Prognozės dėl kaimynų išsipildė: lietuviai jau medžioja pigų alkoholį

Taupantys latviai, gyvenantys netoli Lietuvos sienos, į mūsų šalį užsuka nusipirkti pigesnio maisto. Tačiau nuo šiol jau ir mes pradedame kelti Latvijos ekonomiką, į pasienyje atsidariusią „Alko1000 Market“ pigesnio alkoholio plūsta netoli sienos gyvenantys ar šiaip pro šalį važiuojantys lietuviai. Tiesa, ekonomistai nemano, kad į šias parduotuves lietuviai keliaus masiškai ir teigia, kad jų atsiradimas didelės įtakos mūsų šalies ekonomikai daryti neturėtų.

Sustojus Saločiuose, prie pat sienos su Latvija esančiame miestelyje, užsuku į parduotuvę ir trumpai pasikalbu su pardavėja, ji patvirtina, kad latviai pas mus ieško pigesnių produktų.

„Taip, latviai atvažiuoja čia apsipirkti, ne į mūsų kaimo parduotuvę, aišku, bet dažniausiai važiuoja iki Pasvalio, ten yra didesnių prekybos centrų. Bet dabar jau ir mes važiuojam pas latvius, nuo tada, kai tą parduotuvę prie sienos prieš kelias savaites pastatė“, – pasakoja pardavėja.

Vos kirtus Latvijos sieną užsukam į nedidelę kaimo parduotuvę Grenctalėje ir pažiūrime, kiek kas kainuoja. Pavyzdžiui, 500 g rūkytų dešrelių atsieina 1,65 Eur, toks pat kiekis tik aukštesnės kokybės dešrų – 2,45 Eur. 1 kg virtos „Nakolne“ dešros – 3,05 Eur.

Pigiausių makaronų pakelį galima nusipirkti už 0,32 Eur, o kiek brangesni spagečiai kainuoja 1,10 Eur. Pusė kepaliuko 390 g juodos duonos kainuoja 0,76 Eur. 400 g dėžutė grikių kruopų – 0,77 Eur, o toks pats kiekis perlinių kruopų – 0,93 Eur.

Parduotuvėje didelis saldainių pasirinkimas, 1 kg pigiausių – 3,60 Eur, brangiausių – 6,80 Eur. 180 g sausainių „Selga“ – 0,77 Eur. 250 g maltos kavos „Jacobs“ kainuoja 3 Eur.

400 g braškinio jogurto indelis atsieis 0,91 Eur, 175 g sviesto – 1,40 Eur. 8 rulonai „Grite“ tualetinio popieriaus – 2,3 Eur. Šalia tas pats kiekis „Zeva Deluxe“ tualetinio popieriaus – 3,30 Eur.

Važiuojame toliau. Degalinių švieslentėse kainos pora centų didesnės nei matėme Vilniuje, štai „Statoil“ degalinėje dyzelinas kainuoja 1,02 Eur, o 95 benzinas – 1,14 Eur.

Sustojus Bauskėje esančiame vietiniame prekybos centre kainos jau didesnės negu kaimo parduotuvėje. Kad ir tas pats pakelis 250 g „Jacobs“ kavos beveik euru brangiau, jis kainuoja 3,99 Eur.

500 g sūrio kainuoja 3,39 Eur, 180 g sviesto – 1,69 Eur, 250 g margarino „Delma“ – 0,79 Eur. 500 g batono atsieina 0,98 Eur, 150 g jogurto indelis – 0,75 Eur. 1 l pieno „Margė“ kainuoja 1,05 Eur, 1 kg pigiausių kvietinių miltų – 0,65 Eur, kiek brangesni – 0,95 Eur.

1 kg bananų čia 1,49 Eur, 250 g vyšninių pomidoriukų su akcija kainuoja 0,58 Eur, įprasta kaina – 0,69 Eur. 1 kg trumpavaisių agurkų – 1,69 Eur, 1 kg pomidorų – 0,89 Eur.

Pigus alkoholis vilioja

Beje, užsukame ir į neseniai duris pasienyje atvėrusią alkoholio parduotuvę. Čia apsilankome dukart, važiuodami link Estijos trečiadienio vidurdienį ir jau grįždami į Lietuvą, penktadienio pavakarę.

Įėjęs į parduotuvę iškart išgirstu, kaip žmonės lietuviškai diskutuoja apie gėrimų kainas. Trečiadienį čia vaikštinėja 8 lietuviai, o parduotuvė dar tik atrodo įrenginėjama, vedėja per telefoną rėkia dėl sumaišytų užsakymų, o asortimentas, ypač alaus, kuklus.

