Sostinės viešbučio „Ramada“ restorano „Imperial“ šefė Aldona Gečienė sako, kad ledai dažniausiai „sugenda“ tuomet, kai svyruoja temperatūra, kuriuose jie laikomi.
„Kalbant paprastai: nevienodos konsistencijos ledai jau yra sugedę. Pavyzdžiui, dėl temperatūrų skirtumų leduose susiformuoja kristaliukai ir tokie ledai jau netinkami valgyti. Negeri ir tie ledai, kurie išsisluoksniuoja, kai jų paviršiuje galima matyti sviesto sluoksnį“, - kalbėjo ji.
Kokioje temperatūroje geriausia laikyti ledus – priklauso nuo jų pakuotės ir pagaminimo būdo, tačiau ji sako, kad restorane švieži ledai laikomi 15 laipsnių šalčio temperatūroje.
„Mes pastebėjome, kad prie tokios temperatūros labai gražiai galima suformuoti ledų rutuliukus. Kai temperatūra yra 18 laipsnių šalčio ledai pasidaro per kieti“, - kalbėjo A. Gečienė.
Įdomu tai, kad restoranai ledus gamina ne tik kaip desertą.
„Mes gaminame savo svečiams ledus iš natūralių uogų arba daržovių, tad jų būna ir iš morkų, ir iš agurkų, taip pat gaminame ledus iš aguonų, varškės, pelėsinio sūrio. Bet jų gaminame nedaug, tik savo restorano svečiams. Turime ir įprastesnių skonių, tai aviečių, mango, mandarinų ir kitokių skonių“, - vardijo ji, neišskirdama, kurie ledai yra populiariausi.
Patarimai smaližiams: kaip pasirūpinti ledais
Ledų su prekės ženklu „Sweet Morello“ gamintojas Vaidotas Vyšniauskas sako, kad ledams, kaip ir bet kuriam kitam maisto produktui, reikia užtikrinti geras transportavimo ir laikymo sąlygas. Jis tvirtina, kad jei ledai gaminami naudojant labai žemą temperatūrą, ji užtikrina ilgesnį ledų šviežumą.
„Pavyzdžiui, norint, kad ledai ilgiau būtų tinkami vartoti, aš naudoju vadinamąjį momentinio užšaldymo šaldiklį. Jo veikimo principas yra toks, kad prie 35-40 laipsnių šalčio žūsta bakterijos ir tuomet ledus jau galima laikyti šaldiklyje prie minus 18, kas yra įprastas buitinis šaldytuvo šaldiklis“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis pataria smaližiams, kaip pasirūpinti, kad ledai per anksti neištirptų.
„Jei ledai atitirpsta ir vėl užšąla, jie kristalizuojasi, nes vanduo virsta ledukais. Dėl to vežant ar nešant ledus namo labai svarbu to išvengti. Jei kelionė ilgesnė, verta pasirūpinti šaltkrepšiu, o jei ji tolima – ir šaldymo elementais. Tai tarsi kasetės, kurių viduje esantis skystis sušąla į ledą ir palaiko reikiamą temperatūrą. Jei ledai gerai supakuojami, žmogus savo šeimai ar draugams sveikų ledų gali nuvežti ir iš Vilniaus į Klaipėdą“, - patikino V. Vyšniauskas.
Pašnekovas primena, kad smulkiųjų ledų gamintojų ruošiama produkcija paprastai yra tinkama vartoti trumpiau nei pramoniniu būdu gaminami ledai. Tinkamumo vartoti terminas skiriasi ne tik dėl technologijų, bet ir dėl ledams gaminti naudojamų produktų.
„Paprastai vaisiniai ledai yra tinkami vartoti ilgiau, nes jie pagaminti iš vaisių sulčių, uogų ir lėčiau genda. O iš šviežio pieno, grietinėlės pagaminti ledai turi būti suvalgomi greičiau, nebent naudojami pieno milteliai. Manau, kad didieji gamintojai gali paruošti ilgiau tinkamus valgyti pieniškus ledus, bet kai juos daro mažieji gamintojai, tai jų ir vartojimo laikas – gerokai trumpesnis“, - teigė V. Vyšniauskas.
Pašnekovas primena, kad ledų tinkamumo naudoti terminą gali pailginti įvairūs konservantai: kuo jų mažiau, tuo greičiau ledai genda.
Ne visiems ledams reikia vienodo šalčio
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė - valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė primena, kad ledai skiriasi ne tik savo skoninėmis savybėmis, sudėtimi, bet ir pagaminimo būdais.
„Žinoma, tinkamumo vartoti terminui turi įtakos ledų sudedamosios dalys, tačiau, kad ir kokios jos būtų, prieš jas šaldant atliekama pasterizacija, tad ilgą laiką tinkamai laikomi saugūs išlieka ir pieniški, ir vaisiniai ledai. Tačiau tam, kad ledai būtų tinkami vartoti tiek, kiek numatė gamintojas, būtinos specialios pakavimo medžiagos ir laikymo sąlygos, t. y. temperatūrinis režimas“, - kalbėjo pašnekovė.
Dėl šios priežasties, vaisinių ledų, kaip ir kitų rūšių valgomųjų ledų, laikymo sąlygos dažniausiai niekuo nesiskiria.
Ji primena, kad ilgiau tinkami vartoti ledai saugomi 18-36 laipsnių šaltyje. Tokių ledų paprastai galima įsigyti parduotuvėse, kur jie laikomi specialiuose šaldikliuose, o parsinešus namo juos reikia saugoti namų šaldytuvo šaldymo kameroje, kur įprastai būna 18 laipsnių šalčio.
