Prieš dvejus metus Lietuvos žiniasklaidoje aprašytas „Maximos“ akcininkų konfliktas buvo aptarinėjamas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) – teismui perduotos baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad bendrovę valdantys verslininkai norėjo, jog būtent VMI taptų jų „kovos įrankiu“.
Bent taip pareigūnams nurodė tuometis VMI vadovas Dainoras Bradauskas, aukštas pareigas turėjęs palikti dėl neformalaus bendravimo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu.
Dar 2015 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybininkai sostinės restorane „La Cave“ užfiksavo D. Bradausko ir R. Kurlianskio susitikimą, kurio metu jie apkalbėjo ne tik įvairaus rango Lietuvos politikus, VMI atliekamus mokestinius patikrinimus, bet ir diskutavo apie tuo metu visą šalį sudrebinusį „Maximos“ akcininkų Mindaugo Marcinkevičiaus ir Nerijaus Numavičiaus konfliktą.
Ir ne tik – VMI vadovas prisipažino kalbėjęs su tuomečiu finansų ministru Rimantu Šadžiumi apie stambaus verslo susivienijimą bendrai kovai prieš prieš jiems kaskart taikomus vis didesnius apribojimus ir siekį į biudžetą surinkti kuo daugiau mokesčių.
Po tokio D. Bradausko pasakojimo R. Kurlianskis neslepia nuostabos: „Bet tu čia ir sugalvojai, nu. Ne, šiaip viskas logiška. Reiškia, nes nugi šita, ką pasakė, (keiksmažodis, reiškiantis „drožti“ – DELFI) reikia didžiąsias grupes.“
„Bet tu gerą idėją, žinai... – tęsia D. Bradauskas. – Aš iš to, ką tu praeitą kart pasakei, aš nu, susimąsčiau, žinai. Nu, taip va taip. Tai iš esmės dabar gavosi taip, kad nu aš pasakiau, pasakiau, viskas, chebra, žiūrėkit. Nes visi susivienijo prieš tai. (...) Ir, aišku, rinkimai artėja.“
O rinkimai yra tas metas, kai aukštas pareigas užimantys politikai užsimerkia prieš stambiąsias verslo grupes – R. Kurlianskis ir D. Bradauskas pripažįsta, kad Seimo nariai ir ministrai nori dar vieną kadenciją dirbti Lietuvai, todėl „niekas nešoks ant bankės niekam“.
„Jie dabar norės būt geri visiems, – sako tuometis VMI viršininkas. – Vienas dalykas – ir pinigų reikia, kitas – reikia ir palaikymo, nes rinkimai yra toks dalykas... Nuo stambiųjų regionuose ypatingai daug kas priklauso.“
Įstatymas, atimantis pinigus
Artėjantys 2016-2020 m. kadencijos Seimo rinkimai pokalbyje buvo minimi neatsitiktinai – politinės korupcijos bylos duomenys rodo, kad dar 2015 m. lapkritį, kai politikams darbo vieta buvo garantuota mažiau nei metams, parlamente buvo užregistruotas Finansų ministerijos pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Jį norėta priimti skubos tvarka, nes Europos Komisija prieš Lietuvą jau buvo pradėjusi teisės pažeidimo procedūrą – įstatymas turėjo pakeistas jau prieš metus.
„Šios direktyvos esmė – kad patronuojančios ir dukterinės įmonės nesinaudotų dividendų apmokestinimo išimtimis tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos“, – sakė ministerijos atstovė. Kitaip tariant, siekta užkirsti kelią iki tol galiojusiai praktikai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.
„Mes siekėme, jog šis įstatymo projektas būtų priimtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. – kad būtų kuo greičiau perkeltos Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę ir vėliau nekiltų problemų dėl šios neperkėlimo laiku, apie tai turėjo žinoti Seimo nariai, kurie dalyvavo Biudžeto ir finansų komitete bei darbo grupėse“, – teigė J. Laurikėnaitė.