Užkalbinu čia su žmona vyną apžiūrinėjantį pusamžį vyriškį, jis į parduotuvę atvyko iš Pasvalio. Pilnos bagažinės pora prisikrauti tikina neplanuojanti, jie tik nori apsirūpinti savaitgalį vyksiančiai šeimos šventei, nusipirks šiek tiek vyno ir alaus.

„Keliam broliukų ekonomiką, juk negaila, – šypsosi Antanas ir tęsia, – alus čia dvigubai pigiau, vynas ir stiprieji gėrimai pigesni keliais eurais.“

Taip, latviai atvažiuoja čia apsipirkti, ne į mūsų kaimo parduotuvę, aišku, bet dažniausiai važiuoja iki Pasvalio, ten yra didesnių prekybos centrų. Bet dabar jau ir mes važiuojam pas latvius, nuo tada kai tą parduotuvę prie sienos prieš kelias savaites pastatė

Vyras tikina, kad Lietuvoje alkoholio greičiausiai nebepirks, atstumas nuo namų iki čia jam 30 km, tokia kelionė užtrunka maždaug 25 minutes, o ir taip kiekvieną centą skaičiuojančiai šeimai ir keli sutaupyti eurai yra svarbūs.

„Žinote, jei atvirai, abejoju, ar kažkas gyvenantis 50 km spinduliu nuo čia dar pirks alkoholį Lietuvoje. Gal kokį butelį alaus ir nusipirks, bet jei prireiks daugiau, nusigauti čia nėra jokių problemų“, – sako pirkėjas.

Žvilgtelėjus į kainas galima įsitikinti, kad vyriškis teisus, ne pačio prasčiausio alaus skardinė kainuoja 0,55 Eur, be to, čia kaina jau nurodyta su įskaičiuotu mokesčiu už tarą. Lietuvoje kartu su tara tas pats alus atsieina 1,12 Eur. Be to, šio alaus skardines dar ir priima lietuviški taromatai, taigi, jei priduosite jas, išeis, kad sumokėjote už alų 0,45 Eur.

Čia galima rasti Lietuvoje jau senai pamirštus 2 l talpos plastikinius alaus butelius. Už 1,90 Eur galima nusipirkti 7 promilių stiprumo „bambalį“.

0,7 l populiaraus škotiško viskio butelis – 11,49 Eur, Lietuvoje tas pats butelis kainuoja 18,89 Eur. Tiesa, su akcija šį viskį galima rasti ir už 12,99 Eur. Puslitris rusiškos degtinės – 5,99 Eur, Lietuvoje šiuo metu ji kainuoja 8,99 Eur.

Vyno kainos įvairios, vienas pigesnių butelių atsieina 3,59 Eur, tačiau kainos smarkiai skiriasi ir kai kuris vynas kainuoja 10 Eur ir dar daugiau.

Estams pasirinkimas didesnis

Latvijos pasienyje su Estija toje pačioje parduotuvėje žmonių gerokai daugiau. Alkoholį siūlo nusipirkti net du vienas šalia kito esantys prekybos tinklai. Asortimentas abiejose iš jų bent dvigubai platesnis nei siūloma lietuviams. Šalia pilna automobilių su estiškais ir suomiškais numeriais.

Internete galima rasti, kad suomiams į šią parduotuvę siūloma kelionė autobusu, pirmyn ir atgal ji kainuoja 55 Eur.

Tiesa, galvojau, kad latviai šiek tiek turtingesniems nei mes kaimynams siūlys ir didesnes kainas, tačiau buvau neteisus, jos beveik vienodos. Nors, pavyzdžiui, tas pats škotiškas viskis Estijos pasienyje net beveik euru pigesnis ir kainuoja 10,69 Eur. Tiesa, kai kas parduodama ir šiek tiek brangiau, pavyzdžiui, 0,55 Eur kainuojanti alaus skardinė pasienyje su Lietuva atsieina 0,49 Eur.

Randu vyno kainą – 2,49 Eur, tačiau jo buteliai iššluoti iš lentynos, gal 10 čia zujančių ir butelius iš sandėlio kraunančių darbuotojų nespėja užpildyti lentynų taip greit, kaip jos ištuštinamos. Pirkėjai nesikuklina ir dauguma krauna pilnus vėžimėlius įvairiausių gėrimų.

Pats šioje parduotuvėje perku artimųjų prašymu porą butelių sauso raudono vyno. Vyno skyrius čia didelis, jų čia yra iš visų pasaulio kraštų: Ispanijos, Italijos, Čilės, Gruzijos, Prancūzijos, Amerikos, Australijos.

