Gaisrą gesinęs policininkas: teko tramdyti šoko ištiktą ir apdegusią moterį

Gesinti ugnį, apsivilkus didelį gaisrininko kostiumą, laikyti ugniagesio žarną ir gelbėti žmones – ne vieno berniuko svajonė vaikystėje. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus viršininkui Gintautui Kėrui tai teko išbandyti realybėje, nors būti gaisrininku jis niekada nesvajojo, o jau daugiau nei dvidešimt metų dirba policijos pareigūno darbą.

Į įvykį papuolė atostogaudamas

Skubėti į pagalbą G. Kėrui teko visai netikėtai. Vyras buvo pasiėmęs atostogų, todėl ramiai besišnekučiuodamas su draugu automobiliu važiavo į Mažeikius. Pačios savaitės pradžios darbymetį – pirmadienio rytą, atostogaujantis pareigūnas apie darbus negalvojo, juo labiau, kad tuoj teks laikyti ugniagesio žarną rankose.

Netrukus šalia kelio, Kantenių kaime vyrai pamatė atvira liepsna degantį namą. G. Kėras prisimena, kad tada nebuvo laiko pagalvoti, ką daryti, o reaguoti reikėjo žaibiškai.

„Sakau draugui: stok, apsisukame ir grįžtame pažiūrėti, kas ten darosi. Nebuvo jokių svarstymų, tokiose situacijose reikia staigiai reaguoti. Kol privažiavome, paskambinome 112, pasakėme adresą, o privažiavę radome aplink namą bėgiojančią moteriškę“, - sako jis.

Medinis namas tuo metu degė atvira liepsna, todėl vyrai greitai udžarė duris, kad ugnis dar labiau neplistų, abu patraukė šalia stovintį automobilį. Gaisrininkų teko laukti apie dešimt minučių, nors laikas slinko labai ilgai.

Gaisrą sukėlė į krosnį šliūkštelėjus benzino

Vyrams teko raminti šoko būsenos ištiktą moterį, kuri blaškėsi aplink namus, norėjo įeiti vidun. Jie puolė klausinėti, ar viduje dar yra žmonių, ar kas nors liko, tačiau moteriškė patikino, kad namas tuščias, bet ji nori pasiimti dokumentus ir kitus vertingus daiktus.

„Žmogus tokioje situacijoje gal dar nespėja atsigauti, susiorientuoti, kas vyksta. Ji dar priėjusi prie durų bandė kažką daryti, bet sakėme, kad nelįstų – bus tik blogiau, o deguonies pagavusi ugnis persimes į stogą ir jau niekas neišgelbės“, - teigia G. Kėras.

Pareigūnas prisimena, kad moteris pati buvo kiek apdegusi – matėsi apsvilę plaukai, juodos, apdegusios rankos. Pasirodo, ji norėjo kuo greičiau užsikurti pečių, todėl į ugnį šliūkštelėjo benzino, kuris sprogo. „Nežinau, ar ten butelį to benzino metė, ar kaip – mes to jau nematėmė, bet, ačiū Dievui, viskas taip supuolė, kad pavyko suvaldyti situaciją ir niekas nenukentėjo“, - tvirtina.

Poelgiu nesididžiuoja

Vyrui dar teko pagelbėti ugniagesiams, kadangi viename atvykusiame ekipaže tebuvo vienas ugniagesys, kol kito miestelio ekipažo du gaisrininkai – jau darė savo darbą ir gesino ugnį: „Tas vienas pats su mašina atvairavo iš mažo miestelio – Nevarėnų, ištempė žarnas ir paprašė manęs šlangas patampyti – tai kaip čia nepadėsi. Ištempiau vieną žarną, paleidau vandenį ir pradėjo švirkšti.“

G. Kėras juokiasi, kad tai nebuvo sudėtinga – nukreipi žarną į stogą ar pastogę ir tiek. Apskritai, jis nemano, kad padarė kažkokį žygdarbį, jog staigiai sureagavo į nelaimės ištiktus žmones ir kalba apie tai labai nenoriai: „Aš tikrai nesudramatinčiau tos visos istorijos. Nieko čia ypatingo. Kiti ir iš ugnies žmones ištraukia, ir skęstančius, o čia kas – tiesiog laiku iškviesta pagalba ir tiek.“

Pareigūnas pasakoja, kad padėti kitam yra jo, kaip pareigūno, pareiga, o policijoje jis atsidūrė jau daugiau nei prieš 20 metų, nes taip „susiklostė gyvenimas“. Tačiau darbas jam patinka ir jis net nežada jo mesti: „Jeigu dirbu tiek metų, vadinasi, patinka. Jūs pažiūrėkite, kiek buvo visokių laikotarpių, krizių – tai aukštyn, tai žemyn viskas. Kam nepatinka – tas išeina, o kas nori ir gali dirbti – lieka.“

Savo poelgiu jis nesididžiuoja ir kalbėdamas kuklinasi, sako, kad tai būtų padaręs daugelis: „Juk be kokiu atveju, ar kelyje pamatęs kažką – sustosi, padėsi, ar pagalbą iškviesi, juk tai nesunku, o būna visko. Galų gale, mes patys gyvename šitoje šalyje, todėl turime padėti vienas kitam, niekas už mus to nepadarys.“