Be to, anot karjeros specialistų, vis labiau stiprės persikvalifikavimo tendencija, kai vieną profesiją žmonės pakeičia kita.
Specializuotame karjeros portale „CV Market“ balandį buvo atlikta lankytojų apklausa. Jos rezultatai – iškalbingi: net 86 proc. respondentų mano, kad sulaukusiems daugiau nei 40 metų susirasti darbą yra sunkiau nei jaunesniems.
16 proc. iš 826 apklaustųjų kaip pagrindinę sunkesnių darbo paieškų priežastį įvardijo per aukštą vyresnių darbuotojų kvalifikaciją. Jų nuomone, daugumai darbdavių jos tiesiog nereikia.
15 proc. respondentų sakė manantys, kad daugumos įmonių direktoriai ar jų kolektyvai yra jauni, todėl nenoriai darbina vyresnius už save. Tiek pat apklaustųjų išskyrė, kad atrankas atlieka jauni darbuotojai, todėl vyresnių pretendentų gyvenimo aprašymus tiesiog atmeta.
Tik 14 proc. atsakiusiųjų į klausimą nemanė, kad vyresniems žmonėms sunkiau susirasti darbą nei jaunesniems.
Dauguma renkasi jaunesnius
Portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė sako pastebinti, kad dauguma darbdavių išties renkasi darbuotojus, jaunesnius nei 45 metai. To priežastys yra darbdavių įsitikinimas, kad jaunesni žmonės greičiau adaptuojasi, išmoksta naujų dalykų, moka anglų kalbą bei dirbti kompiuteriu, sako ji.
Tačiau yra ir išimčių. R. Tatarėlytės žodžiais, vyresnius darbuotojus įmonės yra linkusios įdarbinti tada, kai ieškomi darbuotojai, turintys darbo stažą. Taip pat, anot jos, diskriminacija amžiaus atžvilgiu mažiau juntama statybų, inžinerijos sektoriuose.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad darbdaviai vis dažniau ieško vyresnių darbuotojų aptarnavimo srityje. „Vis daugiau įmonių norėtų įdarbinti vyresnius darbuotojus konsultantų, pardavėjų pozicijose. Anot darbdavių, jais labiau pasitiki pirkėjai“, – sako R. Tatarėlytė.
Portalo atstovė tikina pastebinti, kad vyresni darbuotojai kartais neišmano darbo rinkos situacijos – prieš keisdami darbą nepasidomi, kokie yra atlyginimai sektoriuje, į kurį pretenduojama.
„Vyresni darbuotojai paprastai nori gauti didesnį atlyginimą, nes jie turi darbo stažą ir tikisi, kad jis kažką reikš. Tačiau jeigu ieškoma darbo srityje, nesusijusioje su ankstesniu darbu, žinoma, kad atlyginimas startuos nuo žemiausio“, – teigia R. Tatarėlytė.
Diskriminacija realybėje egzistuoja
Vadovų paieškos kompanijos „AIMS International Lietuva“ vadovaujantysis partneris Šarūnas Dyburis sako, kad vidutinės ar žemesnės grandies darbuose vyresnis amžius išties gali būti minusas.
„Šiose grandyse gali būti tokių tendencijų, kad jauni vadovai nenori turėti vyresnių pavaldinių – su šia dalimi aš galbūt ir sutinku, – apklausos rezultatus komentuoja Š. Dyburis. – Kad atrankose dirba jauni žmonės, ir kad jie savavališkai nuspręstų atsisakyti vienų ar kitų žmonių – tikrai nemanau. Jie yra tik tarpinė grandis, turi kriterijus, kaip atrinkinėti žmones.“
Pašnekovas primena, kad oficialiai diskriminacija dėl amžiaus nėra galima, tačiau sako realybėje tai visgi vyksta. Tiesa, dėl logiškų priežasčių.
„Jeigu, tarkime, yra gamybinė kompanija, kuri dirba su pardavimais į Vakarų Europą, Skandinaviją, tuomet 40-mečius ar vyresnius jie tikrai vertina, nes kitoje stalo pusėje tokiose derybose sėdės taip pat vyresnis žmogus. Taip, tokių situacijų (kada darbuotojas pasirenkamas ir pagal amžių – DELFI) būna, bet tai nėra pagrindinis kriterijus“, – kalba Š. Dyburis.
Pastebi, kad reikia vis daugiau vyresnių vadovų
Kiek kitokia situacija yra aukštesnės grandies darbuose. Pasak eksperto, pastaruoju metu stebima tendencija, vadovams vyresnis amžius nėra trūkumas, o privalumas.
