Už uždarų seksologės durų: papasakojo, dėl ko žmonės kreipiasi dažniausiai ir kodėl kai kuriuos asmenis tenka net užblokuoti

Jei kreiptis į psichologą po truputį tampa norma, eiti išsipasakoti savo intymių bėdų seksologui išdrįsta retas. Psichoterapeutė Agnieszka Morzy jau ketverius metus Lenkijoje dirba psichoterapeute ir seksologe. Ji atvirai papasakojo, kokios bėdos miegamajame dažniausiai kankina vyrus ir moteris, kas gali pagelbėti ir kada jau reikėtų kreiptis į specialistą.

– Papasakokite apie savo profesiją, kas paskatino imtis tokios veiklos?

– Po dvylikos studijų metų šiais metais esu oficialiai sertifikuota kognityvinės-elgesio terapijos psichoterapeutė. Seksologės specialybė atsirado pakeliui. Bakalaurą įgijau Mykolo Romerio universitete, po to išvykau į Gdanską studijuoti magistro. Kai baigiau, tęsiau mokslus, pasirinkau seksualogijos specializaciją. Tai buvo gana egzotiška sritis. Tuo metu dar planavau grįžti gyventi į Lietuvą, pagalvojau, kad seksologija yra įdomi sritis, pravers ateityje. Be to, aš visada gerai jau
iausi su šia tema, niekada neturėjau problemų apie tai kalbėtis. Tiesa, reikia pridurti, kad seksologo specializacija Lenkijoje skirstoma į gydytoją-seksologą (kuris užsiima sutrikimais, turinčiais biologinį pagrindą), į psichologą-seksologą, specialistą, kuris užsiima labiau seksualine edukacija ir naudoja behavioralines seksualinių sutrikimų gydymo technikas, ir į psichoterapeutą-seksologą, kuris apsiima pilnu gydymu, kai sutrikimų priežastis yra psichologinė arba maišyta (psichologinė ir biologinė priežastis).