Romas Švedas. Lietuva gyvena be strategijos

Lietuva gyvena be strategijos, nes strategija „Lietuva 2030“ – tik formalus ir pamirštas dokumentas, politikai ir valstybės tarnautojai ja nesivadovauja, išskyrus atskirus formalius atvejus, nėra strategijos monitoringo, visuomenė ir verslas apie ją nežino, taigi, nėra įtraukti į jos įgyvendinimą.

Gyvenimas be strategijos sukuria rimtas rizikas – šalies ekonominio konkurencingumo ir saugumo, tinkamo užsienio politikos realizavimo, Lietuvos valstybės tęstinumo.

Lietuvos narystės ES 15 metų tinkamai įvertinti negalime. Praėjo 15 Lietuvos narystės ES metų. Ar sėkminga buvo Lietuvos ES politika? Ką Lietuva laimėjo? Kas nepavyko? Ko siekti toliau?

Norėdami įvertinti Lietuvos diplomatijos darbą ES srityje, pirmiau turėtume aiškiai įvardinti, kokie yra Lietuvos nacionaliniai siekiai, ir tik po to spręsti, kaip pavyko juos realizuoti Briuselyje. Derybų sėkmę didžiąja dalimi lemia aiškus savo tikslo žinojimas ir geras pasiruošimas. Pasak legendinių tarptautinių derybų ekspertų Roger Fisher ir William Ury, jei nesate deryboms kruopščiai pasiruošęs, jūs deratės užmerktomis akimis.

Valstybė – tai organizacija, savo veikla turinti siekti tikslų. Valstybė apibūdinama kaip politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą. Taigi, valstybė – tai organizacija. Valstybės, taip, kaip ir organizacijos, gyvybingumui užtikrinti, reikia organizuoti jos veiklą: turėti organizacinę struktūrą, išteklius, priemones, darbo organizavimo tvarką, žmones ir tikslus.

Tikslo siekimas laikytinas vienu pagrindiniu sveikos organizacijos požymiu. Nesant tikslo, organizacijos veiklą, geriau, nutraukti, nes, ilgainiui, ji generuos nuostolius. Valstybė irgi turi turėti savo tikslus ir jų siekti. Nevykdydama kryptingos veiklos, valstybė, kaip organizacija, patirs nuostolius, bankrutuos ar bus „nupirkta“ galingesnių, taps kitos organizacijos dalimi ir bus valdoma iš svetur.

Organizacijos gyvavimo ciklas. Organizacijų veikla susideda iš šių keturių pagrindinių etapų: (1) veiklos pradžios, (2) augimo ir stiprėjimo, (3) stabilizacijos ir (4) kritimo arba atsinaujinimo. Stabilizacija – labiausiai pavojingas etapas, nes stabilizacijos būsenoje linkstama atsipalaiduoti ir nebegalvoti apie ateitį. Neišsikeldamos naujų tikslų ir neplanuodamos naujo augimo etapo, organizacijos nustoja augti ir, paprastai, miršta.

Lietuvos valstybės raida – koks Lietuvos ilgalaikis tikslas? Lietuvos valstybės raidą puikiai iliustruoja prof. Alfredo Bumblausko schema, kurioje aiškiai įvardijami atskiri raidos etapai ir grėsmės.

Žemiau pateikta Profesoriaus schema papildyta svarbiausiais naujųjų laikų istoriniais įvykiais bei organizacijų gyvavimo ciklo kreive.

Lietuvos narystė ES ir NATO laikytini istoriniais įvykiais ir reikšmingais Lietuvos saugumo ir ekonominės gerovės užtikrinimo veiksniais. Narystė šiose organizacijose yra tarsi pastarojo Lietuvos valstybės raidos etapo stabilizacijos rodiklis. Tačiau dėmesio! ES finansinė parama bei ekonomikos stabilizacija sukuria rimtas rizikas, kad Lietuvos vadovai ir žmonės atsipalaiduos bei laiku nesuplanuos naujo Lietuvos augimo etapo. Suvaldyti šias rizikas galima visų pirma išsikeliant klausimą – koks yra naujas Lietuvos ilgalaikis tikslas? Kokia Lietuvos strategija?

Trisdešimt strateginio planavimo dokumentų – ar jie tempia Lietuvą viena, ar skirtingomis kryptimis? Valstybės, kaip organizacijos, veikla labai plati, susidedanti iš įvairių sričių. LR Vyriausybės internetinėje svetainėje įvardijama beveik trisdešimt ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentų. Ar šie dokumentai Lietuvos valstybę tempia skirtingomis, ar viena kryptimi? Ar yra vienas, viską apibendrinantis dokumentas?

LR Vyriausybės svetainėje Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Nacionalinė saugumo strategija išskiriamos kaip pagrindinės. Įvertinant, kad šalies gynyba reikalauja išteklių, kuriuos generuoja žmonės savo ekonomine veikla, galima daryti išvadą, kad strategija „Lietuva 2030“ laikytina svarbiausia.

