Parodė, kaip kepami prancūziški batonai ir į ką atkreipti dėmesį juos renkantis

Šiandien šviežiai keptų duonos gaminių galime nusipirkti kone kiekviename didesniame prekybos centre, tačiau taip buvo ne visada. Prekybos tinklas „Iki“, kuriame šiandien apsilankė projekto „30 metų iki šiandien“ komanda, vienas pirmųjų į Lietuvą atvežė bagetes, dar žinomas prancūziško batono vardu. Neįprasta jų tekstūra ir forma tuo metu stebino lietuvius, tačiau ilgainiui tapo viena perkamiausių duonų.

Anot legendos, unikali pailga bagetės forma buvo sugalvota dar Prancūzijos revoliucijos laikais. Jos autorius – pats Napoleonas Bonapartas – nusprendė, kad pailgą batoną kareiviams bus patogu nešiotis galinėje savo palto kišenėje. Kita teorija pasakoja, kad pailgos bagetės idėją prancūzų kepėjai parsivežė iš Vienos ir išpopuliarino savo šalyje.

Vis tik realiausia prancūziško batono kilmės istorija yra siejama su 1920 m. Prancūzijoje priimtu įstatymu, draudžiančiu kepėjams pradėti darbą nuo 4 valandos ryto ir dirbti ilgiau nei iki 22 valandos. Kadangi tešlai iškildinti ir duonai iškepti reikia nemažai laiko, buvo sukurta unikali duonos forma, kuri išminkoma ir iškepama kur kas greičiau, nei įprastai – taip gimė klasikinis prancūziško batono skonis ir išvaizda.

Prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė Nijolė Juknevič pasakoja, kad prancūziško batono pagaminimui reikalingi vos 4 ingredientai: miltai, mielės arba raugas, vanduo ir druska. Atpažinti kokybišką, ką tik iškeptą bagetę galima ją švelniai spustelėjus – vidus turi būti minkštutėlis, o plutelė traški, apskrudusi ir šiek tiek suskilinėjusi.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad prancūziškas batonas, priešingai nei dauguma kitų duonos gaminių, įprastai turėtų būti suvalgomas tą pačią dieną, kai yra pagamintas, mat skaniausias jis – ką tik ištrauktas iš krosnies.