Tiesa, sąlygos idealios tik palyginti nedideliam sluoksniui, kuris sugeba „prieiti“ prie atitinkamų resursų. Tai, beje, ne verslininkai.
Šviežutėlis tokio modelio pavyzdys – 21 tūkstantis eurų – tiek iš valstybės kišenės Lietuvos mokslų taryba (LMT) skyrė prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politikos tyrimui, kuris turėtų būti vykdomas dvejus metus. LMT patvirtino ir skyrė finansavimą Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) daktarui Tomui Janeliūnui.
Naujasis elitas
Jei pažvelgsime į Vilniaus gatves, prabangių automobilių skaičius auga kaip ant mielių. Taip pat, kaip ir butų kainos, kuriuos žmonės perka tarsi karštas bandeles.
Tačiau realiai mes tiesiog sukūrėme sistemą, kurioje laimi tie, kurie visiškai legaliai naudojasi visuomenės sukuriamu gėriu ir mažai arba beveik nieko neduoda mainais.
Tuo pačiu tai užkerta kelią formuotis stipresnei vidurinei klasei. Augant valstybės poreikiams už juos turi kažkas sumokėti. Tačiau sumoka ne visi bendrai, o – per vartojimo ir darbo mokesčius – eiliniai piliečiai, kuriems tuo pačiu kelias į aukštesnį socialinį sluoksnį tiesiog nutolsta.
Kiekvieną kartą kalbant apie „mokestinės bazės“ plėtimą, vis atsiremiama į fizinius asmenis. Tuo pačiu jiems vis mažinama galimybė pereiti į orią vidurinę klasę. 738 eurai – tokia vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje dar nereiškia priklausymo šiai klasei. Tiksliau reiškia, kad, greičiausiai, iki šios vidurinės klasės taip ir neužkopsite.
Pastaraisiais dešimtmečiais algoms beveik nebeaugant, žmonės, bandantys išlaikyti ar didinti vartojimo lygį, verčiami daugiau skolintis. O finansų pasaulis jiems siūlo gudrius būdus, kaip į skolas kuo giliau įbristi. Taip DELFI sako ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Pastaraisiais dešimtmečiais gilėjęs prasiskolinimas buvo naudingas finansų pasauliui – jis reikšmingai sustiprino savo įtaką. Iš infrastruktūrinio „nuobodaus” sektoriaus (panašaus į kokį nors šiukšlių išvežimą), kuriuo buvo po Antrojo pasaulinio karo, jis virto ekonomikos avangardu. Tapo uodega, kuri ėmė vizginti politinį šunį – pirko politikus, kurie tą sektorių liberalizavo”, – svarsto ekonomistas.
Kalbant paprasčiau, dabar turime klasikinį XIX amžiaus modelį – palyginti nedidelę grupę žmonių, kurie priima sprendimas ir mokesčių moka palyginti nedaug, arba simboliškai.
Tačiau naudojasi iš eilinių piliečių sumokamų mokesčių sukuriamu gėriu.
Tai kaipgi Lietuvoje patenkama į turtingųjų, ar bent jau europinei vidurinei klasei prilygstantį sluoksnį?
Pradžiai apie milijonierius
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad 2017 metais 231 asmuo deklaravo 2016 metais turėjęs turto siekiančio 1–10 mln. eurų. Jei įskaičiuotume ir tuos, kurie pasiėmę paskolas, skaičius siektų 278. 2018 metais milijoninius turtus, sukauptus 2017 m., deklaravo jau 329 asmenys. Įskaičiuojant ir tuos, kurie pasiėmę paskolas – 390.
Tiesa, VMI pabrėžia, kad tai nebūtinai yra visi šalies milijonieriai, nes turto deklaracijas privalo pateikti ne visi asmenys.
