Labai tikėtina, kad 2050 m. aš jau būsiu miręs. Bet jeigu taip nenutiks, tai galėsiu piktdžiugiškai kikenti prisimindamas, kaip 2023 m. valdžia išleido 455 tūkst. eurų mano ir kitų mokesčių mokėtojų pinigų niekam nereikalingai valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ sukurti.
Lietuva 2030
53 straipsnių
Pandemija, karantinas, prastovos, nedarbas, nuostoliai. Dabar atrodo, kad 2020 metais valstybė susidūrė su dar neregėtais iššūkiais. Taip, jie yra labai rimti ir reikalaujantys didžiulių visų mūsų pastangų. Tačiau pažvelgę į neseną istoriją galime pamatyti ne tik tai, kokius sunkumus susitelkę įveik...
Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją artimiausiam dešimtmečiui. Dokumente nurodyta, kad įgyvendinus strategiją Lietuva 2030-aisiais pasaulyje bus atpažįstama „kaip atvira ir patikima sumanios ekonomikos valstybė, kur talentai prisideda prie globalių prob...
Trisdešimtosios Kovo 11-osios metinės skatina, net įpareigoja, dar kartą susimąstyti ir paklausti: tai kokia vis dėlto yra pamatinė ir svarbiausia šios dienos prasmė? Koks buvo didysis valstybę atkūrusio Sąjūdžio tikslas ir kas buvo iš tikrųjų – o tai reiškia iš esmės – pasakyta visam pasauliui tą l...
Stokholme su darbo vizitu viešintis finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su „Stokholmo žaliųjų skaitmeninių finansų“ centro vykdančiąja direktore Cecilia Repinski. Susitikimo metu diskutuota, kaip finansų sektorius gali prisidėti kovojant su klimato kaita, rašoma pranešime.
Lietuva oficialios ir normaliai veikiančios strategijos vis dar neturi. Didžioji dalis politinių partijų taip pat. Kai kuriais esminiais šalies vystymo klausimais politinių partijų nuomonės skiriasi. Tai reiškia, kad kas ketveri metai pokyčių kryptis bus „seną pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“...
Lietuva gyvena be strategijos, nes strategija „Lietuva 2030“ – tik formalus ir pamirštas dokumentas, politikai ir valstybės tarnautojai ja nesivadovauja, išskyrus atskirus formalius atvejus, nėra strategijos monitoringo, visuomenė ir verslas apie ją nežino, taigi, nėra įtraukti į jos įgyvendinimą.
Arūnas Milašius. Lietuvoje milijonierių bumas – koks lengviausias vidutinio tautinio turtuolio kelias (126)
Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad Lietuvoje daugėja milijonierių, tačiau ši žinia vargu ar ką nustebino. Mūsų valstybė sudaro idealias sąlygas kurti savo gerovę.
Vyriausybėje posėdžiaus Lietuvos valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą prižiūrinti Valstybės pažangos taryba. Tai bus pirmasis posėdis, kuriame dalyvaus dabartinė Vyriausybė.
Klaipėdos švietimo pagalbos specialistai kreipėsi į valstybės vadovus dėl kokybiškos švietimo pagalbos teikimo trikdžių, prašydami nedelsiant užtikrinti būtiną finansavimą.
Nors mokslo metų pradžia visuomet teikia viltį ir žadina pakilią nuotaiką, deja, tenka pripažinti, jog bent aukštajame moksle šventinei euforijai užsitęsti nėra jokio pagrindo.
Algimantas Kirkutis. Klaipėdos universitetas – regiono inovacijų ekosistemos kompetencijų centras (15)
Vasarą Vidaus reikalų ministerija pristatė ir pakvietė visuomenę svarstyti Lietuvos regioninės politikos Baltosios knygos įgyvendinimo priemones. Vienas uždavinių – stiprinti vietos savivaldą, plėsti regionų plėtros tarybų įgaliojimus, kad šių tarybų sprendimai atlieptų aktualius visuomenės ir valst...
Visiems žinomas organizacinės psichologijos klasikui, save vadinusiam „socialiniu ekologu’’, Peteriui Drakeriui priskiriamas teiginys„Kultūra suvalgo strategiją pusryčiams“. Nesukūrus veiksmingos šalies ar įmonės kultūros galimybė sėkmingai įgyvendinti strategiją nedidelės. Tai susiję ir su Lietuvos...
Vyskupai, aktoriai, mokslininkai, verslininkai prisijungė prie nepartinio politinio judėjimo „Vilniaus forumas“ kreipimosi į Lietuvos valdžią, kuriame reikalaujama iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką.
Seimas plenariniame posėdyje patvirtino Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 70 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kinija agresyviai, nesiruošdama vykdyti prisiimtų įsipareigojimų keisti savo politinę ir ekonominę sanklodą, siekia būti pripažinta rinkos ekonomikos valstybe.
Mano pamąstymai netaikytini absoliučiai visiems. Nekalbu suabsoliutintai apie pedagogus. Lietuvoje jų daug puikių, dirbančių iš širdies ir ugdančių šiuolaikiškai. Vis tik dar labai daug negerovių.
Sena, tačiau prisimenama antikos tiesa, jog kiekviena stiprybė turi savyje silpnumo, o kiekvienoje silpnybėje esama stiprybės.
Įsivaizduokime situaciją – už mūsų nuodėmes ant Lietuvos užleidžiamas keturiasdešimties dienų ir naktų lietus. Žinoma, pas mus tai vadinasi vasara, bet tarkim. Nemunas su Nerimi kyla iš krantų, o 297 669 Kauno gyventojų kyla nerimas, juk niekas nesitikėjo, kad taip smarkiai lis, ekspertai aiškino, k...
Neretai atsitinka – viešai paskelbiami duomenys, galintys pakeisti mąstymą, pastebimi ne iš karto.