„Herojai tarp mūsų“ yra nuo 2013 metų gyvuojanti DELFI iniciatyva, kuria siekiama visuomenei papasakoti apie Lietuvoje gyvenančių paprastų žmonių skirtingas patirtis ir istorijas. Šiais metais DELFI pakalbino 10 emigrantų, apsisprendusių grįžti namo. Kiekvienas iš jų užsienyje mokėsi, dirbo, gyveno ir po kurio laiko svečioje šalyje įgytą patirtį parvežė į Lietuvą.

Renginio pradžioje iniciatyvos globėja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipdamasi į salėje sėdinčius pasipuošusius herojus, jų artimuosius, iniciatyvos rėmėjus ir žurnalistus džiaugėsi, kad Lietuvoje yra vykdomi tokie projektai kaip „Herojai tarpu mūsų“. Anot jos, labai svarbu nepamiršti išvykusiųjų ir atrasti būdą kaip juos susigrąžinti.

„Labai džiaugiuosi, kad iniciatyva vyksta jau penktus metus. Šitas projektas kalba apie žmones, kuriuos kasdien matome šalia ir kuriuos mes galime laikyti pavyzdžiu. Paskutiniu metu kalbame apie tai, kad mūsų žmonių reikia kuo daugiau, o ypač juos reikia susigrąžinti. Reikia rasti būdų, kaip juos įtikinti, kad Lietuva yra svarbiausia, čia tėvynė ir jie yra laukiami.

Šiais metais herojų atranka buvo vykdoma objektyvios komisijos, buvo atrinkti žmonės, kurie kažkada sugrįžo, turintys didžiulę patirtį, vyresni, jaunesni, su įvairiausia gyvenimiška ir profesine patirtimi, bet vis vien jiems Lietuva yra svarbiausia, čia yra jų gyvenimas ir taip jie tampa pavyzdžiu daugeliui mūsų“, – kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.

Ji taip pat džiaugėsi augančia socialiai ir pilietiškai atsakinga žiniasklaida, investuojančią į Letuvos žmones, į patriotizmą ir į meilę tėvynei.

Portalo DELFI direktorius Vytautas Benokraitis pabrėžė, kad dažnai viešojoje erdvėje diskutuodami apie didelius emigracijos mastus dažnai pamirštame tuos, kurie grįžo namo ir susikūrė naują gyvenimą.

„Ne vienerius metus stovėdamas ant šios scenos sakiau, kad geri pavyzdžiai užkrečia. Ir iš tiesų - viešojoje erdvėje yra daug kalbama apie emigracijos problemą, diskutuojama, kodėl tiek žmonių palieka šalį ir kaip juos sulaikyti, tačiau kartais pamirštame paklausti - kaip gyvena čia sugrįžusieji.

Nepaprastai džiugu, kad žmonės neišvyksta be atgalinio bilieto atgal, kad jie į emigraciją žiūri kaip į patirtį, kaip į gyvenimo mokyklą, o išmoktas pamokas parsiveža į Lietuvą. Tikiuosi, kad jų pavyzdžiu paseks ir tie, kurie jau svarsto ar jaučiasi subrendę grįžti namo, bet iki šiol nedrįso to padaryti“, – teigė V. Benokraitis.

Herojams apdovanojimus įteikė ilgamečiai iniciatyvos partneriai – draudimo grupė „Gjensidige“. Įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas kreipėsi į herojus ir kitus susirinkusiuosius:

„Mano patinka, kad savo šalį matote realiai, su visai privalumais ir trūkumais, tačiau kas, jei ne mes prisiimsime atsakomybę už savo šalies pažangą. Tik mes patys galime padaryti taip, kad mūsų šalyje būtų šviesiau“, – kalbėjo M. Jundulas ir pridūrė, kad dažnai kalbama apie išvykstančius, tačiau pamirštama apie sugrįžusius ir kaip jie savo patirtimi praturtina valstybę.

Renginio pabaigoje, po apdovanojimų įteikimo, kalbą šių metų herojų vardu buvo pakviestas pasakyti Dovydas Petrošius. Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje tokie projektai vykdomi, o ypatingai svarbi jam pasirodė šių metų tema apie namo sugrįžusius emigrantus.

„Tokie projektai parodo, kad mes savo valstybėje esame svarbūs, kad mūsų balsas yra girdimas. Valstybė nėra vien valdantieji, valstybė esame ir mes patys. Nustokime kaltinti vieni kitus, kad esame bloga valdžia, bloga tauta. Pradėkime keistis patys.