Jei užtikrinama reikiama temperatūra, šie ledai tinkami vartoti tiek, kiek nurodyta ant jų pakuotės. Tiesa, svarbu prisiminti, kad žemesnė temperatūra paprastai yra palaikoma tuose šaldikliuose, kurie turi atskiras šaldytuvo dureles, be to, šalčiau yra šaldymo kameros viduje, o ne jos durelių lentynose.
„Pusminkščiai arba minkštieji ledai, kurie matomi kavinėse ar ledų vežimėliuose, yra laikomi minus 6-12 laipsnių temperatūroje, priklausomai nuo įrenginio ir jų tinkamumo vartoti termino. Paprastai, jei ledai laikomi 6 laipsnių šaltyje, jie turėtų būti parduodami dar tą pačią parą, per 5-6 valandas, o jei yra galimybė užtikrinti 12 laipsnių šaltį, taip juos galima laikyti 5-7 paras“, - paaiškino A. Greičiuvienė.
Kitaip tariant, pagaminti valgomieji ledai, kurie skirti valgyti tuoj pat, nereikalauja labai žemos temperatūros.
Pataria skaityti užrašus ant pakuočių
Kas lemia, kad vieni ledai turi būti laikomi bene tris kartus šaltesnėje temperatūroje? A. Greičiuvienė vardija, kad tai priklauso nuo kelių faktorių.
„Valgomieji ledai – sušaldyti arba iš dalies sušaldyti saldinti maisto gaminiai. Priklausomai nuo pavidalo, drėgmės kiekio, naudotų žaliavų, temperatūros, laikymo trukmės priklauso ir valgomųjų ledų šaldymo reikalavimai. Jei tik ką pagamintiems minkštiesiems ledams pakanka laikyti iki minus 6 laipsnių temperatūros, tai grūdintiems, ilgo tinkamumo termino valgomiesiems ledams, reikalinga minus 36 laipsnių temperatūra“, - sako ji.
Įdomu tai, kad gamintojai ledus gali ruošti iš skirtingo pavidalo medžiagų: ledų mišinio, koncentruoto ledų mišinio, sauso arba skysto ledų mišinių, tad jų laikymo sąlygos gali būti skirtingos.
Todėl ledus, kaip ir kitus maisto produktus, būtina laikyti gamintojo nurodytomis sąlygomis. Gamintojas, nustatydamas, kiek laiko vieni ar kiti ledai bus tinkami valgyti, atlieka įvairius tyrimus.
„Priklausomai nuo naudotų žaliavų, atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų ir įvertinto gamybos proceso, gamintojas ledams suteikia tinkamumo vartoti terminą“, - paaiškino A. Greičiuvienė.
Tačiau užrašus ant ledų pakuočių patariama skaityti ne tik ieškant ledų sudėties ir tinkamumo vartoti termino. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į ledų pavadinimą, kuris užrašytas, kaip juokauja specialistai, ne dėl grožio.
„Įdomu tai, kad plombyras, kuris nuo seno žinomas kaip riebūs pieniški ledai, buvo pradėtas gaminti iš augalinių riebalų ir baltymų. Todėl visiškai neseniai, 2014 m., buvo apibrėžta, kad plombyras yra išskirtinai iš pieno baltymų ir riebalų pagaminti ledai. Šiuo metu jie yra priskiriami labai gerų ledų kategorijai, o jei pieno riebalai ar baltymai keičiami augaliniais, prie pavadinimo valgomieji ledai nebus prierašo „pieniški“, „grietininiai“ arba „plombyras“, - primena specialistė.
Ji pastebi, kad ir vaisiniai ledai negali būti pagaminti tik iš vandens, dažų ir cukraus, nes yra numatyta, kiek juose turi būti vaisių ar sulčių. Daugiau apie ledų skirstymą skaitykite čia.
Jei ledai prarado formą – geriau nevalgyti
Ledai, kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, gali sugesti. Pagrindinius to požymius įvardija A. Greičiuvienė, kuri primena, kad sugedusius ledus parduotuvėje galima atskirti ir iš formos, neišpakavus.
„Valgomieji ledai šaldiklyje praranda formą tik dėl šaldymo laikotarpiu buvusio temperatūros skirtumo. Tam tikrą laikotarpį neveikiant šaldymo įrenginiui, valgomieji ledai praranda formą bei tampa nesaugūs vartoti“, - atkreipia dėmesį ji.
Pašnekovė primena, kad ledai savo formą įgauna technologinio proceso metu įplakant orą, grūdinant, reguliuojant temperatūrą.
„Pažeidžiant bent vieną iš šių procesų valgomasis ledas tampa skysta mase. Kaip greitai valgomieji ledai „gali suvandenėti“ priklauso nuo to, kokios žaliavos naudotos, kokia laikymo temperatūra ir koks laikas, per kurį jie ištirpsta“, - aiškino A. Greičiuvienė.
Jei suvalgoma sugedusių ledų, reiktų elgtis taip pat, kaip ir apsinuodijus kitu maistu. DELFI skelbė, kad dažniausiai apsinuodijimo simptomai atsiranda suvalgius nešviežio ar organizmo netoleruojamo maisto: skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, sunkumu pilve, tačiau temperatūros nėra. Nors šis simptomai tikrai labai nemalonūs, jie nėra itin pavojingi. Tik reikia atsiminti, kad būtina daug gerti, net jei nesinori. Apie skysčių trūkumą išduoda simptomas, kai žmogus vis dar nori vemti, tačiau kuo – neturi.
Jeigu žmogus karščiuoja, jį pykina, jis vemia, viduriuoja, išmatose atsiranda gleivių ar, dar blogiau, kraujo, tai reiškia, kad yra rimtas infekcinis apsinuodijimas, todėl žmogus nedelsdamas privalo kreiptis į gydymo įstaigą.