Lietuva 2030. Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ lengvai galima rasti internete adresu www.lietuva2030.lt. Dokumente įvardinta Lietuvos pažangos vizija, vertybės bei pokyčių sritys. Strategija „parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis“ ir 2012 m. gegužės 5 d. patvirtinta LR Seimo nutarimu. Žmonių įtraukimas į strategijos „Lietuva 2030“ rengimo procesą ir jos patvirtinimas LR Seime yra svarbūs faktoriai, liudijantys dokumento rimtumą ir oficialumą.

Žemiau esančioje lentelėje Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ pateikiama vadovaujantis tradiciniu organizacijų strateginio planavimo principu: misija, vizija, tikslai, vertybės, strategija.

Kaip įvertinti, ar strategija gera? Pasak ilgamečio bendrovės „General Electric Comapny“ vadovo Jacko Welsho, misija turėtų atsakyti į klausimą, kaip ketinate šioje veikloje laimėti.

„Laimėjimo“ indikatorius apsaugo nuo visuotinai paplitusios misijos formulavimo klaidos, kuomet siekiama daryti viską, visiems, visados. Taip pat, toks tikslo formulavimas skatina organizacijas išgryninti ir apibūdinti jų stiprybes ir silpnybes, pasirinkti tinkamus žmones, priemones, padaryti reikiamas investicijas.

1981–1995 metais „General Electric Company“ paskelbė, kad taps „labiausiai konkurencinga įmone pasaulyje“ savo veiklų srityje patekdama į Nr. 1 arba Nr. 2 pozicijas visose rinkose. Tikslas buvo specifiškas, aiškiai apibrėžtas ir įkvepiantis globaliai ambicijai. Nebuvo jokių abejonių, ką jis reiškia.

Ypatingą dėmesį J. Welchas skyrė įmonės vertybėms, kurias apibūdino kaip elgesį. Jis pabrėžė, kad vertybių kūrimo procese turėtų dalyvauti, praktiškai, kiekvienas įmonės darbuotojas, kad būtų sukurta tokia atmosfera, kurioje kiekvienas jaustų pareigą prisidėti prie įmonės tikslų.

J. Welsho vadovavimo metu (1960–1981) „General Electric Company“ vertė padidėjo 400 mlrd. JAV dolerių.

Vadovai – tikslo vėliavnešiai. Ar taip yra ir Lietuvos atveju? Vadovaujantis gerąja įmonių valdymo patirtimi, norint, kad organizacija pasiektų išsikeltus tikslus, visų pirma, juos turi žinoti vadovai ir būti jų vėliavnešiais. Būtent vadovai turi aiškiai įvardinti viziją bei siekiamus tikslus. Organizacijos vizija, strateginiai tikslai ir vertybės turi būti matomi, kad kiekvieną dieną primintų apie darbo tikslą, prasmę, elgesį.

Ar Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ yra žinoma svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų vadovams ir valstybės tarnautojams? Ką Lietuvos vadovai atsakytų, paklausti, kokia Lietuvos valstybės vizija ir kokie pagrindiniai strateginiai tikslai? Kiek kartų valstybės vadovai, ministrai ar viceministrai savo pranešimuose ar debatuose minėjo Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“? Ar vadovavosi Lietuvos vizija, kaip argumentu, priimant sprendimus?

Deja, reikėtų gerai pasistengti, kad nors vieną kitą tokią referenciją pavyktų „sužvejoti“. Lietuvoje labiau dominuoja rinkiminių ciklų ir pažadų programos nei ilgalaikės strategijos. Strategijos „Lietuva 2030“ nežinojimas kelia rimtas abejones, ar ja vadovaujamasi. Be to, strategijos ignoravimas rodo blogą pavyzdį valstybės tarnautojams bei visiems Lietuvos žmonėms.

Monitoringo praktiškai nėra. Oficialioje „Lietuva 2030“ svetainėje Atviro pažangos forumo „Lietuva 2030“ įrašai baigiasi 2015 metais, metiniai pažangos darbai pateikti už 2013, 2014 ir 2015–2016 metus, o rodiklių monitoringo ataskaita tik už 2009–2014 metus. Valstybės pažangos tarybos ataskaitų nėra.

Visuomenei informacija pasiekiama sunkiai. Elektroninė svetainė lietuva2030.lt praktiškai merdi, nėra vieningos platformos, kur būtų galima rasti visą su ilgalaikiu Lietuvos strateginiu planavimu susijusią informaciją, nekalbant jau apie tai, kad ši informacija būtų pateikiama vartotojui patogiais ir suprantamais būdais. Viešai pasiekiama informacija anglų kalba yra ypač skurdi.

Žmogus, nežinantis kur eina, paprastai, ten ir nueina.