Bendruomenė auga
Sektos bruožų turintį judėjimą įkvėpė Sibiro atsiskyrėlės Anastasijos pasaulėžiūrą ir antgamtines galias aprašęs rusų verslininkas Vladimiras Megrė, tarp 1996 ir 2010 metų parašęs ir išleidęs 10 knygų. Netrukus po to, kai buvo išleistas pirmasis serijos tomas knygų skaitytojai ėmė burtis į klubus, kuriuose diskutuota apie Anastasijos mokymą, vyko susitikimai ir su pačiu knygų autoriumi. Dar po kelių metų, maždaug 2000 m., Rusijoje pradėjo kurtis pirmos giminės sodybų gyvenvietės. Šių ekologiniais principais paremtų mini utopijų, įrengtų 1 hektaro žemės plote, kūrimas ir yra centrinė V. Megrė ideologijos ašis.
Vos per porą dešimtmečių Rusijoje Anastasijos sekėjų skaičius sparčiai išaugo. Oficialioje judėjimo svetainėje galima rasti žemėlapį, į kurį įrašytos 278 šioje šalyje įsikūrusios giminės sodybų gyvenvietės. Tiesa, kitoje svetainėje, kurioje visa Megrė šeima prekiauja įvairiais talismanais, kedrų aliejumi, maisto produktais ir kitais su Anastasijos filosofija susijusiais atributais, nurodyta, kad šiuo metu Rusijoje gyvuoja jau daugiau nei 400 tokių gyvenviečių.
Tiksliai įvertinti, kurie duomenys yra teisingi ir kiek veikiančių giminės sodybų gyvenviečių yra iš tikrųjų, būtų sunku. Panašių judėjimų lyderiai dažniausiai viešai linkę nurodyti gerokai didesnius skaičius, nei yra iš tikrųjų, o patys „anastasijiečiai“ kartais gyvenviete įvardija net ir kaimo gilumoje stūksantį vienkiemį, kuriame gyvena V. Megrė knygas skaitanti šeima. Tačiau faktas, kad ne viename šaltinyje „anastasijiečiai“ įvardijami vienu didžiausių naujųjų religinių judėjimų šalyje.
Kodėl judėjimas Lietuvoje sumenko?
Netrukus po „Anastasijos“ knygų leidybos Rusijoje pradžios susirūpinta jų vertimu į kitas kalbas. Iki dabar visi serijos „Skambantys Rusijos kedrai“ tomai išleisti į 21 kalbą. Su kiekvienos naujos kalbos įtraukimu plito ir „anastasijiečių“ judėjimas. Giminės sodybos kūrėsi jau ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje, JAV, Kanadoje, Izraelyje, Taivane, Japonijoje ir kitur.
Į lietuvių kalbą pirmą knygą 1998 m. išleido dabar jau bankrutavusi leidykla „Asveja“. Maždaug 2002 m. mūsų šalyje ėmė burtis ir V. Megrė skaitytojų klubai, kurių nariai dar už kelių metų pradėjo kurti giminės sodybas ir giminės sodybų gyvenvietes. Internete galima rasti tokių gyvenviečių bei ekogyvenviečių, kurias taip pat įkvėpė tos pačios sibirietės Anastasijos idėjos, sąrašus. Visi jie atnaujinti tik 2016 m. Suskaičiuota, kad tada Lietuvoje veikė maždaug 40 V. Megrė sekėjų gyvenviečių, tačiau į šį skaičių patenka ir pavienės sodybos. Sąrašus sudarė patys „anastasijiečiai“ daugiausia tam, kad apsikeisti kontaktiniais duomenimis ar ketinimais įkurti tokias sodybas su bendraminčiais bei pakviesti prie jau esamų gyvenviečių prisijungti kitus.
„Delfi“ kalbinta giminės sodybų gyvenvietės įkūrėja Ingrida pripažino, kad „Anastasijos“ judėjimas šiuo metu Lietuvoje sumenkęs, sunku pritraukti naujus narius. Pašnekovė šį faktą siejo su tuo, kad V. Megrė knygas lietuviškai perleido su gerai žinomais Kremliaus dezinformacijos skleidėjais siejama leidykla „Baltosios gulbės“.
