Gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje paliekamų atliekų
Anksčiau Lietuvoje buvo stebimas gerokai mažesnis gėrimų pakuočių perdirbamumas, kurio dalis reikšmingai išaugo įdiegus užstato sistemą. Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Ieva Stulgytė paaiškina, kokius pokyčius tai įnešė pakuočių perdirbime.
„Užstato sistemos stipriai prisideda prie pakuočių atliekų perdirbimo, nes per šią sistemą
surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama, yra užtikrinama aukšta perdirbtų medžiagų
kokybė. Todėl užstato sistema, palyginti su konteinerių sistema, leidžia pasiekti didesnius pakuočių
perdirbimo tikslus. Pavyzdžiui, iki užstato sistemos įvedimo, PET pakuočių perdirbimas buvo tik apie 33 proc., 2018 m. jis siekia beveik 100 proc. Taigi, tai yra vienas iš sėkmingų pavyzdžių, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįstą atliekų valdymą“, – aiškina ji.
Kaip pastebi I. Stulgytė, gėrimų pakuotės buvo vienos dažniausiai gamtoje neatsakingų vartotojų
išmetamų pakuočių atliekų. Įvedus privalomo užstato gėrimų pakuotėms sistemą, pastebimai
sumažėjo aplinkos šiukšlinimas gėrimų pakuotėmis.
Pagal Aplinkos ministerijos turimą informaciją, užstato gėrimų pakuotėms sistemos veikia 10 Europos šalių, o Lietuva – naujausiai užstato gėrimų pakuotėms sistemą įdiegusi Europos valstybė. 2016 metais pradėjusi veikti užstato sistema jau pirmaisiais metais pranoko planuotus lūkesčius – iškeltas tikslas surinkti 55 proc. pakuočių įgyvendintas su kaupu – Lietuvos žmonės atnešė 74 proc. visų pakuočių.
Įdomu tai, kad nė vienai kitai šaliai pirmaisiais veiklos metais tokių rezultatų pasiekti nepavyko.
Pastaraisiais metais per užstato sistemą surenkama ir sutvarkoma virš 90 proc. užstato sistemoje
dalyvaujančių gėrimų pakuočių. Pavyzdžiui, 2018 m. PET pakuočių surinkimas buvo 94 proc., stiklinių pakuočių – 86 proc., metalinių – 96 proc.
Užstato sistemos surinktos pakuotės prisikelia naujam gyvenimui
Kur keliauja ir kuo tampa pakuotės, patekusios į užstato sistemą? Užstato sistemos administratoriaus (USAD) duomenimis, taromatuose bei rankinio surinkimo punktuose kasmet surenkama virš 500 mln. vienkartinių pakuočių, kurios gabenamos į USAD skaičiavimo centrą, o jame yra išrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui.
USAD nurodo, jog šiandien užstato sistemoje dalyvauja stiklinės, plastikinės ir metalinės pakuotės (skardinės) alaus, alaus kokteilių, sidro, kitų fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių bei nealkoholinių gėrimų, giros, taip pat visų tipų vandens, sulčių bei nektarų pakuotės. Užstato sistemoje dalyvauja tik plastikinės ir metalinės vaisių vyno, jo kokteilių bei gėrimų pakuotės.
Stiklo pakuotės, patekusios į užstato sistemą, yra panaudojamos pakartotinai arba perdirbamos. Skaičiavimo centre jos susmulkinamos – spalvotas stiklas keliauja į „Kauno stiklo“, o skaidrus – į „Panevėžio stiklo“ fabrikus. Juose žaliava perlydoma į naujus gaminius.
Skaičiuojama, jog depozito sistema kasmet surenka ir perduoda perdirbimui 7 tūkst. stiklo. Be to, pastebima, jog, perdirbant stiklą, susidaro 20 proc. mažesnė oro ir 50 proc. mažesnė vandens tarša nei jį gaminant iš pirminių gamtinių žaliavų.
Kaip aiškina „Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius Gintaras Petrauskas, per metus iš depozito sistemos į fabriką atkeliauja 2000 tonų perdirbamo stiklo, kuomet visas perdirbamas stiklas čia sudaro 20 tūkst. tonų. Nors „Panevėžio stiklo“ fabrike didžiąją dalį stiklo perdirbimui sudaro žaliava, gauta iš konteinerinės sistemos, G. Petrauskas mato iš depozito gauto stiklo privalumą.
„Iš depozito sistemos gautos žaliavos privalumas – švarumas. Abi sistemos turėtų dirbti papildydamos viena kitą“, – mano G. Petrauskas.
Tuo metu spalvotą stiklą perdirbančios bendrovės „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas yra skaičiavęs, jog maždaug 65–80 proc. jų pagamintų butelių sudaro perdirbtas stiklas. Tiesa, Lietuvoje lieka tik trečdalis šių butelių: likusi dalis eksportuojama į kitas šalis.
Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:
Metalo pakuotės, patekusios į USAD skaičiavimo centrą, yra supresuojamos, o vėliau parduodamos perdirbėjams.
Dauguma užstato sistemoje dalyvaujančių skardinių būna pagamintos iš aliuminio, tačiau Lietuvoje jos nėra nei gaminamos, nei perdirbamos. Todėl užstato sistemos surenkamos skardinės perdirbamos svetur, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Perdirbėjų gamyklose šios pakuotės susmulkinamos, o švarus aliuminis išgaunamas aukštoje temperatūroje nuo jo atskiriant dažus. Aliuminis išlydomas, o gauta aliumino skarda naudojama naujoms skardinėms formuoti.
Plastiko pakuotės USAD skaičiavimo centre supresuojamos į blokus. Dalis PET pakuočių perdirbamos į naujas PET pakuotes. Parduotos perdirbėjams, kita dalis šių pakuočių virsta poliesterio audiniu, iš kurio siuvami drabužiai ir kiti gaminiai.
Taip pat užstato sistemoje gautas plastikas gali būti susmulkinamas į granules – jos perlydomos į naujus plastiko gaminus.