Anot Š. Dyburio, taip atsitinka dėl kelių priežasčių. Pirmoji jų – įmonėse, kuriose darbuotojai yra vyresni, jauno vadovo atėjimas gali išbalansuoti kolektyvą. Taip gali atsitikti dėl to, nes jaunuoliams dažnai trūksta gyvenimiškos patirties bendrauti su vyresniais žmonėmis.
Taip pat, anot jo, vyresni vadovai dažnai būna ramesni – jie mažiau linkę priimti skubotus sprendimus. Jie taip pat pasitarnauja įmonėse, kurios vykdo veiklą buvusiose Sovietų sąjungos šalyse, mat jaunimas nemoka rusų kalbos, kuri būtina tokiose įmonėse.
Lietuvoje bus kaip Vakarų Europoje
Š. Dyburis sako, kad artimiausiu metu Lietuvoje ir visame regione vyresni žmonės apskritai turėtų būti vis labiau įtraukiami į darbo rinką, kaip yra Vakarų Europoje.
„Rytų Europa pasižymi tuo, kad pas mus nebuvo vyresnės grandies. Kažkuriuo momentu kompanijoms teko rinktis arba visiškai jauną specialistą, ką tik baigusį universitetą, bet mokantį anglų kalbą, arba 40-mečius ar vyresnius, kurie nemokėjo užsienio kalbos ir buvo pripratę dirbti pagal sovietinius metodus. Tuo metu labai daug jaunimo tapo žvaigždėmis ir užkopė karjeros laiptais vien dėl to, nes nebuvo iš ko rinktis. Dabar jau atsirado didesnis pasirinkimas“, – kalba įmonės vadovaujantysis partneris.
Š. Dyburis pastebi, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui, informacinių technologijų, toks procesas jau vyksta. Anot Š. Dyburio, taip atsitiks dėl to, nes šiose srityse darbuotojų paklausa yra didesnė negu pasiūla. Tai gali iššaukti persikvalifikavimo bangą – vis daugiau kitose srityse dirbančiųjų pradės keisti savo specialybę.
Siūlo nepasiduoti ir garsiai kalbėti apie darbo paieškas
Personalo atrankos įmonės „Alliance for recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas sutinka, kad vyresniems žmonėms susirasti darbą gali trukdyti keli dalykai. Visų pirma, tai – anglų kalbos nežinojimas. Taip pat V. Šidlauskas teigia, kad svarbu ir teisingai ieškoti darbo.
Jo teigimu, vyresnio amžiaus žmonės dažnai apsiriboja ties tradiciniais darbo paieškos būdais ir komunikuoja su darbdaviu elektroniniu paštu ar telefonu. Tačiau, anot jo, šiandien neretai derybos dėl darbo vyksta ir per socialinius tinklus, kur gali būti talpinami ir patys darbo skelbimai.
Dar viena dažnai daroma klaida – pasenusios žinios apie darbo rinką. V. Šidlausko nuomone, ilgą laiką pradirbus vienoje darbovietėje sunku susiorientuoti, kokioje įmonėje verta bandyti įsidarbinti.
„Reiktų žiūrėti plačiau negu pareigų pavadinimas. Jeigu ilgą laiką neieškojai darbo, nežinai, ką tavo kompetencijos žmonės daro vienoje ar kitoje industrijoje, vaikštant po portalus ir ieškant skelbimo, sunku suprasti, kur bandyti pakliūti“, – sako V. Šidlauskas. Jis priduria, kad taip pat svarbu apie tai, kokiose įmonėse ieškoti darbo, pasitarti su aplinkiniais žmonėmis. Anot eksperto, jie gali papasakoti apie šiandieninę darbo rinką ar netgi rekomenduoti potencialiam darbdaviui.
Taip pat pašnekovas sako, kad svarbu parodyti ne tik savo kompetenciją, bet ir „minkštąsias“ savybes – motyvaciją, darbštumą. „Tokius dalykus darbdaviui gali parduoti tik su juo bendraudamas. Tai reikia daryti ne tik nusiunčiant CV. Jeigu jis nesutampa su keliamais reikalavimais, tikėtis būti pakviestam į pokalbį gali būti sunku. Tokiu atveju labiau domėsis tie, kuriems jus rekomendavo. Kaip jus kažkas rekomenduos, jei nepasakėte savo bičiuliams, giminėms, kad ieškote darbo?“ – retoriškai klausia V. Šidlauskas.