Kaip aš mėgstu sakyti, pradėkime nuo savęs. Labai džiaugiuosi, kad pabuvoję svetur grįžta su naujomis patirtimis ir tą patirtį naudoja gražesnės Lietuvos kūrimui. Labai svarbu apie grįžimą kalbėti garsiai. Tos sėkmės istorijos galbūt padės priimti tą galutinį sprendimą grįžti jūsų broliui, tėčiui, sesei“, – sakė D. Petrošius ir kalbą baigė Vydūno žodžiais, jog tautiškumas yra ne tikslas sau, o žmogiškumo būdo sąveika.

Renginio dalyviams dainas dovanojo daininkas Saulius Prūsaitis ir džiazo studija „Jazz Island“.

Herojų istorijos pasakojamos jau penktus metus

Penkerių metų gimtadienio proga renginio metu buvo pagerbti ne tik šių metų, bet ir praėjusių metų projektų dalyviai. Iki šios dienos iniciatyvos dėka buvo papasakota beveik 100 istorijų, o aprašytas istorijas perskaitė daugiau nei 240 tūkst. žmonių.

Pati iniciatyva gimė dar 2013 metais. Pirmaisiais metais DELFI skaitytojus pakvietė siūlyti istorijas apie žmones, tyliai darančius gerus darbus ir nereikalaujančius dėmesio medalių ir atlygio. Tiesa, tuo metu dalis istorijų buvo publikuojamos rubrikoje „Pilietis“, o į kitas gilinosi žurnalistai.

2014 metais projektas įgavo formą – buvo nuspręsta šią iniciatyvą priskirti vis kitai temai. Tada portalas publikavo 18 tekstų apie jaunus ir ambicingus žmones, siekiančius savo svajonių bet kokia kaina, mokslininkus, garsinančius Lietuvos vardą, stiprias moteris, menininkus ir visuomenininkus.

2015 buvo išrinktos istorijos apie žmones, kurie gelbėja nelaimėje atsidūrusius, ir apie tuos, kurie ištikti gyvenimo negandų sugebėjo atsitiesti ir tapo pavyzdžiu panašaus likimo žmonėms. Tuo metu buvo publikuotos 24 istorijos.

2016 metais, priešingai nei iki tol, skaitytojai nebegalėjo vertinti aprašytų istorijų. Pasibaigus projektui buvo apdovanoti visi aprašyti savo darbui atsidavę profesionalai, kurie padeda ne tik todėl, kad reikia, bet ir todėl, kad nori.

Penkmečio herojumi išrinktas 2015 metais aprašytas Lietuvos policijos pareigūnas Vitalijus Vaitkevič. Sakydamas kalbą jis dėkojo renginio organizatoriams ir globėjams, suteikusiems progą visuomenei išgirsti apie tokią daugybę Lietuvoje gyvenančių herojų.

„Svarbiausia, kad jūs esate čia, kad buvote pastebėti, įvertinti, nors visai to nesitikėjote ir savo žygdarbius padarėte iš širdies, iš jausmų, be jokių savanaudiškų paskatų. Šis faktas yra svarbus, tad linkiu, kad geri darbai ir gražūs poelgiai nesibaigtų, kad savo gerais darbais užkrėstumėte kitus“, – linkėjo V. Vaitkevič.

2017 metų herojai ir jų istorijos

Leonas Narbutas iš Lietuvos išvyko karo metu, kai šalyje vyko masiniai žmonių trėmimai į Sibirą. Vyras sako šiandien suprantantis, kad tai buvo vienas paskutinių traukinių į Vakarus. Po kelerių metų blaškymosi po Europą, šeima įsikūrė JAV. Čia vyras praleido 54–erius metus: vedė radijo laidas, prisidėjo prie Lietuvių fondo ir lietuvių studentų bendruomenių veiklos. Jau grįžęs į Lietuvą toliau skleidžia idėjas ir kviečia prisiminti pasaulio lietuvių indėlį į šalies nepriklausomybę.

Leonas Narbutis

Anastasija ir Antonas Jevtiuchovai po penkerių metų emigracijos nusprendė laimės ieškoti mažame Lietuvos miestelyje Visagine. Čia sutuoktiniai ir susipažino, grįžę atostogų iš Anglijos. Pavargusi nuo didmiesčių šurmulio ir greito gyvenimo tempo, pora iš naujo atrado Lietuvos laukinę gamtą ir įkūrė kelionių organizaciją „LitWild“. Dabar jie nematytas Aukštaitijos vietas padeda atrasti ne tik lietuviams, bet ir į šalį atvykusiems užsieniečiams.

