Naglis Šulija užaugo gamtininkų ir kalbininkų šeimoje, tad dar būdamas visai jauno amžiaus jau puikiai žinojo – savo ateitį norėtų sieti su viena iš šių sričių. „Mano tėtis buvo geologas, mama – biologė, teta – geografė, o ankstesnėje kartoje netrūko žurnalistų ir lituanistų. Stodamas į gamtos fakultetą, pasirinkau geografijos mokslus, o juos baigęs, buvau paskirtas dirbti meteorologu“, – karjeros pradžią prisimena vyras.
Pradėjus dirbti hidrometeorologijos tarnyboje, užsimezgė ir pirmoji pažintis su žiniasklaida. Reportažai apie orus, pranešimai radijuje ir prognozių rašymas įvairiems laikraščiams džiugino, tačiau perversmu karjeroje tapo kuriozinė situacija, iš esmės pakeitusi žinių pranešimo žanrą Lietuvoje.
„Vieną vasaros dieną televizijos operatoriai į Salininkus vyko rengti reportažo apie agurką rekordininką. Kartu pasiėmė ir mane. Diena buvo ypatingai karšta ir tvanki, tad pavargęs nusprendžiau prisėsti ant durpių krūvos šalia tokio labai didelio moliūgo ir šiek tiek atsipūsti. Buvau velniškai nusikalęs ir norėjau greičiau grįžti namo, tad atėjus metui pristatyti orų prognozes, vis dar sėdėdamas prie to paties moliūgo drožte išdrožiau viską, ką galvoju apie orus. Žiūrovams, kurie buvo įpratę matyti kaip kareivukus pasitempusius ir į kamerą kalbančius vedėjus, toks pranešimas labai patiko. Televizijos eteryje tai buvo kažkas naujo ir dar nematyto“, – prisimena pašnekovas.
Teigiamos žiūrovų reakcijos paskatino pagalvoti apie karjerą televizijos eteryje. Vis tik tuo metu išpopuliarėti spėjęs sinoptikas prisipažįsta – įsitvirtinti ir gauti nuolatinį darbą eteryje lengva nebuvo.
„Iš pradžių žinios apie orus būdavo tiesiog perskaitomos, vėliau atsirado orų mergaičių fenomenas, pritraukdavęs vyrus prie ekranų. Neturėjau vilčių konkuruoti su drąsiomis ir dailiomis kolegėmis, – juokiasi N. Šulija. – Tačiau orų prognozių formatas, kaip ir viskas pasaulyje, su laiku kito. Galiausiai išmušė ir mano valanda: žinių vadovai suprato, kad orų pranešimas nėra tik plikas užkadrinis teksto skaitymas ar grožio konkursas, o aš turėjau įvairių idėjų kaip viskas galėtų būti. Būtent to televizija ir ieškojo.“
Dabar Naglio Šulijos pavardė Lietuvoje jau tapusi orų sinonimu. Žmonės jį atpažįsta gatvėje, nevengia užkalbinti, pasiteirauti apie orus, kartais – ir per dantį patraukti. Iš pradžių su tokiu populiarumu susitvarkyti pašnekovui nebuvo lengva, tačiau laikui bėgant sako išmokęs atskirti tikrą ir nuoširdų smalsumą nuo apsimestinio domėjimosi juo ar jo darbu.
„Situacijų pasitaikę įvairių – tekę išgirsti ir netaktiškų juokelių, ir pasipiktinimų dėl netikslių orų prognozių. Šiandien yra kiek kitaip – dėmesio vis dar sulaukiu, tačiau žmonės yra kur kas kultūringesni. Būna, kažkas gatvėje užkalbina ir paklausia, koks oras bus rytoj. Jei matau, kad žmogus nuoširdus, visada esu linkęs bendrauti. Tačiau pasitaiko ir situacijų, kurias vadinu „girtu smalsumu“ – į tokius žmones stengiuosi tiesiog nekreipti dėmesio“, – prisipažįsta pašnekovas.
Lietuvių mylimas sinoptikas žinomas ir kitame amplua – jau daugiau nei tris dešimtmečius domisi astrologija, sudarinėja horoskopus. Į astrologijos mokslą nėrė vedamas smalsumo, tačiau kuo daugiau domėjosi, tuo paslaptingesnė ir gilesnė ši sritis jam pasirodė.
„Mano akimis, horoskopo sąvoką teisingiausiai yra suformulavęs garsus psichologas Karlas Gustavas Jungas, pasakęs, kad tai yra supratimas, kaip reiškiniai viršuje, t.y. danguje, siejasi su reiškiniais apačioje – kasdieniniuose žmonių gyvenimuose. Žinoma, jei žmogus gyvena materialiame pasaulyje – dieną darbas, vakare „Panorama“, savaitgaliais pirtis, pripažįsta tik konvencinę mediciną – tai astrologijos jo gyvenime nėra ir negali būti. Jam jos tiesiog nereikia, todėl toks žmogus sako „netikiu aš jokia astrologija“. Ir tai yra visiškai normalu. Galbūt nuskambės kaip citata iš pigaus mistinių elementų prikišto filmo, tačiau yra žmonių, kurie ir jaučia, ir mato, ir supranta, kad yra ir subtilesnių jėgų, kurios tą materialų, medžiaginį pasaulį įtakoja (ar pasakykim mandagiai – su juo siejasi). Tokiems žmonėms kažkodėl veikia homeopatija ir adatų terapija, prireikia jiems ir astrologinių metodų“, – į klausimą kaip žmonės vertina šią jo veiklą atsako astrologas.
Toli gražu ne kiekvienas televizijoje ar kituose medijos kanaluose dirbantis žmogus gali pasigirti tokia patirtimi ir neblėstančiu populiarumu. Pasiteiravus, kokia yra sėkmės paslaptis, pašnekovas atviras – konkurencija televizijoje nemenka, todėl norėdamas išsilaikyti šiame versle, turi gebėti išsiskirti.
„Ne paslaptis, kad medijoms svarbiausia yra pritraukti žiūrovą ar skaitytoją, todėl televizijai reikia žmonių, turinčių savo veidą, gebančių kalbėti ne tik suprantamai, bet ir įdomiai. Jei tas veidas pametamas, žmogus iš televizijos iššauna kaip šampano kamštis. Tikiu, kad per visus šiuos metus man vis dar pavyksta išlaikyti unikalų savo braižą, kuris patinka žiūrovams“, – sako N. Šulija.
Prekybos tinklo „Iki“ inicijuotas projektas „30 metų iki šiandien“ kviečia visus Delfi skaitytojus dalintis skaniausiomis, juokingiausiomis, įsimintiniausiomis ir jums pačiomis brangiausiomis gyvenimo istorijomis. Pasidalinkite savo prisiminimais ČIA ir kas savaitę laimėkite 100 Eur IKI dovanų kortelę.