Nuo naujų metų į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti iki šiol nekaupę ir jaunesni nei 40 m. dirbantieji. Nors jie vis dar gali atsisakyti kaupti papildomai, Lietuvos banko ir „Sodros“ atstovai ragina kuo geriau pagalvoti apie savo ateitį, nes dėl demografinių tendencijų valstybės mokama senatvės pensija gali priversti kaip reikiant susimažinti biudžetą išėjus į pensiją.
Be antros pakopos gyventojai kviečiami kaupti ir trečioje pakopoje. Tačiau daliai kyla klausimų, kuo gi šios pakopos skiriasi.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per paskutinius penkerius metus kaupiančiųjų skaičius antroje pakopoje išaugo nuo 1,257 mln. iki 1,318 mln., o trečioje – nuo beveik 40 tūkst. iki 62,2 tūkst.
Kiek kainuoja kaupimas?
Kaip aiškino Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistas Martynas Solovjovas, kalbant apie pensijų fondų taikomus mokesčius gyventojams galima teigti, kad įmokoms trečioje pakopoje taikomi didesni mokesčiai, kurie yra nereguliuojami, nei antroje pakopoje.
„Trečios pakopos pensijų fondų mokesčiai gali būti skaičiuojami tiek nuo sumokėtos įmokos, tiek nuo sukaupto kapitalo. Pastarieji mokesčiai apskaičiuojami už fondo valdymą, depozitoriumo paslaugas ir kt. Antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš valdomo turto šiuo metu sudaro iki 0,8 proc., o iki 2021 m. palaipsniui sumažės iki 0,5 proc., – kalbėjo pašnekovas. – Trečios pakopos pensijų fondai gali taikyti daugiau ir įvairesnių mokesčių, pavyzdžiui, įmokos mokestį ar sėkmės mokestį – nei jų pobūdis, nei dydis nėra reguliuojami“.
Kartu M. Solovjovas paminėjo, kad kaupimo trečios pakopos pensijų fonduose privalumai yra tai, kad gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą.
„Be to, iš trečios pakopos pensijų sistemos galima bet kada pasitraukti arba atsiimti dalį sukauptų lėšų, tačiau tokiu atvejų būtų galimai prarandama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Kaupiant antros pakopos pensijų fonduose yra mažiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis“, – pastebėjo jis. Primename, kad maksimali per metus susigrąžinama GPM lengvata kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose – iki 300 eur.
Pasiteiravus, ar skiriasi kaupimo antroje ir trečioje pakopoje rizikingumas, M. Solovjovas teigė, kad nuo šių metų pradžios antros pakopos pensijų fondų dalyviai lėšas turi investuoti pagal gyvenimo ciklo pagrindą: kol konkretaus pensijų fondo dalyviai yra jaunesni, fondas daugiau investuoja į rizikingas turto klases, o fondo dalyvių amžiui artėjant pensinio link ir siekiant apsaugoti sukauptą sumą, mažiau rizikingų turto klasių dalis didėja.
„Taip sumažinama rizika, kai gyventojai nepakankamai sukaupia dėl netinkamo rizikos pasirinkimo kaupimo pradžioje arba rizikuoja prarasti svarbią dalį sukauptų lėšų investuodami rizikingai priartėję prie pensinio amžiaus“, – akcentavo pašnekovas.
Tuo metu trečioje pakopoje kaupimo bendrovėms negalioja reikalavimas įdiegti gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investavimo rizika būtų automatiškai mažinama, fondo dalyviams artėjant prie pensijos. „Todėl pats kaupiantysis turi vertinti, ar jis, atsižvelgiant į savo amžių, yra pasirinkęs tinkamos rizikos pensijų fondą, o jo amžiui artėjant pensinio amžiaus link – pereiti į pensijų fondą, kurio rizika yra mažesnė“, – tęsė Lietuvos banko atstovas.
Kaip skiriasi rezultatai?
Kalbant apie pelningumą, kurį gyventojo kaupiamoms lėšoms atneša antros ir trečios pakopos pensijų fondai, Lietuvos bankas nuolat skelbia pensijų fondų rezultatus.
Pavyzdžiui, trečios pakopos pensijų fondų vidutinė 10 m. grąža yra 6,09 proc., antros pakopos – 5,12 proc. M. Solovjovas taip pat pastebėjo, kad praėję metai tiek antros, tiek trečios pakopos fondams nebuvo tokie sėkmingi ir grąža buvo neigiama (atitinkamai –3,9 proc. ir –4,43 proc.).