Pavyko įtikinti, kad įstatymas aktualus
Biudžeto ir finansų komitetui tuo metu vadovavo Darbo partijos į Seimą deleguotas Petras Narkevičius. Politinės korupcijos byloje jo pavardė minima svarstant ne tik Pelno mokesčio, bet ir Vartojimo kredito įstatymą – įtariama, kad tuometis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio prašymu turėjo paveikti šį politiką. Kaip ir tuometę darbiečių deleguotą Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir frakcijos Seime seniūną Kęstutį Daukšį, kuris neslėpė, jog taip pat susitikinėjo su „MG Baltic“ vadovais.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad Finansų ministerijos iniciatyvai kuo greičiau priimti Pelno mokesčio įstatymo pataisas priešinosi holdingas „Vilniaus prekyba“, o šiame žaidime bene pagrindinį vaidmenį suvaidino tuo metu bendrovės valdybos nare buvusi Diana Dominienė ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis. Jie daugybę metų yra pažįstami.
D. Dominienės teigimu, Finansų ministerijos pateiktame projekte buvo numatyta, kad išmokėjus dividendus iš dukterinės įmonės į holdinginę įmonę, dividendai bet kuriuo atveju galėjo būti papildomai apmokestinti.
Tuo metu „Vilniaus prekybos“ teisės vadovės pareigas tuo metu ėjusi Oksana Kostogriz prisipažino, kad dėl planuojamų priimti įstatymo pataisų buvo susitikusi su Valdu Sutkumi iš Lietuvos verslo konfederacijos.
Į diskusiją, susijusią su svarbaus įstatymo priėmimu, netrukus įsitraukė ir R. Kurlianskis.
„Su juo apie Pelno mokesčio įstatymo pataisas kalbėjausi 2015 m. spalio-gruodžio mėnesiais, R. Kurlianskis vieno susitikimo metu minėjo, kad jų lobistai nemoka dirbti ir netinkamai atstovauja įmonės interesams, minėjo, jog Seime niekas nesupranta, ko jie nori“, – per apklausą prisipažino D. Dominienė.
O kaip „dirbo“, šiandien jau nėra paslaptis – specialiųjų tarnybų pareigūnai užfiksavo, kaip R. Kurlianskis susitikinėjo ir „reikalus“ tvarkė per įvairių partijų atstovus, kuriems ne tik žadėjo, bet ir teikė „paramą“.
Dar 2015 m. gruodžio 9 d. užfiksuotas R. Kurlianskio ir tuomečio darbiečio V. Gapšio susitikimas prie Seimo esančiame restorane. Šio pokalbio metu partijos lyderio Viktoro Uspaskicho į politinę areną atvestas V. Gapšys prisipažino žinantis, kad R. Kurlianskis jau kalbėjosi su tuomečiu partijos frakcijos Seime seniūnu K. Daukšiu, kuris patikino, jog su Pelno mokesčio įstatymu „iš principo viskas tvarkoj“, be to, reaguodamas į Finansų ministerijos iniciatyvą, jis taip pat buvo pateikęs pataisą, tačiau palankią stambiajam verslui.
„Jo, išskyrus, kad Petras (Narkevičius – DELFI) eilinį sykį spjovė šiam Kęstui į veidą“, – R. Kurlianskis pareiškė, kad ne taip jau ir „viskas tvarkoj“.
„Kad vėl nesutvarkė, jo?“ – klausė V. Gapšys.
Nėra laiko – įstatymą reikia išimti iš darbotvarkės
V. Gapšys pripažįsta, kad jeigu K. Daukšys būtų įsiklausęs į jo žodžius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku būtų išrinktas kitas darbietis, kuris „buvo turbūt toks artimesnis man“.
O tada R. Kurlianskis praneša, kad jau nėra laiko – rytoj Seime vyks įstatymo priėmimas. „Tai gal reikia išimt pabandyt iš darbotvarkės?“ – situaciją dėl verslo magnatams nepalankaus įstatymo priėmimo bando gelbėti V. Gapšys.
