Ar gimtinėje apsistos galutinai, klausti dar anksti. Savo ateities nežino ir pati Sakurako – Sakuros mergaitė. Nors gvildenti futuristines temas, ypač kūryboje, choreografė labai mėgsta.
Praėjusią liepą ir rugsėjį Sakurako pirmą kartą vedė buto kūrybines dirbtuves Oskaro Koršunovo teatre ir Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Susirinko jaunos kartos aktorių ir šokėjų būrys, sužavėjęs mokytoją energija ir gabumais.
„Per 18 metų, kuriuos praleidau Nyderlanduose, Vokietijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, čia užaugo nauja itin talentingų žmonių karta. Žinote, įsimylėjau juos, atsitiko toks „Lithuanian love affair“ (lietuviškas meilės nuotykis), – nusišypsojo DELFI kalbinama Sakurako. – Man labai patiko jų entuziazmas, imlumas, noras išmokti naujų dalykų. Juk buto šokis nėra jau toks paprastas – reikia ir į save gerokai įsigilinti, ir „juodo“ pakapstyti“.
Prie „juodo“ dar grįšime. O kol kas būtina pasakyti, kad nuo praėjusios vasaros pavyko nemažai nuveikti. 2017-ųjų sausį per kūrybines dirbtuves Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) lietuviška trupė pradėjo repetuoti Sakurako spektaklį „Senseless“.
Dalis šokėjų vėliau tapo choreografės suburtos tarptautinės trupės „Re-United Now-Here“ dalimi ir kovą parodė „Senseless“ premjerą viename prestižinių Paryžiaus teatrų „Auditorium Saint-Germain“.
Po kūrybinių dirbtuvių LMTA ir Château Éphémère Paryžiuje Ingai-Sakurako neliko abejonių, kad darbus su tokia talentinga ir „samurajiška“ komanda būtina tęsti. Kolektyvo ateitį dabar kurs Tadas Almantas, Eglė Grigaliūnaitė, Greta Petrovskytė, Aina Norgilaitė, Laurynas Jurgelis, Živilė Virkutytė, Ieva Tarejeva, Eglė Nešukaitytė ir Aušrinė Zavališauskaitė.
O ką rūkas?
Pirmasis lietuviško buto teatro pasirodymas „Dolls“ įvyko gegužę Kaune, galerijoje „Post“. Jame netrūko ir politinių motyvų.
Tuo metu Sakurako vadovaujamas kolektyvas jau džiaugėsi nauju pavadinimu – „Okarukas“. Labai daug jėgų jį galvojant neišeikvota – žodį „sakurako“ perskaitė iš kito galo.
Tai Paryžiaus gatvės mados įtaka. Prancūzijos sostinėje atsirado jaunimo slengas „verlan“, kai žodžiai tariami atbulai arba jų skiemenys sukeičiami vietomis: vietoje „femme“ (moteris) tariama „mef“, vietoj „mec“ (vaikinas) – „kem“, vietoje bizarre (keistas) – „zarbi“.
„O ką rūkas? – juokėsi Sakurako. – Visai smagus ir skambus pavadinimas.“
Neseniai „Okaruko“ pasirodymą stebėjo festivalio „Kultūros naktis“ žiūrovai. Futuristinių prieskonių turintis spektaklis-performansas „Hereafter“ rodytas „Menų spaustuvės“ kieme. Jį įamžino teatro fotografė Laura Vansevičienė.
Tą patį vakarą savo solinį pasirodymą „Voyager“ pristatė ir Sakurako. Performanso menas ir šiuolaikinis šokis, juo labiau buto, Lietuvoje nėra toks populiarus, kokio dėmesio jis sulaukia Vakarų Europos šalyse. Ten, kur Sakurako reziduoja ir kuria.
Vis dėlto garsas apie egzotišką pasirodymą į Sapiegų rūmus atviliojo daugybę žiūrovų, salė buvo sausakimša. Itin svarbia spektaklio dalimi tapo Sakurako kūrybos partnerio Philo Vono parašyta muzika.
Polinkį į menus Inga demonstravo nuo mažumės. „Man pakakdavo ir dviejų svečių namuose, kad užsiropščiau ant taburetės ir imčiau jiems ką nors vaidinti“, – praėjusią vasarą teatro kritikui Julijui Lozoraičiui yra pasakojusi Inga. Tėvams buvo aišku, su kuo turi reikalo šeimoje, tačiau leisti dukros į meninio profilio mokyklą neskubėjo.
