Neretai visuomenėje girdime posakį „ori senatvė“. Tačiau kas tai yra? Ar tai tiesiog pakankamas duonos kąsnis, o gal oriai senoliai turėtų ir keliauti po pasaulį ar džiaugtis prasmingu laisvalaikiu?
Nuo 400 iki 1000 eurų
Vilniaus gatvėje sutiktas Arnas teigia, kad jam ori senatvė – pamatinių poreikių užtikrinimas: „Ir už sveikatą, kad butų kaip susimokėti“. Vaikinas tiki, kad žmogus apie pajamas pensijoje susimąsto tik tuomet, kai ji pradeda artėti, tačiau pats galvoja, kad rūpintis būsima senatve reikėtų jau nuo tada, kai tik pradedi dirbti.
„Kol kas pats tik vasaromis dirbu, todėl dar negalvoju apie pensiją“, – konstatavo Arnas.
Vyresnio amžiaus Dalia įsitikinusi, kad oriai senatvei reikėtų ne tik maisto ir susimokėti už mokesčius, bet ir pakeliauti. Pati moteris teigia, kad ji būtų visiškai patenkinta, jei šiandienine verte gautų 1000 eurų pensiją.
„Ori pensija tokia, kai žmogus gali susimokėti visus mokesčius, pavalgyti ir nueiti į teatrą. Kelionės taip pat būtų gerai, jei to nespėjo žmogus padaryti, kol dirbo“, – sako gatvėje sutiktas Rytis. Pats vyras teigia, kad jam pagrindiniams poreikiams patenkinti pensijoje užtektų vos 20 proc. jo turimų dabartinių pajamų. Šiuo metu jis prisipažino dar nekaupiantis pensijai papildomai: „Manau, kad reikėtų, bet šiuo metu nekaupiu, nes tikiu, kad tikrai dar kažkas keisis su pensijų kaupimu, todėl žiūrėsiu pagal situaciją. Dabar, nemanau, kad verta“.
Karolina taip pat teigia, kad oriai senatvei žmogus turi būti tikras, kad turės pakankamai pinigų maistui, mokesčiams ir vaistams, o dar jei pavyktų ir pakeliauti, būtų nuostabu.
„Tiesiog nesitiki, kad Lietuvoje galėtų būti tokios pensijos, kad pensininkai galėtų keliauti. Manau, kad „sodrinės“ pensijos gali išvis nebelikti, – svarstė mergina, kuri prisipažino savo pensijai kaupianti ir antroje, ir trečioje pakopoje. – Manau, kad apie papildomą kaupimą reikia pradėti galvoti nuo tada, kai tik pradedi gauti pajamas. Turi galvoti, kad ateis laikas, kai jau nebedirbsi“.
Sostinėje sutiktas Justinas sakė, kad jam dar per anksti galvoti apie pensiją, tačiau jos sulaukęs norėtų galėti sočiai ir skaniai pavalgyti bei turėti galimybę laisvalaikį leisti ne tik namuose.
„Sumomis sunku apibrėžti, bet dabar gal 400–500 eur užtektų. Žinoma, kai aš sulauksiu pensijos, planuoju gauti daugiau“, – kalbėjo jis. Vaikinas sakė, kad apie pensiją reikėtų pradėti galvoti nuo tada, kai asmuo pradeda dirbti pastovų darbą.
Pasiteiravus gatvėje Neringos, kokia turėtų būti ori pensija, ši atsakė, kad tokia, „kokios nusipelnė žmogus dirbdamas per gyvenimą“. Pati mergina prisipažino jau galvojanti apie savo senatvę ir kaupianti papildomai pensijai tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fonduose. Ji taip pat skaičiuoja, kad būtinosioms išlaidoms jai užtektų apie 30 proc. dabartinių savo turimų pajamų.
Vilnietė Dalia teigė, kad norėtų pensijoje gauti bent pusę savo pajamų. „Bet tikriausiai ir tiek nebus. Kaupiu papildomai. Manau, kad žmogus turėtų gyventi pagal galimybes ir kažkiek žiūrėti, kad galėtų įgyvendinti savo svajones“, – svarstė moteris.
R. Vainienė: nesudėkite vilčių į vieną krepšelį
Ekonomistė Rūta Vainienė teigė, kad kiekvienam žmogui norimos gauti pensijos dydis gali skirtis, tačiau ji taip pat teigė, kad tikėtis, kad senatvėje „Sodra“ galės užtikrinti bent vidutinį darbo užmokestį siekiančią pensiją yra nerealu. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, Lietuvoje siekė 336,8 eur, o vidutinis darbo užmokestis šalyje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 721,8 eur.
„Siūlyčiau nepasikliauti vien „Sodros“ pensija. Prielaidų, kad čia būtų augimas, nėra. Kaip tik priešingai. Kad ir kaip bandoma sistemą gelbėti, ji yra netvari. Todėl patarimas būtų nesudėti visų lūkesčių į vieną krepšelį“, – įsitikinusi ekonomistė.
„Į „Sodrą“ sumokame labai didelę dalį pajamų ir po naujų metų bus dar aiškiau, kiek žmogaus yra sumokama, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Tiek sumokėjus „Sodrai“, žmonėms fiziškai nebelieka iš ko taupyti ar kaupti kitur“, – svarstė pašnekovė.
R. Vainienė teigė, kad net ir sąžiningai mokant „Sodrai“ mokesčius ne visada gali būti tikras, kad sulauksi norimos pensijos išmokos, nes jai gauti reikia išpildyti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, turėti būtinąjį privalomojo draudimo stažą.
„O jį sukaupti, o jei dar žmogus užsiima individualia veikla, tampa labai sudėtinga“, – kalbėjo ji. Pati ekonomistė teigė jau apgalvojusi savo pačios senatvę ir yra priėmusi nė vieną sprendimą, kuris galės palengvinti senatvę finansiškai.
Siūlo pradėti galvoti nuo pirmo atlyginimo
Asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė teigė, kad kiekvienam gyventojui apie senatvę reikėtų pradėti galvoti nuo pat pirmo gauto atlyginimo.
„Kuo anksčiau pradėsi, tuo lengviau bus, – įsitikinusi pašnekovė. – Be to, kaupimas yra įprotis, kurį reikia formuoti nuo pat pradžių“.
M. Bunkaitė svarstė, kad nuo pirmų dienų darbo rinkoje nepradėjęs taupymo įpročių formuoti asmuo vėliau tiesiog gali nebejausti poreikio tam ir atidėlioti taupymą ir toliau išleisti viską, ką uždirba.
Kiek konkrečiai procentų turėtų žmogus bandyti atsidėti senatvei nuo savo atlyginimo, asmeninių finansų ekspertė nesiryžo įvardyti. Pasak jos, konkrečius taupymo planus pagal kiekvieno asmens norus ir galimybes gali sudaryti šios srities specialistai.
„Profesionalai padės sudėlioti investicinius planus, kad kaupiant tam tikrą dalį jums pavyktų pasiekti norimų tikslų senatvėje. O tuomet belieka jų laikytis, kas irgi nėra labai lengva“, – teigė ji.
Pašnekovė priminė, kad papildomai senatvei netaupantiems žmones gali ištikti šokas, kai išėję į pensiją jiems gali tekti iš „Sodros“ gauti vos apie 30 proc. buvusių pajamų.
„Bet visi puikiai tai žino, bet kai realybė stukteli, visi nustemba. Bet čia jau atgal nieko nepasuksi. Antros galimybės čia neturi. Jei jau nespėjai, tai nespėjai“, – pamąstyti apie savo senatvę siūlė asmeninių finansų ekspertė.