120 asmenybių sąrašą sudarė Vilniaus universiteto istorikų grupė, vadovaujama Aurimo Švedo ir Arūno Streikaus, taip pat DELFI redakcija. Tai žmonės, savo darbais labiausiai prisidėję prie nepriklausomos valstybės kūrimo ir stiprinimo. Žurnalas „Reitingai“ atliko elito sociologinį tyrimą, visuomenės nuomonės apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
Elitas pirmąją vietą skyrė pirmajam „Aušros“ redaktoriui, lietuvių tautos budintojui, Vasario 16 akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui. Nors Vilniuje iki šiol patriarchui nėra paminklo, jis buvo įamžintas ant 50 litų kupiūros, ne viename mieste jo vardu pavadintos gatvės.
Antroje vietoje atsidūrė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis faktinis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis.
Trečias elito apklausoje liko dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas-Čiurlionis. Nors 1911 m. miręs M. K. Čiurlionis nepriklausomybės jau nesulaukė, jis reikšmingas ir pripažįstamas ne tik Lietuvos mastu.
Tuo metu visuomenės nuomonės apklausoje triumfavo prezidentas Antanas Smetona. Antroje vietoje atsidūrė pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidentas, ilgametis Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas.
Trečiąją vietą visuomenė skyrė prezidentui Valdui Adamkui.
Įdomu tai, kad abejose apklausose penktoji vieta atiteko olimpiniam ir pasaulio čempionui, geriausiam visų laikų Lietuvos krepšininkui Arvydui Saboniui.
Iš moterų aukščiausią – 6-ąją vietą – visuomenė skyrė prezidentei Daliai Grybauskaitei. Elito apklausoje šalies vadovė užėmė 15 vietą.
Artimiausias savaites DELFI savo straipsniuose supažindins su šimtmečio žmonėmis. Rašinių ciklą Vasario 16 d. pradėsime nuo patriarcho, tautos tėvu vadinamo J. Basanavičiaus.
N. Putinaitė: atminties kaita be galo lėta
„Apklausose į asmenybes žiūrima ne tiek kaip į konkrečius žmones, o kaip į tam tikros epochos simbolius. Į asmenybes žiūrint kaip į epochos simbolius, man įdomu, kad dažniausiai tai yra politinės asmenybės. Tai rodo, kad mes savo istoriją pirmiausia suprantame kaip politinę istoriją“, – šimtmečio asmenybių sąrašą įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.
Nors elito apklausoje gana aukštai atsidūrė M. K. Čiurlionis, Maironis, docentė aukštesnėse pozicijose tikėjosi daugiau kultūrinių asmenybių.
Pasak N. Putinaitės, sąrašas dar kartą parodė, kad žmonių suvokimas keičiasi labai lėtai. Jos nuomone, dabartinė apklausa pernelyg nesiskirtų nuo tos, kuri būtų buvusi atlikta apie 1990 m.
„Man kilo mintis, kad atminties kaita be galo lėta, beveik nevyksta, arba vysta labai lėtai – kalbu tiek apie A. Brazauską, tiek apie kitus. O ir J. Basanavičius, kuris ir sovietmečiu oficialioje ideologijoje lietuviams buvo pristatomas kaip labai svarbi asmenybė. Tai rodo, kad mūsų ėjimas nuo sovietmečio labai lėtas, nėra giluminio verčių, lietuviškumo permąstymo.
Kitas labai į akį kritęs dalykas – čia visiškai nėra kitų tautybių žmonių, jie mūsų atmintyje nefigūruoja. Mes sovietmečiu visada buvome orientuoti į tautiškai nacionalistinį savęs vertinimą, iki šiol atminties pokytis labai mažas. (…) Net jeigu kalbame, kad jie buvo mūsų piliečiai, mes jų visiškai neįtraukiame į savo atmintį ir supratimą“, – kalbėjo N. Putinaitė (nelietuvių sąraše pasiūlytas ne vienas, tačiau jie, nepaisant įvertinimo pasaulinio mastu, užėmė gana kuklias pozicijas – DELFI).
Taigi, sako N. Putinaitė, šia prasme sąrašas iš dalies nuvylė.
Vengė kontroversiškų asmenybių
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad respondentai sąraše labiausiai pasigedo Salomėjos Nėries. Taip pat buvo pasipiktinimų dėl tendencingumo – pavyzdžiui, sąraše nebuvo ilgalaiko Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus, kuris, kad ir kaip politiškai nepatiktų, realiai turėjo didelės įtakos šalies istorijai.
Tuo metu elito apklausoje respondentai pasigedo šių pavardžių: teatro režisieriaus, aktoriaus Henriko Vancevičiaus, režisierių Jono Vaitkaus, Rimo Tumino, aktoriaus Regimanto Adomaičio, menininko, „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno, kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, poeto ir vyskupo Antano Baranausko.
Sudarydama sąrašą, Vilniaus universiteto istorikų grupė rėmėsi keliais atraminiais principais. Pirmiausia į sąrašą įtraukti tik tie asmenys, kurių veikla stiprino valstybingumą (kultūrą, mokslą), o ne jį griovė. Kontroversiškų asmenybių taip pat stengtasi vengti, nes jos tik dar labiau priešintų visuomenę.
Be to, stengtasi atrinkti asmenybes, kurios geriausiai reprezentuotų (simbolizuotų) tam tikrus laukus, todėl į jį nepateko kai kurie asmenys, kurių darbai gal taip pat būtų to verti, tačiau jie turi stipresnius „konkurentus“.
Žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo DELFI užsakymu 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 15 d. atliko Lietuvos elito nuomonės tyrimą, kurio metu apklausė daugiau nei 500 žmonių: politikų, verslininkų ir ekonomistų, tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų, visuomenininkų ir inteligentų bei žiniasklaidos atstovų.
120 asmenų sąraše respondentai turėjo pažymėti dešimt, jų vertinimu, reikšmingiausių pastarojo šimtmečio asmenybių. kurios turėjo ar tebeturi didžiausios įtakos valstybės raidai, valstybingumui, visuomenei ir jos pažangai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2018 metų sausio 15-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.