Diana yra paskutinė DELFI iniciatyvos „Herojai tarp mūsų“ veikėja. Ją aplankome Kupiškyje, kurį prieš 17 metų ji iškeitė vietoj gimtojo Rokiškio. Dianą į Kupiškį atviliojo čia įsikūrusi Technologijų ir verslo mokykla, jos pirmoji darbovietė.
Susėdame erdvioje mokyklos salėje. Gurkšnodama žalią arbatą Diana prasitaria, kad ji praktikė, jai lengviau būti sporto salėje, nei ką nors pasakoti.
Neskaičiuoja nei valandų, nei pinigų
Jau nuo mažų, sako Diana, jai buvo aišku, kad gyvenimą sies su sportu. „Jau galva, kaip sako rokiškėniškai-kupiškėniškai, buvau pramušta nuo darželio laikų. Man labai patiko sportas ir nesvarbu, kaip bus, žinojau, kad galiu būti sportininke, mokytoja, trenere, policininke, kariuomenėje tarnauti, bet tai turi būti susiję su fiziniu aktyvumu“, – su plačia šypsena sako Diana.
O šypsotis Dianai tikrai yra dėl ko – moteris tikina, kad jos darbas yra ir jos hobis. „Sunkumų neturiu. Tu eini į darbą, tau patinka, atiduodi visą save, neskaičiuoji nei valandų, nei krūvio, nei pinigų. Tiesiog aš tai pati labai mėgstu daryti ir tuo užkrečiu mokinius“, – energingai sako Diana.
Diana pasakoja, kad nors dirbti mokykloje pradėjo būdama vos keliais metais vyresnė už savo mokinius, jai sunkumų jokių nebuvo. „Gal todėl, kad aš buvau panašaus amžiaus. Tas skirtumas buvo 2–3 metai. Jie tikrai mane priėmė geranoriškai, klausė. Rasdavome bendrą kalbą.
Aišku, jaudulys buvo, tie pirmieji 2 metai buvo vieni iš sunkesnių, bet vėliau viskas stojo į savo vėžes. Kuo toliau, tuo man lengviau“, – tikina pašnekovė.
Sunkiai laiko randa sau
17 metų praleisti savo pirmojoje darbovietėje, sako Dincė (taip ją vadina mokiniai ir kolegos), yra džiaugsmas, nors buvo minčių pereiti dirbti kitur. „Ne dėl to, kad man nepatiktų dirbti su mokiniais ar sportas. Viskas labai patinka. Bet turiu savo svajonių, noriu save išbandyti kitose veiklose. Pavyzdžiui, policijoje ar savanoriauti kariuomenėje.
Jeigu nori dar kažkur save išbandyti, reikia kažko atsisakyti. Buvo minčių, kad jau gana su mokytojavimu. Bet ateina rugsėjo pirmoji, spalio mėnuo. Vėl mokiniai tave myli, sveikina, pasitinka ir taip vis lieki, lieki“, – šypsosi Diana.
Diana mokyklos duris jau praveria prieš 8 valandą ryte, o užveria 8 valandą vakare. Laiką, sako ji, „suvalgo“ visa pamokinė veikla, būreliai, užsiėmimai, varžybos. „Einu miegoti 22–23 valandą. Poilsio užtenka, man labai svarbu gerai išsimiegoti“, – akcentuoja mokytoja.
Pasiteirauju, kaip ji randa laiko sau, artimiesiems. „Taip ir gyveni. Kartais būna laisvų savaitgalių. Artimieji klausia, kada baigsis tavo tos varžybos? Kada atvažiuosi? Aš iš šono to nebematau. Bet manęs klausia, kada gi tu kur nors su mumis išeisi kažkur. Aš neturiu laiko, kada susitvarkyti savų reikalų. Neturiu net kada nueiti pas dantistę“, – juokiasi pašnekovė.
Vasarą, nors nebūna pamokų, Diana yra užsiėmusi varžybomis, renginiais. Moteris net prasitaria, kad prieš kelerius metus nuo renginių gausos persitempė balso stygas – balsas dar ir šiandien neatsistatė.
Tačiau Diana tikina, kad toks gyvenimo būdas jai patinka. Ji sutinka, kad laiko neturėjimas yra pasekmė, kai tavo darbas yra ir tavo hobis.
„Nejaučiu, kad laikas sustoti. Man artimieji, kolegos sako, kad gal jau laikas sumažinti tempą, aš sakau – ne. Tikrai ne laikas. Turiu jėgų, noriu save atiduoti. Man mano darbas patinka“, – tvirtina Diana.
