Tuo metu gyvenau ir dirbau lietuvių pamėgtame Londone ir ten, žinoma, kaip ir visi, ieškojau antros pusės. Anglai, kaip žinia, į lietuvaičių pusę net nežiūrėdavo, o lietuviai – tikrai ne pačių šviesiausių protų ir charakterių susirinkę... Todėl paieškos užtrukdavo, arba jų metu netikdavo kas nors netikėto.
Tokia situacija tęsėsi tol, kol horizonte nepasirodė Tomas (vardas dėl savaime suprantamų priežasčių šiame pasidalinime yra pakeistas). Tvarkingas, simpatiškas, mandagus ir visus dantis turintis vaikinas (patikėkite, tokių rasti tikrai nebuvo paprasta). Mes iš karto vienas kitam pajutome trauką ir man toji pažintis buvo labai svarbi. Juolab, kad tada man tebuvo kiek daugiau nei dvidešimt ir gyvenimo dar tikrai buvau mačiusi nedaug.
Pirmasis kartas – oho!
Tomas buvo labai romantiškai nusiteikęs, vežiojo mane nuosavu automobiliu po Londoną ir aplink, net iki jūros nusivežė. Bendrų pokalbio temų irgi daug atrodome, viskas klostėsi gerai – net mūsų giminės buvo pradėję trinti rankas, kad nauja pora susiburkavo. O mane stebino jo džentelmeniškumas. Bučinukai – taip, o eiti toliau jis delsė... Teko iniciatyvos imtis pačiai – paprašiau jo išnuomoti mums viešbučio kambarį (būtinai su vonia – norėjau jį nustebinti ir įaudrinti burbulų vonia kartu).
Panašu, kad būsiu persistengusi su tuo įaudrinimu. Taip – ateiti, kai pakviečiau, ir rasti mane joje, pilnoje aromatinių druskų ir burbulų, jam labai patiko, tad gana greitai mes persikėlėme į lovą. Tikėjausi bučinių, glamonių, o tada ir malonios sueities, bet ne... dantys dantimis (džiugu, kad juos turėjo), bet lovoje jis teužtruko pusantros minutės. Pusantros minutės. Ir viskas. Išsiliejo. Galvoju – gal susijaudino labai, nesimylėjęs seniai, kitą kartą bus geriau... Bet tas kitas kartas atėjo dar po pusantros minutės.
Taip, jis vėl buvo pasiruošęs. Atsidusau iš palengvėjimo – galvoju, o dabar tai bus! Buvo. Dar pusantros minutės ir jis vėl baigė. Ir taip, visiškai identišku ritmu – pusantros minutės intensyviai dirba, pusantros ilsisi – vyko dar penkis kartus. O tada jo kareivėlis nebepakilo. Aš iki tol buvau su tokiu atveju nesusidūrusi ir, atvirai pasakius, nežinojau, ką daryti ir ką toks seksas reiškia tolimesniems mūsų santykiams.
Kitiems kartams – sekso žaisliukai
Po tos įsimintinos nakties viešbutyje mes pirmą kartą ilgesniam laikui išsiskyrėme – aš po vasaros darbų grįžau mokytis į Lietuvą, o jis liko Londone. Keitėmės žinutėmis, jis dažnai man skambindavo (o tuo laiku tai buvo labai brangu) – buvo akivaizdu, kad jam rūpiu ir jis nori išsaugoti santykius. Galiausiai, kai jis nusipirko bilietus kelioms dienoms į tėvynę, aš nenustebau – supažindinau su savo šeima, pakviečiau apsistoti mūsų namuose. Kad gyvensime viename kambaryje, buvo aišku ir man, ir tėvams, tik dėl sekso aš labai išgyvenau. O kaip bus – vėl septyni kartai ir viskas? Tai gali tapti rimtu iššūkiu, juolab jis apie tą naktį viešbutyje nieko daugiau nebeužsiminė.
Sugulėme, o jis manęs klausia, ar aš neprieštarausiu, jei jis pasinaudos sekso žaisliukais? Pagalvojau – na va, gražiausia! Turbūt nusipirko vibratorių vietoje savo pasididžiavimo! Tačiau aš klydau. Jis pasirūpino (jei taip galima pavadinti) apynasriu savo pasididžiavimui – kažką, kas jį apspaudė, suspaudė... Nebesigilinau, bet man atrodė skausmingai. Visgi – ačiū Dievams – apynasris padėjo, mes normaliai mylėjomės ir septynių kartų nebeprireikė.
Vėliau pas jį į Londoną vykau jau aš, apsistojome jo namuose – čia jis irgi turėjo sekso žaisliukų, skirtų jo pasididžiavimui. Galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų intymūs santykiai puikiai susitvarkė. O paliūdėti irgi galiu – todėl, kad vis tik nėra turbūt Londone padorių lietuvių. Šis, net ir su visais nuosavais dantimis, irgi tokiu nebuvo – tą kartą radau jo telefone labai aistringas žinutes merginai, kurią jis vadino geriausia drauge (ji buvo neseniai ištekėjusi ir susilaukusi vaikelio), kurios vietos fantazijai nepaliko... Taip baigėsi ir mano vasaros uždarbiavimas Londone, ir draugystė, kurios metu buvo sumušti visi rekordai.
Jei ir jūs norite pasidalinti savo istorija, kviečiame rašyti moterys@delfi.lt.