„Jeigu pavyktų“, – atsako R. Kurlianskis.
Nepiktybiškai, tiesiog jie nesugeba
„Aš pabandysiu, bet tai tada, va, duok vis dėlto, kad man nereikėtų ieškot“, – V. Gapšys prašo pateikti projekto dokumentus, kuriuos R. Kurlianskis perduoda.
„Čia yra pasiūlymas, čia pažymėta ko, – sako koncerno viceprezidentas. – Jeigu, jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujųjų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia Finminas dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta. Tai aš manau, aš rasiu progą dar Kęstui, Kęstą išlazdavot Kalėdų proga... Nes Kęstas iš pradžių, pasakojau, norėjo pristatyt kaip du savus. Maždaug Sargūną (Ričardas, tuometis Darbo frakcijos narys – DELFI) ir Petrą. Sargūnui nebedavė, jau sakė ne, gal šitas. Patikrinau Petrą, vis dėlto davedė.“
„Tai aišku, – pritaria R. Kurlianskis. – Va, čia yra kitas, vat, sakykim, jeigu prisiminti priešpaskutinę istoriją apie tuos smulkiuosius, tai mes ten nebuvom pagrindiniai. Mums reikėjo porą punktų, bet aš žinojau tuos, kurie, nu dirbo pagrindiniu tuo klausimu, ir tas lyderio vadovas, vienu žodžiu, jo, čia nusileidom, žodžiu, su Petru sutarta, kad šitie tinka, jo. Bet vienas man ir sako, žinai, Bradauskas (Bronius, socialdemokratas – DELFI) pradėjo rėkt ir net be balsavimo nukrito tie punktai, kurie... O galvoju, čia jau rimta, reiškias, net pirmininkas net balsavimo nepradėjo, o Bradauskas pradėjo rėkt.“
„Čia ne pirmas kartas, – patikina V. Gapšys. – Ir čia, žinai, mes baisiai pergyvenom, kaip jis su biudžetu, nu, šiaip ne taip išlaviravo. Nes ten jau, žinai, nebuvo priešpriešos tarp koalicijos partnerių. Bet jeigu būtų mums reikėję išlaviruoti, kad, tarkim, vieną kitą pasiūlymą, pravaryt, nežinau, kaip mes būtume ten tą.“
„Aš pabandysiu, bet, žinai, aš, kadangi jau laiko tiesiog... fiziškai yra mažai“, – atsako darbietis.
Po geros žinios – bloga
Laiko buvo mažai, tačiau, atrodo, V. Gapšys kaip reikiant pasidarbavo – kitą dieną Seimas priėmė visus Finansų ministerijos teiktus įstatymų projektus, išskyrus tą, kuris buvo susijęs su pelno mokesčiu.
„Valiooo“, – džiugiai į naujieną reagavo koncerno teisininkas. Jis vėliau per apklausą STT aiškino, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisomis domėjosi tik „iš profesinio smalsumo“.
„Jo, jo, kiti metai – lauksim Naujų metų“, – atsako R. Kurlianskis.
„Kiti metai, tai – viskas, ta prasme, kadangi daug, kadangi daug neaiškumų, tai – kiti metai, – džiaugiasi „Vilniaus prekybos“ valdybos narė. – Aš lygiai tą patį pasakiau, chebra, kadangi sudėtinga, okei. Taip, taip, taip ir laikomės.“
„Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą, – R. Kurlianskiui sako D. Dominienė. – Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. Nes aš savo chebrai pasakiau, nu pasitraukit ir taip toliau. Nes tada jau geriau būtume tą direktyvą šiek tiek dar pakeitę.“
Planavo reikalus sutvarkyti pas premjerą
Po šio pokalbio R. Kurlianskis Gedimino pr. esančiame restorane susitiko su V. Gapšiu.
„Nes man Kęstas sakė, kad Finmine lygtais jau viskas, nuotaikos geros“, – sako V. Gapšys.