Užaugusi Inga Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, nors kiekvieną laisvesnę valandėlę, perbėgusi į kitą Maironio gatvės pusę, leisdavo VDA bendraamžių draugijoje. Gana anksti pradėjo dirbti „Respublikos“ dienraštyje, po to – „Verslo žiniose“.
Pasitaikius progai magistrantūroje studijuoti tarptautinę komunikaciją, 1999 metais I. Cholmogorova išvažiavo į Amsterdamą. Likti neketino, tačiau visai netikėtai meniniai gabumai pradėjo imti viršų. O ir aplinka skatino save realizuoti kūrėjos amplua.
2004 metais mergina iš Lietuvos įstojo į Gerrito Rietveldo akademiją. Fotografijos, tapybos, skulptūros studijas teko pradėti „nuo nulio“.
Kūrybinės praktikos mainėsi, evoliucionavo. Po studijų, nuo 2008-ųjų, konceptualiojo meno kūrėja rentė erdvines instaliacijas, rengė įvietinto meno projektus. Tačiau ilgainiui jų nepakako, ir erdvės sujudėjo, jose pasirodė gyvi personažai. Prasidėjo performansų era.
Inga dažnai keitė sceninį veidą, atsirado provokuojančios veikėjos Georgina, Gina Hillberg. Su kolege Diohandi dalyvavo 2011 metų Venecijos bienalėje, Graikijos paviljone rodė performansą „Beyond the Form“.
Nepripažįsta jokių tabu
Per menininkės pasirodymus netrūko ir provokacijų, o kai to reikėjo sumanymui – ir nuogo kūno. Kol vieną dieną ji atrado buto...
„Kai pirmą kartą pamačiau buto pasirodymą, – net ne gyvą performansą, o vaizdo įrašą – iškart supratau: štai kažkas kalba mano kalba; pagaliau šokis turi prasmę! Jis paliečia mane ne per intelektą, o tiesiogiai smelkdamasis į jausmus“, – pasakojo pašnekovė.
Taip atsirado Sakurako. Nuo tada choreografė ir sukasi tame „meilės trikampyje“ – performansas, šokis, teatras...
„Praktikuojant buto, visi anksčiau išmokti ir įvaldyti dalykai atrado savo vietą: erdvinės instaliacijos virto spektaklio scenografija, skulptūrines žinias pritaikau kostiumams, tapybines – makiažui arba šviesų dizainui. Tačiau konceptualus mąstymas išlieka, tik jis atskleidžiamas kūno kalba“, – aiškino Sakurako.
Anot jos, buto dėl išraiškos įvairovės gali būti ir labai subtilus, „šokiškas“, ir artimesnis teatrui, taikantis absurdo, grotesko priemones.
Buto jai padeda pažinti save. „Ne ‚,ego“, o tai, kas slypi giliau. Ir ne tik baltąją, bet ir tamsiąją pusę – seksualumą, agresiją. Mėgstame kalbėti apie didžiuosius dalykus ir jausmus: meilė, grožis. O mirtis, slapti troškimai, irimo temos – gink dieve, jokiu būdu, Buto jokių tabu nepripažįsta. Vienas bičiulis yra gerai pasakęs: štai sakura – labai gražus medis, pražystantis nuostabiais žiedais. Tačiau jo šaknys juk žemėje, kur ir kirminai, ir puvėsiai“, – sakė Sakurako.
Išmėgins dėstytojos profesiją
Nuo 2015 metų Sakurako gyvena Prancūzijoje, ilgalaikėje meno rezidencijoje Paryžiuje. Rugsėjį ketina grįžti į Lietuvą, rūpinsis „Okaruko“ reikalais. Nidos meno kolonijoje dešimt dienų vyks dirbtuvės, jose VDA ir LMTA studentai kurs naują spektaklį.
Spalio 6 dieną per „Auros“ šokio festivalį bus pristatyta spektaklio „Senseless“ lietuviška versija – su „Okaruko“ šokėjais ir dviem „hiphoperiais“ iš Paryžiaus.
Lietuvoje Sakurako išmėgins ir dėstytojos darbą. LMTA pasiūlė jai pravesti buto šokio kursą magistrantūros studentams.
DELFI tęsia rubriką „Kultūros pjūvis“, kurioje pateikiamos svarbiausių meninių įvykių apžvalgos, kultūros ir subkultūros naujienos, pristatomi kūrėjai, realizuojantys naujas teatro formas.
