Pasakodamas apie savo vaikystę, lietuviams jau puikiai žinomas prekybos tinklo „Iki“ konditeris Thierry prisipažįsta: apie desertų gamybą tikrai negalvojo, visada norėjo sekti tėčio pėdomis – dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Tačiau tėvai sūnui buvo numatę visai kitokį kelią.
„Dauguma vaikų svajoja tapti tuo, kuo yra jų tėvai. Aš – ne išimtis. Tačiau tėvai turėjo kitokią nuomonę ir tikino, kad tolimųjų reisų vairuotojo darbas nėra pats stabiliausias, o pasirinkęs profesiją, susijusią su maistu, darbo visuomet turėsiu. Juk žmonėms valgyti reikia“, – juokiasi prancūzas.
Pirmosios pažinties su konditerijos pasauliu ilgai laukti nereikėjo. Thierry pasakoja, kad augo labai religingoje šeimoje, tad sekmadienio rytais visi kartu turėdavo eiti į bažnyčią. Norėdamas išsisukti, tuomet 12-metis vaikinas nusprendė susirasti savaitgalinį darbą – tai buvo vienintelis rimtas pasiteisinimas, leidęs išvengti nemėgstamos veiklos.
„Mišios man atrodė labai nuobodžios, tad eiti į bažnyčią kiekvieną savaitgalį buvo didžiausia kančia. Kaip tik tuo metu mokykloje vaikus ragino pasiieškoti naujų veiklų, susirasti darbus savaitgaliui. Pagalvojau, kodėl gi ne? Tai butų puiki galimybė praleisti pamaldas ir tuo pačiu įgyvendinti tėvų norą – dirbti maisto sektoriuje“, – prisimena pašnekovas.
Neilgai trukus vaikinas įsidarbino vietinėje bandelių kepyklėlėje. Čia daugiausiai laiko praleisdavo plaudamas indus ir šluodamas grindis, tačiau retkarčiais kepyklėlės savininkas leisdavo jaunajam pagalbininkui padėti ir gamybos procese: „Kaip dabar prisimenu savo pirmąją iškeptą bandelę. Galbūt ne viskas pavyko iš karto, bet vienas, kitas pabandymas ir greitai visko išmokau. Bandelių kepimas taip įtraukė, kad rimtai susimąsčiau – gal iš tiesų tai yra mano pašaukimas?“
Lietuva. Kur ji?
Vos 15-os tėvų namus palikęs Thierry įstojo į profesinę kepėjų mokyklą. Ją baigęs, rimtai nėrė į konditerijos pasaulį ir 7 metus keliavo po Prancūziją, gilindamas ir tobulindamas savo konditerines žinias. Vienos kelionės metu vyras gavo netikėtą kvietimą tapti konditerijos mokytoju Lietuvoje. Ne Vilniuje, Kaune ar kitame didžiajame mūsų šalies mieste, o Rūdiškių amatų mokykloje. Tai iššūkius mėgstančio prancūzo nė kiek neišgąsdino – ilgai negalvojęs, gautą pasiūlymą nusprendė priimti.
„Lietuva tuo metu Prancūzijoje buvo žinoma tik kaip postsovietinė šalis, išgyvenusi ne vieną skaudų Antrojo pasaulinio karo išbandymą. Pasakysiu atvirai: kai vykau į Lietuvą, nė nenumaniau, kokie čia žmonės gyvena, kokios tradicijos. Žemėlapyje pažiūrėjau, kad ne taip jau toli nuo Prancūzijos, todėl ir atvykau“, – prisimena pašnekovas.
Skirtinga kultūra, pasaulėžiūra ir svetimi žmonės daugeliui sukeltų kultūrinį šoką, tačiau 2005 m. į mūsų šalį atvykusiam prancūzui prisitaikyti gyventi Lietuvoje sekėsi kur kas lengviau, nei jis pats tikėjosi. Pagal specialią programą vos per mėnesį išmokęs lietuvių kalbos pagrindus, Thierry pradėjo ne tik mokyti vaikus konditerijos meno, bet ir tapo prekybos centro „Iki“ vyriausiuoju konditeriu.
„Lietuvą pamilau labai greitai. Nors kultūriškai esame gana skirtingi, čia sutikau daug gerų žmonių, kurie vėliau tapo puikiais mano draugais. Lietuvoje gimė ir mano vaikai. Nuo pat pradžių man čia patiko viskas: gamta, pastatai, maistas, netgi daugelio užsieniečių siaubas – cepelinai. Nors turiu pripažinti, kad pirmą kartą juos pamatęs, suabejojau ir aš“, – juokiasi prancūzas.
Vienintelis dalykas, prie kurio Thierry per visus šiuos gyvenimo metus Lietuvoje taip ir nepriprato – juoda duona: „Lietuviai labai vertina juodą kaimišką duoną, tačiau mano prancūziški skonio receptoriai jos priimti tiesiog negali. Kad ir kaip bandyčiau pajausti tą skonį, kurį jaučiate jūs, nieko neišeina. Juoda duona ne man“, – šypsosi konditeris.
Savo konditeriniais šedevrais kiekvieną dieną pirkėjus stebinantis prancūzas tikina, kad pratinti lietuvius prie prancūziškų desertų jam yra didžiausias džiaugsmas.
„Lietuvoje žmonės iš tiesų myli maistą ir yra imlūs skoniams. Man, kaip konditeriui, prisidėti prie prancūziškų desertų kultūros auginimo Lietuvoje išties malonu, o sužinojus, kad mano kurto torto ar pyrago receptas sulaukė didelio pirkėjų pripažinimo, kiekvieną kartą širdis šoka iš džiaugsmo“, – tikina prancūzas.
Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.