Dovydas Petrošius Jungtinėje Karalystėje praleido dešimtmetį. Per šį laikotarpį dirbo nuo pagalbinio darbuotojo virtuvėje iki renginių vedėjo. Grįžęs į Lietuvą jis ir toliau veda renginius, taip pat vadovauja statybų įmonei. Po savo patirčių užsienyje Dovydas emigranto duonos ragavusius lietuvius subūrė į feisbuko grupę „Ex emigrantai“, kurioje namo norintys grįžti ir jau grįžę tautiečiai padeda vieni kitiems.


Eglė Usonytė savo patirtį užsienyje vadina meilės emigracija. Aštuonerius metus praleido Londone, baigė fotografijos studijas, savanoriavo ir dirbo su neįgaliais vaikais. Po kurio laiko Eglė kartu su širdies draugu grįžo į Lietuvą gyventi grįžo kartu. Šiuo metu jauna moteris skraido į dailės terapijos studijas Barselonoje, o išmoktas pamokas pritaiko Lietuvoje dirbdama su socialinės rizikos šeimose augančiais vaikais. Ji jiems padeda atsiverti, išsikalbėti ir pasidalinti savo problemomis.

Eglė Usonytė

Antanas Saulaitis su tėvais į Jungtines Amerikos valstijas išvyko dar karo metais. Čia užaugo, Bostone baigė mokslus, buvo įšventintas į kunigus. Aktyviai veikė lietuvių bendruomenėse, teikė emocinę pagalbą krizės ištiktiems žmonėms. Po beveik 50-ies metų emigracijoje lietuvis gavo paskyrimą ir grįžo namo, į Lietuvą. Gyvenimą tikėjimui ir žmonėms paskyręs vyras dabar yra Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius.

Kunigas Antanas Saulaitis

Jurgis Pašukonis užsienyje praleido beveik dešimtmetį. Viename geriausių pasaulio universitetų Bostone baigė technologijų mokslus, Jungtinėje Karalystėje apsigynė daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą Jurgis prisidėjo prie vieno sėkmingiausių šalies startuolių TRAFI įkūrimo ir dabar yra jo vadovas. Dauguma šios įmonės darbuotojų – į Lietuvą grįžę emigrantai.

Jurgis Pašukonis

Linas Mažutis - mokslininkas, gyvenęs ir studijavęs prestižiniame Jungtinių Amerikos Valstijų universitete Harvarde. Nors turėjo pasiūlymų pasilikti užsienyje, grįžo į Lietuvą ir įkūrė pirmąją šalyje ir vieną iš nedaugelio Europoje mikroskysčių laboratoriją. Plėtoti tyrimų čia grįžta jauni lietuvių mokslininkai iš prestižinių užsienio universitetų.

Arvydas Savulionis – prieš beveik du dešimtmečius dėl sunkios finansinės padėties paliko ginekologo-akušerio darbą Vilniuje ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 16 metų kitapus Atlanto pragyvenusiam vyrui teko dirbti ir aptarnavimo, ir medicinos srityse. Šiuo metu Arvydas dirba Trakų ligoninėje ir teigia, kad nėra geresnio jausmo nei priimti naują gyvybę. Aš tikrai jaučiu prasmę, galėčiau už tai dabar ir pinigų neimti – savo pasirinkimą grįžti į Lietuvą paaiškina vyras.

Arvydas Savulionis

Linas Tranas – Europos didmiesčiuose praleido aštuonerius metus. Filosofijos studijas lietuvis krimto Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dar studijuodamas apsisprendė, kad nori pamėginti mokytojo profesiją ir savo žiniomis prisidėti prie vaikų ugdymo. Dabar Lino kasdienybė – 15 kilometrų nuo Viduklės kaimo iki Raseinių, kur Šaltinio progimnazijoje vaikus moko etikos.

Linas Tranas

Asta Dervinytė-Bongarzoni Italijoje praleido dešimtį metų – penkerius jų dirbo psichiatre vietos ligoninėje, kitus penkerius – rašė disertaciją. Dar sovietmečiu moteris įkūrė Paauglių narkologijos kabinėta, kur dirbo su nepilnamečiais, turinčiais priklausomybę alkoholiui ir narkotikams. Šiandien ji grįžo į Lietuvą ir Vilniuje dirba vaikų ir paauglių psichiatre.

Asta Dervinytė-Bongarzoni
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (115)