„Iš esmės milijonierių skaičius yra panašus visose Baltijos šalyse – apie kelis šimtus. Tik Estijoje jie sudaro dvigubai didesnę dalį 18 ir vyresnių amžiaus žmonių (0,032 procento) nei Lietuvoje ir Latvijoje (0,015 ir 0,017 procento atitinkamai). Estijoje jie jau valdo kiek daugiau nei 10 proc. viso žmonių turimo turto, kai Lietuvoje ir Latvijoje ši dalis siekia 7–8 proc.“, – DELFI komentuoja „Euromonitor International“ biuro Lietuvoje Duomenų analizės vadybininkė Ramunė Verikaitė.
Estija rikiuotėje pagal milijonierių skaičių būtų 71, Lietuva – 72, o Latvija 75 vietoje. Vidutinis milijonierių turtas Lietuvoje siekia 15,7 milijonų dolerių, Latvijoje – 15,1 ir Estijoje – 16,1 (kai Amerikoje – 13,3 milijonų dolerių, o Rusijoje siekia beveik 60 milijonų dolerių, Ukrainoje – kiek mažiau nei 60.
Laimei, šiemet rinkimai ir visiškai legaliai galime pasižvalgyti po kandidatų deklaracijas, kurios kitomis aplinkybėmis visuomenei būtų nepasiekiamos.
Skaičiuojam kandidatų eurus
Imkim vieno iš kandidatų į savivaldybės tarybą pajamų deklaraciją. Žmogaus vardo neskelbiu, nes jis čia niekuo dėtas. Tiesiog teisingai naudojasi sistema.
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma 321 188,61 EUR
Deklaruota individualios veiklos pajamų suma 247 386,33 EUR
Su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) susijusių leidžiamų atskaitymų ir ankstesnių metų mokestinių nuostolių suma 297 898 EUR
Deklaruota ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų suma 0 EUR
Deklaruoto turto įsigijimo kaina ir su jos pardavimu (kitokiu perleidimu nuosavybėn) susijusių privalomų mokėjimų suma 0 EUR
Deklaruota mokėtina pajamų mokesčio suma 200 EUR
Nors „per rankas“ perėjo šimtai tūkstančių eurų, per metus pajamų mokesčio reikia sumokėti 200 eurų.
Skaičiuojam eilinio piliečio eurus
Dabar imame, kiek mokesčių sumoka vidutinį atlyginimą – 728 eurus – gaunantis pilietis.
Darbdavio sumokami mokesčiai
Sodra 1.77 proc. 20,05
Visa darbo vietos kaina - 1152,48
Jeigu žmogus atsisako taikytis NPD
Pritaikytas NPD 0,00
Pritaikytas PNPD 0,00
Pajamų mokestis 20 proc. 240,66
Sodra. Sveikatos draudimas 6.98 proc. 83,99
Sodra. Pensijų ir soc. draudimas 12.52 proc. 150,65
Darbdavio sumokami mokesčiai
Sodra 1.77 proc. 21,30
Jaučiate skirtumą? Vienas nuo kelių šimtų tūkstančių eurų sumoka 200 eurų gyventojų pajamų mokesčio per metus, kitas nuo kelių šimtų eurų 240 eurų per mėnesį. Štai jums ir vienas iš atsakymų, kaip patenkam į turtingesnį sluoksnių. Tiesiog legaliai nemokami mokesčiai.
Puikus toks pavyzdys individualios veiklos turėtojų daugėjimas. Labai patogu. Mokant vidutinį 728 eurų atlyginimą visa vidutinė darbo vietos kaina 1152,48 eurai.
Jei ją apiforminti ne kaip darbo vietą, o kaip individualią veiklą ir „paburti“ buhalterijoje (kalbame tik apie visiškai legalius dalykus) kišenėje liks virš 900 eurų.
Jaučiate skirtumą? O jei kalbame apie atlyginimą ar pajamas, kurios toli gražu ne vidutinės?
Kitas tokios veiklos patogumas – tu gali skolintis iš savęs, nes mokesčiai sumokami kartą metuose ir sėkmingai vystyti veiklą bei investuoti iš pinigų, kuriuos atiduoti reikės kur kas vėliau.