Leidykla ir jos vadovė Natalija Erkelenz pateko ir į Valstybės saugumo departamento akiratį. 2017 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje minimos jos ambicijos išleisti daugiau propagandisto Nikolajaus Starikovo knygų bei jau išleistos to paties autoriaus knygos apie Staliną. Pasak „anastasijietės“ Ingridos, „Baltosios gulbės“ nekokybiškai išvertė V. Megrė knygas, pakeitė raktinius žodžius, todėl žmonės liovėsi jas skaityti ir žavėtis „anastasijiečių“ idėjomis. Pasak moters, skaitydami „Baltųjų gulbių“ verstas knygas žmonės neberegi „vaizdinių“ (galia „vizualizuoti“ ir ypatingas Anastasijos minčių greitis V. Megrė knygose aprašomi kaip išskirtinės Anastasijos savybės – red.).
Vis dėlto, „anastasijiečių“ plitimas liovėsi ne visur.
Auksinė Anastasijos utopija
2016 m. Šveicarų nevyriausybinė organizacija, tyrinėjanti sektas, jų tinklus ir į konspiracines teorijas linkusias bendruomenes, „Infosekta“, išleido išsamią ataskaitą apie tai, kas yra „anastasijiečių“ judėjimas ir kaip būtų galima jį klasifikuoti. Iki šiol – tai viena išsamiausių nepriklausomų tokio pobūdžio ataskaitų. Joje išsamiai aprašytos ir kai kurių judėjimo narių tiesioginės sąsajos su žinomais kraštutinės dešiniosios politinės pakraipos veikėjais.
Bene daugiausia informacijos surinkta apie mažame Vokietijos kaimelyje, kuriame gyvena vos 300 gyventojų, Grabow-bei-Blumenthal, įsikūrusią giminės sodybų gyvenvietę. Kai čia atsikraustė „Anastasijos“ sekėjai, judėjimo nariai įsigijo didelius plotus žemės. Kaip skelbta 2022 m. publikuotame „Vice“ straipsnyje, „anastasijiečiai“ čia valdo daugiau nei 80 hektarų žemės. Tai – didžiausia V. Megrė gerbėjų Vokietijoje įkurta gyvenvietė, tačiau be jos visoje šalyje suskaičiuojama dar apie 20 panašių bendruomenių. Net 5 iš jų įkurtos būtent Brandenburgo federalinėje žemėje, rytinėje Vokietijos dalyje.
„Auksinis Grabow“ – taip pavadinta buvusio miestelio mero Markus Krause ir jo žmonos Iris įkurta „anastasijiečių“ gyvenvietė, kurią šis sukūrė dar 2014 m. Tais pačiais metais vietovėje įvyko pirmasis kasmetinis „Anastasijos“ sekėjų festivalis. M. Krause jau ir anksčiau pasižymėjo nacionalistiniais ir antisemitiniais įsitikinimais, kurie propaguojami ir V. Megrė kūryboje. Dar 2007 m. vyras dalyvavo antisemitų susitikime „Dievo pažinimo federacija – Ludendorfas“. 2017 m. tie patys „ludendorfiečiai“ pasirodė Anastasijos festivalyje.
2015 m. festivalio teritorijoje M. Krause leido surengti ultradešiniųjų jaunimo grupuotės „Petreliniai – Vokietijos jaunimo lyga“ stovyklą. Joje, kaip vėliau Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD pranešė įvykius stebėjęs žurnalistas, dalyvavo žinomų neonacių vaikai, kurie turėjo atlaikyti alinančias karines pratybas bei išstovėti saulėkaitoje nejudant iki alpimo.
Tais pačiais metais „Youtube“ platformoje pasirodė pusantros valandos trukmės šiuo metu jau ištrintas reportažas „Prabudimas Prignitz“ (Grabow kaimelį nuo Prignitz skiria tik 30 km – red.). Jame rodomas „anastasijiečių“ bendruomenės susirinkimas, kuriame pats M. Krause ir jo žmona išreiškia susirūpinimą, kad į Vokietiją atvyko 4000 pabėgėlių, kurie neva kuria slaptą pogrindinį tinklą, o vėliau, esą, jų atvyks ir dar daugiau.
Filme sąmokslo teorijomis kurstoma neapykanta atvykėliams, „anastasijiečiai“ raginami „perimti Vokietijos miestelių ir kaimų kontrolę į savo rankas“. Be to, toliau pasipila kritika JAV, kurios neva pačios apmoko ISIS kovotojus, kad šie keltų neramumus, o amerikiečių taikos misijos, esą, ir lemia, kad didžiuliai kiekiai žmonių turi palikti savo namus iš keliauti į svetimas šalis.
Po „anastasijiečių“ vėliava buriasi radikalai
„Infosekta“ ataskaitoje minimi ir dar keli aktyvesni „anastasijiečių“ judėjimo nariai, pavyzdžiui, Christa Jasinski viešai platinanti ir palaikanti plokščios žemės sąmokslo teoriją ir įtikėjusi, kad pasaulį valdo reptilijos, įgijusios šiandienos politikų ir įžymybių pavidalus.
