Pasakodama savo šeimos istoriją E. Vaitkevičienė nusikėlė į pačią pradžią, kai visiškai atsitiktinai sutiko būsimą savo vyrą. O susipažino jiedu tranzuodami. „Tranzuodama Vilniuje susistabdžiau vieną automobilį, o jis tą patį – jau Degučiuose, maždaug 150 km toliau. Taigi tas vairuotojas surinko mus į vieną mašiną. Netrukus mudu susitikome bare, kur aš dirbau. O po šešių savaičių nunešėm pareiškimus“, – pasakojo ji.
Moteris juokiasi prisiminusi, kad nuo pat pradžių planavo „labai didelę“ šeimą: „Svajojom turėti du biologinius vaikus ir vieną iš vaikų namų. Na, o paskui nesuvaldėm proceso. Aš esu laiminga, nes išdrįsau gyventi taip, kaip noriu. Man labai patinka, kad taip gyventi nenuobodu. Tai labai svarbu.“
Iš visų dvidešimties vaikų – tik du vaikai planuoti, visi kiti netyčiukai, sakė daugiavaikė mama. „Pirmi du biologiniai – netyčiukai, o trečią labai planavome. Ir tada likus vos mėnesiui iki gimdymo į širdį ir į gyvenimą įkrito aštuonerių berniukas. Bet jis vaikų namuose dar turėjo brolį ir sesę. tai toks buvo mūsų pirmasis šešetukas, – pasakojo E. Vaitkevičienė. – Viskas buvo labai paprasta – mes atvėrėme savo širdis bei namų duris, ir jie tiesiog ateidavo.“
Vaikui ateiti į naują šeimą nėra lengva, sakė ji. Pirmiausia dėl to, kad pas globėjus jis pakliūva po įvairių traumų, būna ir smurto, ir tėvų netektis, taigi jam ilgai skauda. O naujo ryšio kūrimas – lėtas procesas, per pažintį, niekur neskubant.
Ji sakė, kad naivu būtų tikėtis, jog mamos gali sukontroliuoti, kaip vaikai elgsis, kaip kalbės, kaip tvarkysis kambarį ir t.t. Norėtųsi, bet taip nebūna. „Bet mes galime sukontroliuoti tai, kaip mes tuo metu jaučiamės. Ar mus išvarys iš proto ir nusvirs rankos, ar suprasi, kad čia toks vaiko etapas – gal savęs ieškojimas, maištas. Ir nepamirškim, kad vaikus iš visų pusių kas nors spaudžia: draugai reikalauja – būk kietas, mokytojai – būk paklusnus, tėvai – būk patogus. Taigi jie turi kažkur išsilieti, galėti bent kažkur būti savimi. Kai priimi juos tokius, kokie jie yra, tai sumažėja to streso“, – dalijosi E. Vaitkevičienė.
Auginti šitiek vaikų, anot jos, nėra sunku – tai intensyvu. Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. „Kad būčiau gera mama, pirmiausia stengiuosi būti gera sau. Aš labai jautriai jaučiu savo pervargimą. Pavyzdžiui, jeigu koridoriuje mane sunervina išmėtyti batai, o jų tikrai daug, tai aš jau suprantu – čia ne apie batus, man reikia atsitraukti, nuglostyti save. Nieko negali kitam duoti, jei pats jauti įtampą. Taigi stengiuosi tą savo įtampą laikyti normos ribose, kad nenorėčiau žviegti“, – atviravo laidos viešnia.
O bene geriausi pabėgimai – jos pačios savaitgaliais organizuojamos moterų stovyklas. „Aš matau labai daug pervargusių moterų, kurios stengiasi būti už viską atsakingos. Norisi pagloboti tas moteris ir perduoti žinutę – kad jeigu nemylėsi savęs, negalėsi nieko duoti kitam“, – tikino E. Vaitkevičienė.
Viso pokalbio su E. Vaitkevičiene kviečiame klausytis laidos „Mamų virtuvė“ išraše.