K. Savickytės dukros – jau suaugusios moterys, šiuo metu gyvenančios svetur. Daugelis dvynes dar prisimena iš legendinės „Tele-bim-bam“ laidos, kur sesės turėjo atskirą savo rubriką. Nuo 4-erių iki 7 metų juodvi kiekvieną laidą kaip ekspertės kalbėdavo kokia nors tema.
„Sekmadieniais turėjome tradiciją kepti blynus, o bevalgydami įsijungdavom „Tele-bim-bam“, ir tada aš išgirsdavau, ko negirdėjusi, – prisiminusi juokėsi aktorė. – Kai atveždavau dukras į filmavimus, Neringa (Neringa Čereškevičienė – red. past.) jas kalbindavo be manęs. O kadangi jų amžius buvo toks, kad fantazija jungiasi su realybe, tai jei jos ko nors nežinodavo – sufantazuodavo. Iš to atsiradęs ne vienas šeimos anekdotas. Ir tikrai būdavo, kad raudonuodama tuos blynus kepdavau. Didžiausias smūgis į paširdžius buvo, kai jos laidoje pasakė, kad mama rūko ir geria daugiau negu tėtis.“
Paklausta, ar dvynes dar sieja toks pat tvirtas ryšys, kaip vaikystėje, kai net pabaigdavo viena kitos sakinius, aktorė patvirtino, kad iki šiol sesės negali ilgai išbūti viena be kitos. „Jos jau penkerius metus gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nors dabar įsikūrusios skirtinguose miestuose, vis tiek labai dažnai susitinka. Suprantu, kad jos turi tokį poreikį“, – šiltai pasakojo K. Savickytė.
Tuo metu aktorės sūnus Motiejus ne toks aktyvus kaip sesės. K. Savickytė prisipažino, kad jo gimimas atvėrė akis, mat teko išmokti, kad vaikai būna skirtingi. „Augindama dukras aš buvau labai reikli ir kategoriška, bet su Motiejumi daug dalykų apsivertė. Anksčiau sakydavau: kaip vaikas gali nevalgyti? Kaip gali ramiai nesėdėti, jei jį pasodini? Ir aš gavau vaiką, kuris ir nevalgo, ir kėdėje prisegtas klykia, kuris neguli vežime. Motiejus labai plačiai atvėrė tą tolerancijos langą. Jis – visiška priešingybė sesėms“, – lygino ji.
Aktorė papasakojo, kad jos darbinė veikla su vaikais prasidėjo atsitiktinai – nuo to paties „Tele-bim-bam“. Kai dukroms buvo 3 metai, K. Savickytė jas nuvedė į N. Čereškevičienės įkurtą vaikų ankstyvojo ugdymo mokyklėlę, o netrukus ir pati buvo pakviesta dirbti mokytoja.
„Neringa turi nuostabų gebėjimą pamatyti žmonių talentus greičiau nei jie patys. Taigi ji man pasiūlė savo mokyklėlėje vesti teatro pamokas, ir ten aš pradirbau 10 metų, – prisiminė K. Savickytė. – O kai gimė Motiejus, atsirado noras daryti kažką savo. Taip aš susikūriau savo studiją. Norėjau pasiekti mažesnių vaikų tėvus, juos įkvėpti kurti ryšį su savo vaikais. Iki šiol aš daugiausia dirbu su vaikais iki 2 metų.“
Viso pokalbio su K. Savickyte kviečiame pasiklausyti laidos „Mamų virtuvė“ įraše.