Dar vienas sibirietės Anastasijos sekėjas – Thomas Patockas, aktyviai dalyvaujantis ne tik „anastasijiečių“ bet ir kraštutinių ultradešiniųjų ekstremistiniame judėjime „Reicho piliečiai“. Šio judėjimo nariai įtikėję, kad Trečiasis Reichas Vokietijoje niekada nežlugo. Jie nepripažįsta Vokietijos Federalinės Respublikos konstitucijos, neigia Holokaustą. 2013 m. T. Patockas už neapykantos skatinimą buvo lygtinai nuteistas 6 mėnesiams.
Šiuo metu T. Patockas prisistato kaip bardas ir turi šiam savo užsiėmimui skirtą „Facebook“ paskyrą „König von Wedenland“. Anksčiau vyras vertėsi valdydamas smulkų siuntų verslą ir prekiaudamaso prekiaudamas su Anastasijos judėjimu susijusiomis prekėmis, pavyzdžiui, kedrų aliejumi. Tarp jo siūlomų įsigyti produktų buvo galima rasti ir koloidinio sidabro, ezoterikų ratuose populiarios medžiagos, kuria pastarieji neretai siūlo gydyti daugelį ligų – nuo peršalimo iki vėžio. Dažniausiai siūloma koloidinį sidabrą vartoti per burną, o toks šios medžiagos vartojimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Medicinos institucijos koloidinį sidabrą leidžia naudoti tik išoriškai, pavyzdžiui, tepti ant žaizdų. Iki šiol T. Patocko sekėjai agituojami vartoti šią medžiagą daugelyje skirtingų jo valdomų socialinių tinklų grupių. Tiesa, oficialios su T. Patocku siejamos interneto svetainės galaxiengesundheitsrat.de ir deutschesreichonline.de jau nebeveikia.
T. Patockas taip pat pasisako apie telegoniją, kurios idėją knygose iškėlė ir V. Megrė. Veterinarijos srityje pirmą kartą aprašyta, o vėliau atmesta kaip pseudomokslinė paveldimumo teorija, telegonija teigia, kad ankstesni patelės seksualiniai partneriai gali turėti genetinės įtakos jos palikuonims, net jei šie susilaukti su kitu partneriu. Telegonijos idėją Antrojo pasaulinio karo metu buvo pasigavę Vokietijos nacionalsocialistai, tvirtinę, kad bet koks moterų santykis su žydų vyrais gali lemti jos būsimų vaikų išsigimimus. Iki šiol telegonijos idėja gyva dešiniosios pakraipos ezoterikų ratuose.
2016 m. publikuotoje žinutėje „Facebook“ tinkle T. Patockas retoriškai klausė: „Ar tiek daug vokiečių tokie ANTIVOKIŠKI, todėl, kad jų motinos buvo išprievartautos užsieniečių? Tada viskas įgauna mokslinę prasmę.“
Dar viena telegonijos idėjos rėmėja Marina Felsner, anksčiau valdžiusi interneto svetainę „Stammes quelle“ kurioje platino rusų ezoterikų idėjas, reklamavo ezoterinius produktus. Kaip rašoma „Infosekta“ analizėje, asmeninėje „Facebook“ paskyroje Marina skelbė antisemitines ir dešiniųjų ekstremistų pažiūras atitinkančias žinutes.
Vokiškai kalbančiose šalyse galima išskirti kelias pagrindines idėjas, kuriomis pasisako ir aiškiai išreikštą viešą nuomonę turi aktyvūs „anastasijiečių“ bendruomenės nariai, juos judėjimo kontekste būtų galima laikyti radikaliaisiais.
Tai – baltų rasės, ypač arijų ir slavų, aukštinimas prieš kitas tautas; nepasitikėjimo ir neapykantos kitataučiams, pavyzdžiui, juodaodžiams, migrantams, žydams, skatinimas; nepasitikėjimas šiuolaikine medicina, siūlant ezoterines ir holistines sveikatinimosi alternatyvas; nepasitikėjimas valdžios institucijomis ir esama santvarka bei polinkis į įvairias sąmokslo teorijas, tokias kaip telegonija ar pasaulinis žydų sąmokslas; Holokausto neigimas.
