. Toms poroms, kurios nuolatos gyvena atskirai, psichologės pataria planuoti reguliarius gyvus susitikimus ir stengtis, kad nesimatymo intervalai būtų kiek galima trumpesni. Nesimatymo tarpai, trunkantys po pusę metų ir ilgiau, ženkliai padidina santykių atšalimo tikimybę.
Gali vesti tvirtesnio santykio link
Apibendrindamos „Asmens sveikatos klinikos“ specialistės teigia kad tai, kaip partneriai tvarkosi su laikinu išsiskyrimu, priklauso nuo daug veiksnių. Vienas jų – partnerių asmeninės savybės ir patirtis, susiformavęs elgesio modelis, kuri jie atsinešė iš tėvų santykių. Daug įtakos turi ir branda, žmogaus gebėjimas save analizuoti, atvirai kalbėti apie jausmus, spręsti konfliktus.
Visgi santykiai per atstumą yra savotiškas išbandymas, kurio dėka galime patikrinti ir puoselėti savo jausmus poroje. Pora, išlaikiusi išsiskyrimą, sugebėjusi išsaugoti pasitikėjimu grįstą bendravimą, sutvirtėja, tampa atsparesnė kitiems išbandymams. Išsiskyrimo laikotarpiu partneriai gali maksimaliai išnaudoti laisvą laiką savirealizacijai, asmeniniam tobulėjimui, karjeros darymui, kūrybiškumo atskleidimui ir pan. Psichologijoje tokį produktyvų seksualinės energijos nukreipimą į produktyvias veiklas vadiname sublimacija. Paraleliai, kad ir nedažni gyvi susitikimai gali tapti itin ryškiais, įsimintinais ir suteikiančiais intensyvias teigiamas emocijas.