Kol Žygimantas su nuotykiais sukiojosi prie puodų, Eglė jį kalbino apie buvimą tėčiu, šeimos tradicijas ir kiek netikėtas jų namuose galiojančias taisykles.
Žygimanto sūnui Žakui jau 6-eri, o paklaustas, koks gražiausias dalykas iš tėvystės, jis nė nemirktelėjęs paatviravo: „Šiandien, kai grįžau iš radijo, jis atbėgo manęs pasitikti, apsikabino, pabučiavo. Tai man tokia didi meilė. Jeigu man reikėtų kada atsibusti be Žako... tik pagalvojęs apie tai galiu pravirkti. Vaikystėje, kad ir kokie faini buvo mano tėvai, negirdėdavau žodžio „myliu“, o mes tai nuolat kartojam.“
Laidos svečias atvirai papasakojo ir apie tai, kokios taisyklės galioja jų namuose. Vieną galėtų perimti dažna šeima. „Turime vieną griežtą taisyklę – jokių ekranų prie maisto. Nei televizoriaus, nei telefonų, nieko. Aš esu labai prieš tai, – kalbėjo Žygimantas. – Bandom įsivesti ir dar vieną taisyklę – namuose turime kambarėlį, į kurį tu gali nueiti, kai susierzini ir nori išsikeikti, kai nori išsibezdėti, išsiriaugėti… Dabar sūnus namo iš lauko, iš draugų ar darželio parsineša įvairių žodžių, kokių aš negalėčiau garsiai ištransliuoti, tad taip mes bandome su tuo tvarkytis.“
Radijo laidų vedėjas pasakojo, kad abu su žmona, dainininke Anžela Adamovič-Gečiene daug dirba, parduoti buvo visi vasaros savaitgaliai, tad laiko pabūti visiems kartu ne tiek ir daug. O kai išpuola laisva diena, šeima paprastai renkasi poilsį gamtoje.
„Jei pavyksta, vykstame į mano gimtinę Telšius, kur viskas taip gražu ir faina. O šiaip mėgstam gamtą, tad kai atrandam kokią fainą vietelę, tai mėgstam ten nuvažiuoti, pabūti, pasimaudyti, išsikepti ką nors. Jei atvirai, kai turiu laisvo laiko, vis noriu pamiegoti. Tai būna dilema – noriu ir su šeima pabūti, ir pailsėti. Todėl kai kas pasiūlo vykti prie ežero, man patinka, nes ten galiu viską suderinti“, – juokėsi laidos svečias.
Sulaukęs dar vieno Eglės klausimo apie sūnų, šįkart apie tai, ką norisi labiausiai išugdyti jį auginant, Žygimantas atskleidė, kad pirmiausia stengiasi įskiepyti atkaklumą: „Nuo pat mažų dienų, kol sūnus dar nemokėjo kalbėti, bandėm įdiegti, kad bet kokioje situacijoje jis niekada nepasiduotų. Dabar, kad ir kas bebūtų, kad ir ką jis beveiktų, mes matome, kad jis turi kovotojo mentalitetą.“
Viso pokalbio su Ž. Geču kviečiame pasiklausyti laidos „Šeimų virtuvė“ įraše.
