Sceninis gyvenimas Larisą Kalpokaitę lydėjo nuo pat mažumės. Drąsi mergaitė vaidindavo darželio ir mokyklos spektakliuose, dainuodavo ir rengdavo pasirodymus įvairiose šventėse, tad nieko nuostabaus – pabaigusi mokyklą tvirtai žinojo savo ateitį norinti sieti su scena.
„Įsivaizdavau, kad noriu būti operos soliste, todėl įstojau į tuometinę LTSR valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija – aut. pastaba), kurioje baigiau solinio dainavimo parengiamuosius kursus. Laikui bėgant supratau, kad ne dainavimas, o buvimas scenoje yra tai, ko trokšta mano širdis, todėl toje pačioje konservatorijoje pradėjau mokytis aktorystės. Ir ne, tai nebuvo viena tų istorijų, kuomet teatras pavergia. Viskas vyko palaipsniui ir labai natūraliai“, – prisimena Larisa.
Tik baigusi studijas, tuomet 23 metų aktorė sulaukė kvietimo vaidinti naujai atidarytame, dabartiniame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Pagal Justino Marcinkevičiaus „Prometėjas. Ikaras“ Henriko Vancevičiaus režisuotame spektaklyje aktorei atiteko Ijo – Dzeuso mylimosios nimfos personažas.
„Tai buvo vienas iš pirmųjų šiame teatre statytų spektaklių, sulaukęs labai didelio ažiotažo. Tiek man, tiek kitiems jauniems aktoriams suvaidinti tokio lygio spektaklyje buvo didelė garbė, tačiau tuo pačiu ir itin didelė atsakomybė. Visai jaunutė, ką tik studijas baigusi mergina vaidina vieną iš pagrindinių vaidmenų – jaudulio tikrai netruko, tačiau buvau maloniai nustebinta puikiais kritikų įvertinimais. Iki šiol šis vaidmuo mano gyvenime ir karjeroje užima labai svarbią vietą“, – sako aktorė.
Neilgai trukus Larisa debiutavo ir kino bei televizijos ekranuose – kino juostoje „Petras Kurmelis“, vėliau – pirmuosiuose lietuviškuose serialuose „Gedimino 11“ ir „Prokurorai“. Vis tik labiausiai žiūrovams įsiminė valdingos ir aikštingos Seimo nario žmonos Angelinos Baronienės vaidmuo kultiniu tapusiame seriale „Nekviesta meilė“. Dabar aktorė prisipažįsta: žinomumo banga turėjo savo kainą. Personažas žiūrovams buvo toks artimas, kad gatvėje sutikti žmonės Larisą vadino tiesiog Baroniene.
„Kol televizijoje buvo rodomas šis serialas ir dar kurį laiko po jo, visi, kurie manęs asmeniškai nepažinojo, kreipdavosi į mane Baronienės pavardė. Kad ir kur eidavau, kad ir ką darydavau, visur būdavau matoma kaip šis personažas. Net viename romansų anonse buvau pristatyta kaip Baronienė Larisa Kalpokaitė. Nors dabar tai atrodo juokinga, tuo metu rimtai bijojau, kad ši pravardė neliktų amžina, todėl pasibaigus „Nekviesta meilė“ serialui, persidažiau plaukus, pakeičiau šukuoseną ir ėmiausi kardinaliai kitokio personažo kitame televizijos seriale“, – pasakoja Larisa.
Visgi ne Angelina Baronienė, o 2002 m. Kristijono Vildžiūno režisuotame filme „Nuomos sutartis“ suvaidintas personažas, pasak aktorės, yra įsimintiniausias jos gyvenimo vaidmuo. Tuo metu jauno režisieriaus galimybėmis ne itin pasitikėjusi Larisa prisipažįsta: galutinis rezultatas jai taip patiko, kad ši kino juosta tapo vienu iš mėgstamiausių jos filmų, kuriuo ji tiesiog negali nesididžiuoti.
„Tai buvo personažas be vardo, tiesiog moteris, kuri postsovietinėje visuomenėje bando rasti vietą po saule. Kartais būna – žiūri į save filme ir matai, kad kažką padarei ne taip. Ne tą žodį pasakei, ne taip pasisukai ar ne tokią emociją pasirinkai. Tačiau šis kartas kitoks. Maždaug prieš metus dar kartą žiūrėjau šį filmą ir net praėjus tiek metų nuo jo premjeros, galiu drąsiai pasakyti – didžiuojuosi tuo vaidmeniu. Viskas atrodė tiesiog tobula“, – sako aktorė.
Pasiteiravus, kokį personažą per visą jos karjerą įkūnyti buvo sunkiausia, aktorė nedvejodama įvardija seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ vaidintą tragiško likimo žydaitę. Pasak jos, susitvarkyti su užgriuvusia moraline atsakomybe ir supratimu, kas atsitiko žydų tautai, buvo labai sunku. „Vis pagalvodavau: jei man taip sunku vaidinti, jei aš taip blogai jaučiuosi po dienos filmavimų, tai kaip tuomet turėjo jaustis realūs žmonės, kurie perėjo visą tą pragarą“, – sako pašnekovė.
Šiandien aktorės darbo dienos yra labai dinamiškos ir skirtingos: repeticijos, filmavimai, vaidinimai ir koncertai. Paklausus, ar tiek metų praleidus scenoje nekyla minčių sustoti, moteris patikina – noro ir jėgų dirbti netrūksta, todėl ir meilė vaidybai vis dar gyva.
„Man 64 metai ir aš vis dar noriu vaidinti. Žinoma, jėgos jau ne kaip trisdešimtmetės, tačiau iš kitos pusės – nebeturiu jaunus žmones kamuojančių rūpesčių. Mano vaikai užaugę, nereikia mokėti būsto paskolos. Tad kol noras rusena, tol nuo scenos nulipti neketinu. Kai noro nebeliks, galėsiu ramiai pasitraukti žinodama, kad padariau viską, ką galėjau“, – sako viena žinomiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių.
Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.