Nuo 2016 metų lietuviai raginami stiklo, metalo ir plastiko tarą atnešti į taromatus. Panaudotų pakuočių rūšiavimas leidžia ne tik susigrąžinti išleistus pinigus, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos ir gamtos puoselėjimo. Gamtininkai pastebėjo, jog po užstato sistemos atsiradimo situacija šalies miškuose pasikeitė kardinaliai.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ skelbia, jog iki šiol lietuviai grąžino beveik 2 mlrd. vienkartinių pakuočių, o gamtininkai ir miškininkai džiaugiasi, kad miškai tapo švaresni, žmonės taip pat įgijo daugiau sąmoningumo.
Sumažėjo šiukšlinimo atvejų
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas teigė, jog miškuose taros, už kurią renkamas depozitas, sumažėjo bent kelis kartus. Specialistas aiškino, kad miškuose sumažėjo stiklinės ir plastikinės taros, o tara, kuri mėtėsi dar iki įvedant užstato sistemą, palaipsniui buvo surinkta tvarkant miškus. M. Ivanauskas džiaugėsi, jog naujų šiukšlinimo tara atvejų pasitaiko retai.
„Įvedus taros surinkimo sistemą, miškai šiukšlinami mažiau. Ir ne tik tara, bet ir statybinėmis, buitinėmis ir kitomis atliekomis. Taip atsitinka dėl to, kad švarioje aplinkoje rečiau pakyla ranka išmesti šiukšles, matyt, nesinori būti pirmu teršėju. Praktikoje dažnai pastebime, kad jei jau miške atsirado šiukšlių, tai greta senų krūvų vis sparčiau auga naujos“, – įžvalgomis dalinosi M. Ivanauskas.
Situacija pasikeitė kardinaliai
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas antrino Miškų urėdijos atstovui ir teigė, jog situacija miškuose po depozito sistemos įvedimo pasikeitė kardinaliai. Specialistas aiškino, kad anksčiau kiekvienas uogautojas ar grybautojas miške galėjo rasti daugiau butelių nei miško gėrybių, tačiau dabar galima džiaugtis, kad miško svečiai butelių nebemėto, o atvirkščiai – radę surenka.
G. Kukanauskas teigė, jog stovyklautojai taip pat tapo sąmoningesni ir šiukšles dažniausiai išsiveža su savimi. Visgi pasitaiko atvejų, kai šiukšlės miškuose vis dar paliekamos.
„Labai retais atvejais dar galima rasti statybinių medžiagų atliekų, tačiau dažniausiai dabar aptinkame stovyklautojų paliktas pakuotes bei butelius, kurie taromatuose nepriimami. Dažniausiai stipriųjų gėrimų butelius“, – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas.
Specialistas pastebėjo, jog neretai šalia stovyklaviečių vis dar paliekami tie buteliai, kurie įsigyjami ne Lietuvoje. G. Kukanauskas aiškino, kad iš randamos taros galima suprasti, jog nemažai lietuvių važiuoja apsipirkti į kaimynines šalis – Latviją ar Lenkiją, kuriose įsigyta tara Lietuvos taromatuose nepriimama.
Problemos beveik nebeliko
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser teigė, kad Kuršių nerijoje didesnių problemų dėl taros palikimo miškuose nebuvo, tačiau pavienių butelių dūdavo galima rasti. Po užstato sistemos įvedimo, anot A. Faser, plastiko, metalo ir stiklo pakuočių miškuose apskritai nebeliko.
„Visuomenė tampa atsakingesnė ir nepakantesnė šiukšlinimui, todėl jei anksčiau pririnkdavome priekabas, tai dabar tų šiukšlių randame vos vos. Daugiausia plastiko butelių randame pakrantėje. Žvejai plastiko butelius naudoja, kaip tinklų plūdurus, tačiau neretai jie atsikabina ir yra išmetami į krantą, tačiau mes kalbame su žvejais ir stengiamės, kad šios problemos taip pat nebeliktų“, – sakė A. Faser.
Šiukšles išsiveža su savimi
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius taip pat pritarė kolegoms ir džiaugėsi, kad užstato sistema atnešė teigiamų pokyčių. Specialistas tikino, kad plastiko, metalo ir stiklo pakuočių miškuose randama labai mažai, o per miškų švarinimo talkas pavyksta aptikti tik pavienius šiukšlinimo atvejus.
„Daug kur panaikinome šiukšliadėžes, taip pat šalia miškų panaikinome konteinerius, o tai lėmė, kad miškuose šiukšlių sumažėjo dar labiau. Žmonės įprato nereikalingus daiktus ir šiukšles išsivežti su savimi, o ne palikti miške. Apskritai žmonių sąmoningumas padidėjo, todėl daugiau žmonių rūpinasi, kad grįžti į mišką būtų malonu“, – sakė E. Gudelevičius.
Padidėjo žmonių sąmoningumas
Specialistai džiaugėsi, kad užstato sistema ir visuomenės švietimas pasiteisino ir žmonės noriai prisideda prie gražesnės ir švaresnės aplinkos kūrimo. Gamtininkai ir miškininkai teigė, jog žmonės jau spėjo priprasti prie švaresnių miškų, todėl apskritai šiukšlinimo atvejų sumažėjo, o kiti visuomenės nariai šiukšlinimui tapo nepakantesni. Tiesa, specialistai pastebėjo, jog patobulinus sistemą, situacija galėtų dar pagerėti.
„Dabar pagrindinės šiukšlės, kurias randame, yra stiklo buteliai nuo stipriųjų gėrimų. Jei užstato sistema būtų pritaikyta ir šiems buteliams bei sulčių pakuotėms, miškuose šiukšlių apskritai nebeliktų“, – įžvalgomis dalinosi G. Kukanauskas.