Paklausus specialisto, ar vertėtų gyventojui, pavyzdžiui, apsvarstyti galimybę kaupti tik trečios pakopos pensijų fonduose, Lietuvos banko atstovas teigė: „Bet koks taupymas ir kaupimas savo ateičiai yra skatintinas pavyzdys, o kokį kaupimo būdą pasirinkti turėtų nuspręsti kiekvienas individualiai, atsižvelgdamas į savo amžių, pajamas, taupymo lygį ir ateities planus“.
Kita vertus, pašnekovas pridėjo, kad šiuo metu antros pakopos pensijų fondai yra viena iš pigiausių alternatyvų kaupti pensijai, tačiau, jei gyventojui atrodo, kad šis kaupimo būdas jam nepriimtinas, galima galvoti apie galimybę kaupti tik trečioje pakopoje.
Kokie pagrindiniai pakopų skirtumai?
Investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui, paprašyta pakomentuoti, kokie pagrindiniai antros ir trečios pakopos pensijų fondų skirtumai, pirmiausia pabrėžė, kad antroji pakopa išsiskiria tuo, kad tai yra bene labiausiai žmogui pritaikytas ilgalaikio taupymo poreikiams finansinis produktas. Be to, nuo 2021 m. šiai paslaugai bus taikomas bene mažiausias valdymo mokestis tarp analogiškų produktų. Tuo metu trečioji pakopa išsiskiria lankstumu. Pavyzdžiui, antroje pakopoje gali kaupti tik draudžiamųjų pajamų turintis asmuo, o trečioje – visi.
„Antroje pakopoje kaupiama tik viename fonde, kuris veikia gyvenimo ciklo principu – t. y., jo rizikingumas atitinka kaupiančiųjų amžių. Trečios pakopos pensijų fondai išsiskiria tuo, kad juose šalies gyventojai gali kaupti neribodami nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, nepaisant to, kokios bendrovės antros pakopos pensijų fondą yra pasirinkę“, – toliau aiškino pašnekovė.
Dalyvaujant antros pakopos kaupimu įmokos dydis į fondą pervedamas kas mėnesį, o į trečią pakopą žmogus gali pasirinkti pervesti pinigus savo norimu dažnumu. Be to, maksimaliai kaupiantys gyventojai kaups nuo šių metų po 3 proc. nuo savo atlyginimo (nuo šių metų galima pačiam žmogui mokėti ir daugiau), o trečioje pakopoje žmogus pasirenka pagal savo galimybes, kiek nori kaupti papildomai. Taip pat skiriasi ir abiejų pakopų išmokėjimo būdai.
„Jei antroje pakopoje jie priklauso nuo sukauptos sumos, taip pat sukaupus virš 10 tūkst. eurų bus galima rinktis tarp atidėto ir standartinio anuiteto, kas lems, kokia sukaupta suma bus paveldima, tai trečioje pakopoje visa sukaupta suma yra išmokama vienu iš žmogaus pasirinktų būdų ir yra paveldima“, – komentavo D. Kolmatsui.
Antroje pakopoje sukauptus pinigus galima atgauti tik sulaukus pensinio amžiaus, o kaupimas trečioje pakopoje suteikia galimybę lėšas atsiimti ir anksčiau – nesulaukus pensinio amžiaus. „Tik tokiu atveju reikia grąžinti GPM lengvatą, kuria buvo pasinaudota, jei lėšos iš fondo išimamos nekaupus 5 metų ir likus daugiau kaip 5 metams iki pensijos“, – priminė pašnekovė.
Būtent vertinant kaupimo galimybes, pasak pašnekovės, lankstesnė yra trečioji pakopa. Vis dėlto turto valdymo bendrovės atstovė teigė, kad nereikėtų į šias pakopas žiūrėti kaip į atskiras priemones kaupti senatvei, bet geriau jas matyti kaip viena kitą papildančias alternatyvas užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę.
„Kadangi finansų ekspertai rekomenduoja pensijoje būti užsitikrinus bent 80 proc. ligtolinių pajamų, kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose ne konkuruoja tarpusavyje, bet papildo vienas kitą. Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros“ pensija leidžia tikėtis užsitikrinti apie 40–50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Tuo tarpu trečioji pakopa suteikia galimybę siekti užsitikrinti likusį lėšų poreikį“, – kalbėjo ji.
Apie gyvenimą sulaukus senatvės turėtų pagalvoti ir tie gyventojai, kurie nedirba pagal darbo sutartį ar neturi draudžiamųjų pajamų. Tokie asmenys nedalyvauja antroje pakopoje, nes joje gali kaupti tik draudžiamąsias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.
„Pabrėžtina, kad tokiems asmenims kaupimas trečioje pakopoje ypač aktualus, nes neturintys draudžiamųjų pajamų negalės gauti „Sodros" senatvės pensijos, taip pat ir išmokos iš antros pakopos“, – pastebėjo D. Kolmatsui.