Moksleiviai „išsikrauna“ treniruoklių salėje
Mokykloje, pasakoja Diana, yra ne tik sporto salė, bet ir treniruoklių. Ten galima rasti ir kelias bokso kriaušes. Čia, sako pašnekovė, moksleiviai, kurie šeimose ar tarp draugų susiduria su emocinėmis problemomis, gali išsikrauti. „Tikrai yra problemų. Čia ne paslaptis. Tie mokinukai ateina, renkasi kultūrizmo salę. Jie nori išsilieti, išsikrauti ir jiems tai labai padeda. Kartais išeidami net padėkoja: ačiū, mokytoja, kad mane nukreipėte, aš gal būčiau kažkur pakėlęs ranką, bet dabar aš sporto salėje išsikroviau ir man žymiai geriau“, – pasakoja Diana.
Santykiai su moksleiviais, toliau tęsia Diana, yra labai geri. „Aš jiems gal kaip mokytoja-draugė. Aišku, reikia išlaikyti atstumą. Bet jie labai mane myli, aš juos labai myliu ir mes puikiai randame kalbą. Gaunu ir siurprizų, pasveikinimų, sužino, kada mano gimtadienis“, – džiaugsmo neslepia mokytoja. Anot jos, būtent moksleiviai jai darbe suteikia daugiausiai laimės.
Diana tikina, kad jai nebūna neįveikiamų užduočių: randa, kaip prakalbinti kiekvieną moksleivį. Jos paslaptis esą yra paprastumas, gera nuotaika ir didelė kantrybė.
Mokiniams, toliau pasakoja Diana, reikia itin daug dėmesio. „Jie nori su tavimi bendrauti. Būna pokalbių, kurie yra nesusiję su sportu. Jiems reikia ir pagalbos. Kitą kartą užtenka su mokiniu pakalbėti ir jis visiškai kitaip jaučiasi. Sakyčiau, kad dirbant su mokiniais yra labai svarbus bendravimas, jų išklausimas ir dėmesys“, – akcentuoja pašnekovė.
Kovoja iki galo
Sporte, neslepia kūno kultūros mokytoja, yra itin daug emocijų. Jos moksleiviai dalyvauja begalėje varžybų, tad mokytojai tenka kartu su jais išgyventi ir laimėjimus, ir pralaimėjimus. „Kai nuvykstame į varžybas, juos motyvuoju, kad moksleiviai išeitų kovoti, parodytų viską, ką gali, geriausius įgūdžius. Jei jie kovojo, bet nepavyko, visada prieinu ir pasakau tokią auksinę frazę: svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti. Bus tų varžybų“, – sako Diana. Mokytoja po kelių sekundžių pauzės priduria, kad tikrai visokių emocijų būna.
Mokytoja neslepia, kad ji ir pati nori kovoti. „Einu iki galo. Jei kažkas nepavyko, save nuraminu. Bet kovingumo turiu, kartais nežiūriu net savo sveikatos. Man net valandų neužtenka. Aš kartais sakau: parduokite man laiką, pirksiu laiką“, – tikina Diana.
Pašnekovė tikina, kad mėgsta visas sporto šakas ir tik po ilgo kamantinėjimo prasitaria, kad negalėtų gyventi be krepšinio. „Mėgstu visas sporto šakas, nėra nė vienos, kurios nemėgčiau. Visos jos mane žavi. Visur džiaugiuosi savo pasiektais rezultatais. Nesvarbu ar jis mažytis, ar didesnis, bet tikrai yra labai smagu, kai tu jį pasieki ar padedi komandai“, – teigia sportininkė.
Kupiškis mažas miestas, tad Diana sako, kad apie ją žino daugelis. Ji net esą buvo kartą apdovanota kaip aktyviausia, geriausia miesto sportininkė. Moteris Kupiškį garsina įvairių distancijų ilgio bėgimuose. Bėgikai jau turėtų Dianą pažinti iš jos šuolio – moteris pasakoja, kad jau 7-erius metus ji turi vieną tradiciją. „Kai įveiki kažkokią ilgesnę distanciją, tave aplanko labai geras jausmas. Galvoju, ką čia reikėtų padaryti. Ir gimė mintis: o, šuoliuką reikia padaryti. Ir pradėjau daryti. Prieš kertant distanciją, finišo liniją, padarau tą įspūdingą šuoliuką“, – šypsosi Diana. Jos šuolį galite išvysti vaizdo reportaže.
Jau rytoj, sausio 11 dieną, tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos prezidentūros DELFI transliuos 6-uosius „Herojai tarp mūsų“ apdovanojimus. Tiesioginę transliaciją galėsite stebėti čia. Apdovanojimų metu bus pagerbti DELFI skaitytojų žurnalistų išrinkti mokytojai herojai.