Į lentynas butelius kraunantis vyriškis atkreipia dėmesį, kaip atidžiai nelabai gaudydamasis vynų įvairovėje bandau išskaityti iš latviškų etikečių, kuris iš šių vynų yra būtent toks, kokio manęs prašė. Jis pasiūlo savo pagalbą ir pažiūrėjęs į kelis butelius galiausiai paima vieną prancūziško vyno butelį, kainuojantį 4,69 Eur.

„Pats pirkau jį, tikrai rekomenduoju“, – sako darbuotojas ir dar priduria, kad kaina nurodyta etiketėje kiek didoka, ji turėtų būti 3,99 Eur. Su buteliu greit nulekia iki kasos įsitikinti ir grįžęs patvirtina: „Taip, etiketėje klaidingai parašyta per didelė suma. Jis kainuoja 3,99.“

Grįždami į Lietuvą dar kartą sustojame pasižvalgyti po lietuviams skirtą parduotuvę ir penktadienio pavakarę vaizdas jau kitoks. Šįkart eilė prie kasos nusidriekusi per visą parduotuvę, o pati ji sausakimša.

Tiesa, pakalbinus keletą žmonių, dauguma pripažįsta, kad jie čia pirmą kartą, be to, dauguma specialiai nevažiavo dėl alkoholio, tiesiog pakeliui sustojo apsižvalgyti, o pamatę mažesnes kainas nusprendė ir apsipirkti.

Šiek tiek pasipildė ir asortimentas, prieš dvi dienas čia buvo sukrautos dėžės vienos rūšies alaus, o šįkart jau trijų skirtingų alaus rūšių dėžės.

Nemano, kad reiškinys bus masiškas

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nemanantis, kad jau įvesti ir ruošiami įvesti alkoholio draudimai drastiškai paveiks lietuvių vartojimo įpročius. Jo teigimu, dalis priemonių yra skirtos apsaugoti dar nepradėjusius vartoti svaigiųjų gėrimų, o kitos – mažinti įperkamumą.

„Sunku būtų teigti, kad tai bus masinis reiškinys ir savaitgaliais ne pasienyje gyvenantys važiuos į užsienį tam, kad nusipirktų šiek tiek alkoholio. Dalis gyventojų taip gali išreikšti savo protestą, sakyti, kad jie nebus suvaržyti ar apriboti, bet su tuo yra viskas gerai. Visi turi pasirinkimą, mes gyvename Europos sąjungoje, kiekvienas gali nuvažiuoti į Lenkiją ar Latviją ir nusipirkti pigesnio alkoholio, jeigu jo ten yra. Bet to aš nedramatizuočiau ir nemanyčiau, kad tai turės didelę įtaką alkoholio suvartojimui“, – kalba ekonomistas.

N. Mačiulis sako pats niekada nevažiuotų pirkti pigesnio alkoholio į kaimynines valstybes ir tikisi, kad lietuviai elgsis taip pat.

„Aš labiau branginu savo laisvalaikį ir manau, kad yra daug labiau turiningų laisvalaikio praleidimo būdų, nei važiuoti į Latviją nusipirkti pigesnio alaus. Norisi tikėtis, kad didelė dalis lietuvių, kuriems alkoholis bus per brangus, jį vartos rečiau. Kaip bus iš tikrųjų – pamatysime. Bus tokių gyventojų, kurie pirks užsienyje, bet nemanau, kad tai drastiškai pakeis tendencijas. Tikiuosi, kad didesnė dalis lietuvių vertina savo laisvalaikį labiau, nei nori sutaupyti kelis eurus tam, kad nusipirktų pigesnio alaus“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat nemano, kad įsigaliosiantys ir jau įsigalioję draudimai turės didelės įtakos šalies ekonomikai, o kaimyninės valstybės pasienyje esančios parduotuvės – trumpalaikis reiškinys.

„Aš manau, kad svarbesnis klausimas yra, kada latviai padidins akcizus iki tokio lygio, kuriame yra Estijos ir Lietuvos akcizai. Taip, daliai verslininkų tai yra trumpalaikė galimybė pasipelnyti iš pasienyje gyvenančių ir netinginčių atvažiuoti kaimynų, bet, manau, kad Latvijos vyriausybė įvertins tai, kad gali nesunkiai pasipildyti savo biudžetą sinchronizuodama mokesčius. Šioje vietoje ir Lietuva, ir Estija galėtų paraginti latvius sinchronizuoti mokesčių politiką ir vieningai mažinti vartojimą“, – sako N. Mačiulis.