Skolinamasi be palūkanų, galima tiesiog sudaryti sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija ir atsiskaitymą su biudžetu gerokai nutolinti.
Kai kam tai pakeičia ir banko paskolas, nes skolintis iš valstybės dažnai kur kas pigiau nei iš finansinės institucijos.
Kuo tai susiję su vidurine klase? Tiesiogiai. Vienas iš klasikinių priklausymo tokiai klasei požymių – nedarbinės pajamos, paprasčiau lėšos, gaunamos iš įvairių investicijų.
Nuo vertybinių popierių iki nekilnojamojo turto. Tame ir viena iš senųjų ES šalių stiprybių.
Ten nebuvo okupantų, kurie sunaikino dešimtmečiais ir šimtmečiais kurtus šeimos kapitalus. Nesvarbu, kad jie nedideli, tačiau britui butas ar keli butai Londone, paveldėti iš prosenelio aristokrato, suteikia kur kas didesnį pasitikėjimą savimi ir savo ateitimi nei gyvenimas kartoniniame daugiabutyje su paskola „ant ribos“ ir žinojimu, kad mokėti reikės dar 30 metų.
Gudrus vadovas
Kaip tai atrodo praktikoje? Vėlgi vieno iš nedidelės valstybinės įstaigos atokiame rajone vadovo deklaracija.
Žmogus eina į rinkimus, todėl jo turtas viešas.
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma 57 056,21 EUR
Deklaruota individualios veiklos pajamų suma 33 974,17 EUR
Su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) susijusių leidžiamų atskaitymų ir ankstesnių metų mokestinių nuostolių suma 10 192,25 EUR
Deklaruota ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų suma 0 EUR
Deklaruoto turto įsigijimo kaina ir su jos pardavimu (kitokiu perleidimu nuosavybėn) susijusių privalomų mokėjimų suma 0 EUR
Deklaruota mokėtina pajamų mokesčio suma 3 481 EUR
Nors pajamos penketą kartų menkesnės nei prieš tai buvusio piliečio, tačiau mokesčiai didesni 15 kartų. Priežastis banali – dalis pajamų tai oficialus atlyginimas ir dėl to našta valstybei kur kas didesnė.
Štai jums ir atsakymas, kaip patekti į vidurinę klasę. Jei plušėsi netgi padoriai apmokamu aukštos klasės specialistu, kelias iki turto ir klestėjimo bus kur kas ilgesnis nei tą pačią veiklą vykdant kaip smulkiam verslininkui.
Tai viena iš priežasčių, kaip pas mus įvairaus plauko tarnautojai ir valdininkai sugeba sukaupti pakankamai didelius turtus. Vėlgi, kalbu tik apie legalų kelią.
Progresinių mokesčių fanatikams – jei apmokestinsime didesnius atlyginimus, kelią į vidurinę klasę dar labiau nutolinsime.
Schema paprastos – randi reikalingą tarnybą, kad ir neypatingai gerai mokamą. Svarbu, kad ji būtų tinkama.
Tai yra būtų galima dalyvauti įsisavinant įvairią ES paramą ir dalyvauti įvairiuose projektuose. Neveltui viešųjų įstaigų, patogiausios verslo formos šiose skanių europinių pinigų dalybose, pradėjo daugėti po 2013 m., kai prasidėjo naujas finansinis laikotarpis.
Jei atmesime palyginti nedidelę žmonių, kurie sugebėjo savo protu ir sugebėjimais „nuo nulio“ sukurti verslą ar sėkmingai investuoti į kriptovaliutas ir laiku pasitraukti, sėkmingai investavo ar tiesiog paveldėjo turtą, tai vienas populiariausių būdų.
VšĮ virtuozas
Toliau prasideda mokymai, strategijų ir mokymų rašymai, paslaugų iš draugų ir bičiulių valdomų viešųjų įstaigų ir institutų užsakymai. Reikia pavyzdžių?