Gyventi, kaip fiureris mokė, ir žavėkite žmones
Tiesa, atvirai tokias savo pažiūras išreiškia anaiptol ne visi „anastasijiečiai“. Daugelis bendruomenės narių neatrodo pavojingi ekstremistai ar neapykantos kurstytojai. Atvirkščiai, nesunku pajusti simpatiją ir supratimą iš pažiūros pacifistiškiems, liaudies kultūrą puoselėjantiems ir gamtą tausojantiems judėjimo nariams, tačiau tai gali būti specialiai įgyvendinama strategija, siekiant nepritraukti nepageidaujamo visuomenės dėmesio.
Į „Infosekta“ tyrėjų akiratį pakliuvo Frankas Willis Ludwigas – dešiniųjų politinių pažiūrų judėjimuose puikiai žinomas veikėjas, aktyviai įsitraukęs ir į kitą dažnai į konfliktus su valdžios institucijomis įsiveliantį „suverenų“ judėjimą. Savo interneto svetainėje „Urahnenerbe Germania“ (liet. „Vokietijos protėvių paveldas“) vyras siūlo specialiai „anastasijiečių“ bendruomenėms skirtus mokymus.
Tituliniame svetainės puslapyje apibrėžiamas jo tikslas: „Natūralių gentinių valdų planavimas, skatinimas ir statyba gyvenvietėse su ekonomijomis (motininiais ūkiais) ir mokyklomis, tyrinėjant ir praktikuojant mūsų protėvių slavų ir arijų vedų aukštosios kultūros gyvenimo būdą.“
Viename įraše, kuris buvo nutekintas Vokietijos nacionaliniam transliuotojui „ARD“, F. W. Ludwigas girdimas mokantis bendraminčius „anastasijiečius“: „Rūpinkitės savo žmona. Turėkite vaikų. Įsirenkite sodą ir viskas. Taip sakė fiureris. Kraujas ir dirva. Stiprybė per džiaugsmą.“
Tačiau savo ideologiją ir gyvenimo būdą „anastasijiečiai“ turėtų pasilaikyti tik sau. Kitiems visuomenės nariams bendruomenė turėtų sietis tik su pozityviais ir smagiais dalykais. F. W. Ludwigas aiškina, kad reikia „rasti kažką gražaus. [...] Jie taip pat žavi žmones, kai pasirodo viešumoje, dainuodami, rengdamiesi ir šokdami. Tai yra svarbu. Nes jei tu sužavėsi žmones, joks politikas, jokia tamsioji jėga negalės pasakyti: „Ei, jie blogiukai“. Tuomet jie sakys: „Palaukite, aš mačiau juos koncerte. Kaip jie gali būti blogi, juk jie puikūs.“
Vis dėlto, panašu, kad ilgai nuslėpti savo įsitikinimų Vokietijoje įsikūrusiems „anastasijiečiams“ nepavyko. Praeitų metų birželį Brandenburgo Konstitucijos apsaugos tarnyba paskelbė Anastasijos judėjimą dešiniosios pakraipos ekstremistine organizacija. Toks formalus judėjimo klasifikavimas tarnyboms atriša rankas stebėti judėjimą ir rinkti apie jį informaciją pasitelkiant žvalgybos išteklius.
Kaip vietos žiniasklaidai komentavo Vokietijos Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai, „Skambančių Rusijos kedrų“ knygose yra dalių, kurios nėra suderinamos su laisva demokratine santvarka.
Tokį institucijų sprendimą daugiausia lėmė įrodyti „anastasijiečių“ ryšiai su dešiniojo spektro ekstremistinėmis organizacijomis bei iš to kylanti verbavimo grėsmė. Be to, akcentuota ir tai, kad knygose išdėstytos ekologinės ir ezoterinės idėjos gali pasirodyti patrauklios platesniam ratui žmonių. Dėl to tokia ideologija gali radikalizuoti ir tuos žmones, kurie anksčiau niekada nebuvo susidūrę su ekstremistinėmis organizacijomis.
Penktoji kolona Ukrainoje
Su žmonių verbavimu per naujuosius religinius judėjimus ir ezoterines organizacijas susidūrė ir šiuo metu karo žiaurumus kenčianti Ukraina. Ukrainiečiai tinklaraštininkai „Farwater East“ aprašė, kaip Kremlius per šiuos judėjimus, įskaitant ir „anastasijiečius“, vykdo įtakos operacijas, išnaudodamas jas kaip hibridinio karo įrankius. Pasak tinklaraštininkų, Anastasijos garbintojų veikla Ukrainoje suintensyvėjo maždaug 2010-aisiais, siekiant užverbuoti daugiau sekėjų Luhansko regione.
