Kol vieni tarą laiko virtuvėje po kriaukle, kiti randa patogesnių sprendimų
2016 m. pradėjusi veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema greitai įtraukė gyventojus ir lėmė tai, jog kasmet šalyje surenkama daugiau nei 90 proc. pakuočių. Didelis gyventojų aktyvumas reiškia ir tai, kad dažnuose namuose sprendžiamas klausimas: kur ir kaip rinkti tarą? Juk kaskart, vos tik suvartojus gėrimą, eiti iki taromato nėra patogu, todėl dažnas gyventojas namuose tarai yra paskyręs atskirą erdvę. Akivaizdu, kad sukaupus didesnį kiekį taros ir nugabenus ją į artimiausią parduotuvę, sutaupoma laiko, kuris būtų iššvaistomas kelionėms gabenant mažesnius taros kiekius.
Štai, Justina Rakauskienė pasidalino nuotrauka, kurioje matyti jos pasigaminta rūšiavimo spinta, skirta ne tik tarai, bet ir kitoms atliekoms laikyti. Vis dėlto, moteris priduria, jog jos spintoje telpa nedaug vienkartinių gėrimų pakuočių, tačiau toks sprendimas jos šeimai esą patogiausias.
Tuo metu Vida sako, jog buteliams kaupti ji yra paskyrusi atskirą dėžę, kurią laiko balkone. „Į ją telpa 20 butelių, tai kai užsipildo, nešu į taromatą“, – aiškina ji. O Ada Likinceva teigia, jog anksčiau butelius dėdavo į maišus ir nešdavo į balkoną, tačiau dabar tarai skyrė vietos sieninėje spintoje.
Butų gyventojams sunkiau: dizainerė įvardijo patogiausius sprendimus
O kur laikyti tarą, pataria interjero specialistai, kad būtų patogu, o namai neatrodytų netvarkingai apkrauti krepšiais su buteliais? Interjero dizainerė Dovilė Sakevičė teigia, kad dažnai, kai žmonės turi garažą, katilinę, balkoną ar įvairiems daiktams skirtą sandėliuojamą patalpą namuose, bėda išspręsta ir papildomai vietos atrasti lengva. Tuomet tereikia pasistatyti paprastą talpesnę šiukšlių dėžę ar maišą.
Vis dėlto, D. Sakevičė pastebi, kad daugiabučių namų gyventojams atrasti tinkamą vietą butelių laikymui yra sunkiau.
„Dažniausiai butuose tokios galimybės nėra, todėl tenka suktis iš padėties. Viena iš galimybių laikymui – virtuvė. Stalčius ar spintelė, skirta butelių laikymui, papildomai kažko ypatingo nereikia. Projektuojant virtuvę tiesiog reiktų numatyti stalčių – gilesnį ir, jei yra galimybė, platesnį. Šis pasirinkimas galioja ir tiems, kas jau gyvena ir turi įsirengę virtuvę. Tereiktų vieną stalčių atlaisvinti“, – pataria interjero dizainerė.
„Kitas būdas – pasistatyti patogioje vietoje kokį pintą krepšį, spalvingą, prie interjero derantį medžiaginį maišą ar medinę, metalinę dėžę, kur būtų galima dėti tuščius butelius. Nauda garantuota – tvarkinga, gražu, papildo interjerą, talpi vieta depozitinių butelių laikymui ir lengva išnešti į šalia namų esantį tam skirtą konteinerį ar išvežti į surinkimo centrą įsidėjus krepšį ar maišą į automobilį“, – aiškina D. Sakevičė.
Tačiau interjero dizainerė įvardija keletą vietų namuose, kur tokios taros nerekomenduotų laikyti. Tai – miegamieji ar vonios kambariai, į kuriuose net nebūtų patogu nešti tarą, be to, tuose kambariuose dažniausiai slypi daugiausia asmeniškumo.
Metas atiduoti tarą: iki tol svarbu išsaugoti tinkamą jos formą, etiketę bei svorį
Tiesa, tie, kurie depozitinius butelius laiko namuose ilgesnį laiką, susiduria su kita problema – užstato sistemos ženklinimas ir brūkšninis kodas gali apsitrinti, apdulkėti, dėl ko vėliau prie taromato gali kilti problemų ir buteliai gali būti nepriimti. Dėl kokių dar priežasčių taromatas gali nepriimti pakuočių ir ką daryti, kad su tuo netektų susidurti?
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas aiškina, kad taromatas pakuotę atpažįsta pagal 3 parametrus: formą, etiketę bei svorį. Viso to reikia, mat taromatas turi identifikuoti kiekvieną į jį patenkantį butelį ar skardinę, o tokių užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių šiuo metu yra 6,5 tūkst.
G. Varnas pabrėžia – nors taromatą daugelis mato tik kaip pakuočių priėmimo įrenginį, iš tikrųjų jis dar vykdo ir jame grąžintų pakuočių apskaitą. Kaip vienas milžiniškas taromatas veikia ir USAD skaičiavimo centras, į kurį suvežamos pakuotės iš 2 tūkst. Lietuvoje esančių rankinio surinkimo punktų. Užstato sistemoje vieneto tikslumu svarbu žinoti kiek, kokio gamintojo ir kokių pakuočių grąžino gyventojai, nes pagal tai išrašomos sąskaitos gėrimų gamintojams už pakuočių sutvarkymą.
„Dalis žmonių pakuotes grąžina tik tuomet, kai jų prisikaupia tikrai daug. Didžiulio maišo dugne atsidūrusios skardinės gali deformuotis. Žinoma, visuomet galima bandyti jas ištiesinti ir tai dažniausiai pavyksta, tačiau, jeigu yra galimybė skardinėms skirti atskirą maišą, galima sutaupyti laiko bei būti užtikrintam, kad pakuotę tikrai pavyks grąžinti“, – aiškina G. Varnas.
Vis dėlto, net jei ir po šių veiksmų taromatas neturi galimybių atpažinti pakuotės, jos, deja, priimti nepavyks. Pasak G. Varno, geriausia, ką tokiu atveju galima padaryti – išmesti pakuotę į rūšiuojamų atliekų konteinerį: plastiko, metalo ar stiklo. Galima pastebėti, kad kai kurias pakuotes išsaugoti nepažeistas yra kiek sunkiau, pavyzdžiui, kai popierinė etiketė su ženklinimu eina aplink butelio kaklelį, ji gali būti suplėšoma vos atsukus butelį.
„Dėl gėrimų pakuočių ženklinimo sprendžia patys gėrimų gamintojai, bet gėrimų gamintojai turbūt labiausiai ir yra suinteresuoti, kad jų vartotojas nenukentėtų ir galėtų sklandžiai priduoti pakuotes; taip pat ir tuo, kad kuo daugiau jų gėrimų pakuočių būtų surenkama, nes niekas nenori matyti, kad būtent jo produkcijos pirkėjai teršia aplinką. Mes savo ruožtu taip pat tikriname pakuotes, prieš jas pirmą kartą išleidžiant į rinką, keliame reikalavimus ženklinimo kokybei ir prašome gamintojų keisti nekokybiškas etiketes“, – aiškina G. Varnas.