„Šokiai mano gyvenime atsirado visai atsitiktinai. Kai man buvo 8-eri, su mama nuėjome į Lietuvos rusų dramos teatrą. Šokėjų pasirodymas sužavėjo ir užbūrė, tad mama mane užrašė į šokių būrelį. Jau kitą savaitę su vaikais sukausi šokių salėje“, – pasakoja Katerina.
Pradžia, nors ir entuziastinga, nebuvo lengva: norint pasivyti savo bendraamžius, į pažengusių vaikų grupę patekusiai Katerinai teko įdėti dvigubai daugiau darbo ir pastangų. Tačiau kai yra noras ir ryžtas, viskas įveikiama. „Bėgant metams mano meilė šokiams tik didėjo. Buvo aišku – šokiai ir yra mano gyvenimo kelias“, – sako pašnekovė.
Besisukančią scenoje Kateriną matėme nuolatos. Konkursai ir šokių projektai, skinamos pergalės ir apdovanojimai turėtų įkvėpti, tačiau profesinės krizės moteriai nepavyko išvengti. Katerina pasakoja, kad labiausiai iš vėžių ją išmušė periodas, kuomet šalia nebuvo nuolatinio šokių partnerio.
„Motyvacija tokiais atvejais labai krenta, tad ir mano galvoje pradėjo suktis įvairios mintys – gal jau gana, gal reikia baigti su šokiais. Ačiū mamai, kuri mane labai stipriai palaikė ir būtent jos dėka nepasidaviau ir nesustojau pusiaukelėje. Šiandien džiaugiuosi įveikusi sunkumus, o į savo darbą kiekvieną dieną einu kaip į šventę“, – sako šokėja.
Šeima Katerinai – didžiausias motyvacijos šaltinis. Mamos, sūnaus, močiutės ir sesers palaikymas jai visada suteikia jėgų ir pasitikėjimo savimi. Tačiau moteris atvira – dalį duoklės už savo sėkmę karjeroje ji turi atiduoti ir žiūrovams. „Jų meilė ir šilti palinkėjimai visuomet skatina eiti į priekį, atiduoti visą save. Juk jeigu nebūtų žiūrovų, vargu, ar meno žmonės išvis egzistuotų. Be grįžtamojo ryšio viskas tiesiog netenka prasmės“, – teigia Katerina.
Profesionalios šokėjos karjerą Katerina jau baigė, tačiau šokiai iš jos gyvenimo niekur nedingo. Dabar moteris šokti moko kitus. Sprendimui tapti choreografijos mokytoja, kaip pasakoja pati šokėja, įtakos turėjo pirmasis Lietuvoje organizuotas televizinis šokių konkursas, kuriame ji dalyvavo. Patirtį šiame projekte moteris vadina ne tik smagiu, bet kartu ir didžiausiu iššūkiu savo karjeroje.
„Kiekvienas šokių konkursas yra savaip įdomus, kupinas nerimo ir jaudulio, tačiau man labiausiai įsiminė būtent pirmasis Lietuvoje televizinis šokių konkursas. Šimtai žiūrovų salėje ir dar tūkstančiai už televizijos ekranų – jaudulys prieš filmavimus tiesiog kaustė kūną“, – juokiasi Katerina.
Tam, kad būtų paprasčiau įveikti scenos baimę, šokėja turi savų ritualų: prieš žengdama į sceną giliai kvėpuoja bei stipriai ploja delnais, taip pagerindama kraujo apytaką. Katerina pasakoja, kad generalinės repeticijos metu visuomet vilki tuos pačius drabužius bei aksesuarus, kuriuos ketina vilkėti tiesioginio eterio metu, mat kuriozinių situacijų dėl netinkamai parinktų drabužių yra buvusi ne viena: ir sijonas atsisegė, ir šokių batelį scenoje teko pamesti. Tačiau bene labiausiai įsiminė atvejis, kuomet jai ir partneriui prieš pat pasirodymą užplaukė „baltas rūkas“.
„Prisimenu, kad abu stovime, žiūrime vienas į kitą ir nežinome, ką daryti. Partnerio klausiu: o kas toliau, kokie žingsneliai? O jis nemažiau nustebęs už mane nieko nežino, viską pamiršo“, – juokiasi pašnekovė ir tikina, kad tokiose situacijose iš padėties tenka suktis improvizuojant.
Suktis iš sudėtingų situacijų Katerinai prireikia ne tik šokių aikštelėje, bet ir gyvenime. Moteris pasakoja, kad aistra šokiams padėjo jai išgyventi ir skaudžias skyrybas su savo sūnaus tėvu, aktoriumi Ramūnu Rudoku.
„Jeigu ne darbas, ne mano mokiniai, manau, viską išgyventi būtų buvę kur kas sunkiau. Kai esu šokių pamokoje, kai užgroja muzika, atsijungiu nuo kasdieninių rūpesčių ir esu tik toje akimirkoje. Šokdama aš galiu išreikšti savo emocijas ir nebijoti, kad būsiu nesuprasta“, – sako moteris.
Katerinos pasiteiravus, kaip šiandien atrodo jos gyvenimas, pašnekovė su užsidegimu pasakoja apie darbus ir choreografinę veiklą. Katerina dirba su čiuožėjomis, meninės gimnastikos sportininkėmis, sportinių šokių mėgėjais, o šiais metais save išbandė ir naujame vaidmenyje – stato choreografiją spektakliui.
„Viskas mano gyvenime sukasi apie šokius, bet visiškai skirtingose srityse. Labai tikiuosi, kad šis įvairių spalvų derinys ir toliau plėsis, o veiklų, kuriose galėsiu save išbandyti, bus tik daugiau“, – optimizmo nestokoja šokėja.
Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.