Prašau - pagal šią mega studiją, patvirtintą Seimo, mes turėtume gyventi. Ar taip vyksta, galite patikrinti patys. Šio projekto rengimui skirta ir parama. Nors tai Seimo patvirtinta strategiją „Lietuva 2030” ir turi būti finansuojama bei palaikoma iki to laiko, tačiau paskutinė naujiena komentaro rašymo momentu į svetainę įkelta pernai metų birželį. „Pažangos ataskaita“ iš vis baigiasi 2014 m. duomenimis.
Vienas iš jos rengėjų Tadas Langaitis 2016 m. rinkimuose į Seimą turto deklaracijoje nurodė, kad turi privalomo registruoti turto 577 237 Eur, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių: 600 000 Eur, Suteiktos paskolos: 1 250 000 Eur.
Toje pačioje deklaracijoje matome, kad dabar jau buvęs politikas turi interesų tik viešosiose įstaigos – organizacijos forma, kuri skirta ne verslo projektams: VšĮ „Global Lithuanina leaders“, VšĮ „Mes darom“, VšĮ „Geros valios projektai“.
Nepaisant įspūdingų turtų metinės pajamos prieš tuos rinkimus buvo tik 7 735,02 Eur. Sietas su niekaip nepabaigiamu e.sveikatos projektu, kuriam valstybė jau išleido apie 40 milijonų eurų, kūrimu, nors pats tai neigė Savo biografijoje, buvęs politikas prisistato kaip investuotojas ir rizikos kapitalo fondų kūrėjas.
Tačiau T. Langaitis tiesiog vienas iš ryškiau matomų įvairių projektų kūrėjų. Teoriškai tai nėra blogos veiklos. Bėda tik viena, jos paprastai niekam be jas vykdančiųjų nereikalingos.
Tiesiog „įsisavinami“ pinigai ir visos strategijos gula į gilius stalčius, nes niekas net neplanuoja jų skaityti ar, tuo labiau, taikyti gyvenime.
Esminis šių įsisavinimų leitmotyvas – neturi būti darbo santykių ir ilgalaikių įsipareigojimų, nes tada mokestinė našta ir laiko sąnaudos išaugs ir greito praturtėjimo nebebus.
Tačiau būtinas ištikimų draugų, valdančių VšĮ, ratas. Be to, nesinori grįžti prie pamirštų projektų ir juos taisyti „už dyką“, nes pinigai jau seniai paimti ir padėti ten, kur reikia.
"Viskas legalu"
Kaip ir miela teikti juridines ir analitines paslaugas, nors įstaigos ar ministerijos turi atskirus tai dubliuojančius skyrius, kurie realiai ir nudirba pagrindinį darbą.
Dar neseniai viena iš Kauno ligoninių turėjo 4 (keturis) atstovus spaudai. Panašių komforto pozicijų galima rasti daugybėje valstybinių įstaigų ir organizacijų.
Realiai tai tiesiog šiltos vietos, kur algą moka už nieko neveikimą ir galima, jei yra noro, užsiimti kitomis pinigus nešančiomis veiklomis. Dažnai tokių projektų apsčiai turi ir tos pačios įstaigos. Svarbu, kad organizacija būtų susijusiu su įvairias „europiniais“ projektais.
Milijonieriumi netapsi, tačiau į vidurinę klasę įvairuosi lengvai. Tik turėk šiek tiek patikimų pažinčių valdiškuose namuose.
Taigi, norintiems lipti socialiniu laipteliu aukščiau tenka tik pakartoti – naudokitės visomis valstybės sudarytomis galimybėmis nemokėti mokesčių, imkite iš valstybės tai, ką galima.
Kitaip jūsų kelias bus ilgas ir erškėčiuotas. Įdomu, jog šis kelias patogus ir tuo, kad visada galima skųstis, jog normaliai nedirbi, nes neišgyveni.
Algos valstybiniame sektoriuje menkos, o projektai tai ne alga, statistikoje jų nesimato.