Medikai išgelbėjo mažylį: vos gimusiam perpylė visą kraują

Pirmasis Virginijos (vardas pakeistas) nėštumas šeimai atnešė tikrų išbandymų. Hemolizinė naujagimių Rh netapatumo liga – tokią diagnozę išgirdo jauna moteris. Po šios akimirkos sekė itin atidi priežiūra, paankstintas gimdymas ir viso kraujo naujagimiui perpylimas.

Šią diagnozę Lietuvoje vidutiniškai išgirsta 7–10 moterų per metus. Tokia situacija susiklosto, kai būsimos mamos kraujo rezus faktorius yra neigiamas (Rh-), o vaikelis gimdoje vystosi su rezus teigiamu (Rh+) .

Moteriai ši liga jokių simptomų nesukelia, o naujagimiui vystosi gelta ir mažakraujystė – anemija. Motinos kraujyje susidaro antikūnai, kurie patenka į vaisių ir daro blogą darbą – suardo eritrocitus ir vaikeliui pradeda vystytis mažakraujystė. Tokiu atveju atsiranda lėtinis deguonies trūkumas visuose audiniuose: širdyje, plaučiuose, kepenyse, inkstuose ir t.t.

Vos gimus – į reanimaciją

„Ačiū Dievui, viso nėštumo metu vaikelio būklė buvo gana gera. Gydytojai nuolatos stebėjo jo pagrindinę smegenų arteriją, tikrino kraujotakos greitį. Jei greitis labai didelis, vadinasi, prasidėjo anemija. Tačiau sūnui mažakraujystės dar nebuvo“, – nėštumo eigą prisimena šių metų rugpjūčio 13-ąją gimusio vaikelio mama.

36-ąją nėštumo savaitę Virginija buvo paguldyta į ligoninę, o dar po savaitės medikai nusprendė paankstinti gimdymą ir atlikti Cezario pjūvį. Vos išvydus pasaulį, berniukas buvo išvežtas į reanimaciją, todėl motina net nespėjo jo pamatyti. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad naujagimiui – gelta, o hemoglobino kiekis siekė vos 42 gramus litre, kai norma – daugiau nei 140.

„Iš pradžių jam supylė grynosios eritrocitų masės – norėjo pakelti hemoglobino kiekį. O paskui padarė pakaitinį viso kraujo perpylimą, kadangi jo kraujyje vis dar buvo mano antikūnų. Po procedūros sveikata ir tyrimų rezultatai pagerėjo. Po 9 dienų galėjome keliauti namo. Tačiau po dviejų savaičių paaiškėjo, kad hemoglobino kiekis vėl krito – siekė 86 gramus litre. O dar po savaitės – 68. Ir mums vėl pylė papildomo kraujuko“, – pasakoja Virginija.

Pakeitė kraują, kad pašalintų antikūnus

Pakeičiamasis perpylimas nėra tas pats, kas įpilti kraujo. Naujagimiui tokia procedūra reiškia, kad yra pakeičiamas visas jo turėtas kraujas. Pilama principu „mažomis porcijomis atitraukiama, mažomis porcijomis įpilama“. Tai daroma ilgai, kol donoro ir vaiko kraujas persimaišo ir kūdikio kūne lieka tik donoro kraujas, o antikūnai – pašalinami.

Gydytoja neonatologė Ingrida Pilypienė, prižiūrėjusi Virginijos sūnų, teigia, kad tokia diagnozė ankstesniais laikais galėjo sukelti vaisiaus mirtį dar gimdoje. Tačiau dabar tokioms moterims, jei jų kūne dar nėra antikūnų, taikoma imunoprofilaktika.

„Tokių moterų labai sumažėjo, nes buvo įvesta visuotinė praktika – 12 ir 28 nėštumo savaitėmis patikrinama, ar organizme nėra antikūnų ir 28-ąją suleidžiama imunoglobulino. Tuomet dažniausiai tokios mamos pagimdo sveikus vaikus. Deja šiuo atveju antikūnų buvo anksčiau, todėl profilaktika nebegalėjo pagelbėti“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Naujagimių skyriaus vedėja.

Diagnozė kūdikystėje – ne ateities nuosprendis

Pakaitinis kraujo perpylimas yra daromas tik esant grėsmei gyvybei, o tolesnę anemijos eigą kontroliuoja gydytojai.

„Virginijos sūnui gana anksti buvo pradėti skirti geležies preparatai, folio rūgštis. Jie taip pat padeda gydyti mažakraujystę. Tokie vaikai ilgą laiką turi vartoti papildomus mineralus ir vitaminus. Taip pat tokios būklės mažyliams į racioną anksčiau įvedami maisto produktai, turintys geležies“, – sako I. Pilypienė.

Anot medikės, tokia diagnozė kūdikystėje nereiškia, kad ir ateityje teks susidurti su mažakraujystės problema: „Kai būna perpiltas didelis kraujo kiekis, gelbėjant sveikatą bei gyvybę, savarankiška gamyba būna šiek tiek užslopinta. Bet bėgant laikui, kraujo gamyba stiprėja ir stiprėja. Tik reikia tam tikro laiko ir įvairių preparatų pagalbos, kad kraujas atsigamintų.“

Kūdikiai – ypatingi kraujo centrų pacientai

Anot VUL Santariškių klinikų Kraujo centro vadovės Linos Kryžauskaitės, visi ligoniai, kuriems reikia kraujo perpylimo, susiduria su įvairiomis rizikomis, nes dažnai jų imunitetas yra silpnas. Būtent todėl visi kraujo produktai turi būti specialiai paruošti – išvalyti nuo donoro leukocitų, kurie gali sukelti daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių.

„Žmonių, kuriems daug kartų buvo atlikti kraujo perpylimai, ar keletą kartų gimdžiusių moterų organizmuose pradeda gamintis antikūnai – baltymai, kurie gali greičiau suardyti perpiltą donoro kraują. Perpiltas kraujas ilgai neišsilaiko kraujotakoje arba kraujo komponentai neduoda tokio efekto, kokio buvo tikėtasi“, – pasakoja L. Kryžauskaitė.

Yra ir kita grupė pacientų – naujagimiai, kurių imunitetas nėra pilnai susiformavęs – jie ypač jautrūs ir imlūs įvairioms infekcijoms. Todėl jiems taip pat ruošiami specialūs kraujo komponentai, kurie negali būti senesni nei 3 paros.

Neretai kraujo komponentai yra teikiami specialiose pakuotėse – pediatriniuose švirkštuose, kuriuos patogu prijungti prie specialios lašinamosios sistemos ir suleisti. Taip padidina kraujo perpylimo saugumą, sumažėja bakterinės infekcijos perdavimo galimybė.

„Dažnai tokiems pacientams kraujo komponentai turi būti parenkami specialiai ir individualiai – kad raktas atitiktų spyną. Ruošiant komponentus naujagimiams, būtina užtikrinti visą parą veikiančią transfuziologinę (kraujo perpylimo, – aut. past.) pagalbą“, – teigia Kraujo centro vadovė.