Per „anastasijiečius“ Luhansko regione buvo išpopuliarinta tuo metu dar mažai kam žinoma Vladimiro Putino „tėvynainių grįžimo į tėvynę programa“, nuo kurios prasidėjo rusiškų pasų dalybos. Programa siekta pritraukti visus, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo atsidūrė už Rusijos ribų, bet norėtų gyventi Rusijoje, atsikelti į šią šalį. Tiesa, kaip pastebi dezinformacijos ekspertai, dažniausiai tokiu siūlymu susigundę asmenys nukeliami į tolimiausius Rusijos kampelius, kur jiems tenkantis gyvenimas mažai teprimena svajonėse susikurtą.
„Kaip bebūtų keista, būtent iš pažiūros taikūs „Kedrai...“ davė pradžią tokioms siaurose Luhansko Liaudies Respublikos gretose gerai žinomoms figūroms kaip Katerynai Kotovai (per kelerius metus iš Luhansko miesto komjaunimo sekretorės tapusiai „liaudies milicijos“ aktyviste), jau minėtam Oleksandrui Bachmutskiui ir pačiam „pirmąjam LLR ministro pirmininko pavaduotojui Igorio Plotnickio vyriausybėje“ Valerijui Potapovui.“ – su „anastasijiečių“ veikla siejamus Kremliaus simpatikus vardijo „Farwater East“ tinklaraštininkai.
Ko siekia Kremlius?
Kad Kremlius įtakos operacijoms vykdyti pasitelkia įvairius tinklus ar organizacijas, kurių ideologiją galima vienaip ar kitaip išnaudoti, siekiant savo tikslų, patvirtina ir informacinį karą tyrinėjantis Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius. Pasak jo, tokiose organizacijose atsidūrę asmenys gali būti indoktrinuojami, pasitelkiant tam tikras istorijas, parareligines temas. Tuomet jie tampa labai paveikūs įtakai.
„Jeigu šitos organizacijos ištakos ateina iš Rusijos ir iš veikėjų, kurie yra artimi Kremliui, jau man užsidega tam tikra tokia raudona lemputė, nes iš principo labai lengva tokias organizacijas ir į juos patekusius žmones naudoti konkrečioms įtakos operacijom.“ – įsitikinęs ekspertas.
Be to, apie būtinybę plėsti neopagoniškų organizacijų tinklą buvusiose Sovietų respublikose, konkrečiai, Lietuvoje ir Lenkijoje, kalbėjo ir vienas pagrindinių Kremliaus ideologų, „Eurazijos“ judėjimo steigėjas Aleksandras Duginas. Kaip aiškina N. Maliukevičiaus, Rusijoje Lietuvos ir Lenkijos palankumas Jungtinėms Amerikos Valstijoms laikomas dideliu iššūkiu. A. Duginas šiose šalyse įžvelgia itin stiprią amerikiečių poziciją, todėl svarstomi įvairūs būdai, kaip šią įtaką silpninti.
Vienas iš jų – dirbtinai keliant įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos, o tai galima pasiekti išnaudojant skirtingas temas. Pavyzdžiui, apeliuojant į istorinę atmintį ir lietuviams vis primenant Vilniaus klausimą. Taip pat siekiant destabilizacijos per religiją. Šiuo atžvilgiu į Lietuvą ir Lenkiją žiūrima kaip į katalikiškas valstybes, katalikų pasaulio gynėjas. Dėl šios priežasties A. Duginas siūlo skatinti neopagoniškų judėjimų veiklą ir tokiu būdu kurti įtampą, trikdyti pusiausvyrą.
„Aš tik nenoriu, kad mes čia dabar suprastume, kad visi neopagoniški ar naujųjų religijų judėjimai yra kažkokia rizika, grėsmė ir panašiai. Aš tik pasakau, kaip šitą situaciją vertina Kremliaus ideologai ir kai kada jie net praktiškai bando paskatinti tokius Rusijos kontroliuojamus judėjimus veikti aktyviau Lietuvoje ir apskritai Vakaruose“, – patikslino N. Maliukevičius.
Nors patys „anastasijiečiai“ viešai deklaruoja su politika nenorintys turėti nieko bendro ir apskritai tokiomis temomis nesidomintys ir nediskutuojantys, eksperto vertinimu, tokia pozicija parodo naivumą. Tačiau ir panašūs judėjimai neretai įtraukia patiklesnius žmones, išgyvenančius vidinius tapatybės iššūkius, kuriems visuomenė turėtų ištiesti pagalbos ranką. „Tokia saviapgaulė, nes, iš principo, jeigu tu sakai, kad tu nesidomi Rusija ir Kremliumi, tai toli gražu nereiškia, kad Kremlius nesidomi tavim.“ – reziumavo N. Maliukevičius.