Bet V. Gapšys puola raminti, kad šiemet jau niekas nieko nepadarys – nebent tik į gruodžio 22 d. posėdžio darbotvarkę gali būti įtrauktas papildomas klausimas. Tačiau vis tiek dar kartą pažada pasikalbėti su K. Daukšiu, nes P. Narkevičius „nesupranta, turbūt – padavė jis viską eilės tvarka ir apsvarstė“.
„Bet aš kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... – tęsia darbietis. – Šiandien aš prisimenu, kad susitikau Sutkų (Valdas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas – DELFI), turbūt jis sakė dėl pelno mokesčio.“
„Jo, apie tą patį, manau, kad sakė“, – pritaria R. Kurlianskis.
Graužinienė vykdė nurodymus
Kaip tik tą dieną Seime buvo užregistruota, o P. Narkevičiaus vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas pritarė socialdemokrato Andriaus Palionio pateiktai išvadai dėl Finansų ministerijos pateiktų pataisų, todėl šį klausimą paprašyta įtraukti į po kelių dienų vykstantį Seimo plenarinį posėdį.
Jau kitą dieną šis klausimas buvo iškeltas Seimo seniūnų posėdyje, tačiau, kaip aiškėja iš bylos duomenų, tam pasipriešino darbiečių Seimo pirmininkė L. Graužinienė, todėl įstatymo svarstymas buvo perkeltas į 2016 m. O vėliau ir buvo priimtas – toks, kokį pateikė Finansų ministerija.
– Apie tai informavau P. Narkevičių, tačiau gruodžio 16 d. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė A. Palionio pataisai ir projekto išvadą užregistravo Seimo sekretoriate dėl įtraukimo į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Seniūnų sueigos metu, žinodama, kad įstatymo projektas turėjo vertimo netikslumų, apie kuriuos man buvo minėjęs K. Daukšys, galimai pasakiau, kad ši įstatymo pataisa nebus įtraukta į darbotvarkę.“
Nors L. Graužinienė apklausoje nurodė tik „galimai pasakiau“, tačiau kur kas geriau situaciją, kodėl svarbus įstatymo projektas neatsidūrė paskutiniajame metų Seimo plenariniame posėdyje, pareigūnams paaiškino Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė.
Ministras: įstatymas palauks
Tuo metu A. Palionis pareigūnams prisipažino, kad svarstant įstatymo pataisas buvo sudaryta darbo grupė, į kurios posėdžius ateidavo ne tik suinteresuotų valstybės institucijų atstovai, bet ir įvairūs teisininkai bei „Vilniaus prekybos“ atstovė.
Politikas prisipažino, kad apie blokuojamą įstatymą buvo kalbėjęs ir su prezidentės patarėja – ji taip pat pritarė, jog įstatymas turi įsigalioti nuo sausio mėnesio ir turėtų būti priimtas kartu su 2016 m. biudžetu.
„Gruodžio 23 d., prieš priimant 2016 m. Biudžeto įstatymo projektą, frakcijos posėdyje dalyvavo finansų ministras R. Šadžius, – teigė A Palionis. – Jis pasakė, kad su tuometiniais koalicijos partneriais – Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – sutarta dėl Biudžeto įstatymo priėmimo, o Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimas palauks.“
Keturi dalykai Dianai
Kai A. Palionio registruotas projektas Seimo seniūnų sueigoje nebuvo įtrauktas į plenarinio posėdžio darbotvarkę, R. Kurlianskis, kalbėdamas telefonu su „Vilniaus prekybos“ valdybos nare D. Dominiene, pasidžiaugė, kad planas įstatymą nukelti į 2016 m. vis dėlto pavyko.
Kai D. Dominienė patikina, kad paskutiniąją naujieną jau žino, R. Kurlianskis tęsia toliau: „Mums reikia aptarti klausimą, ko mes norim ir kaip veiksime, dabar jau laiko turime.“
Kas yra toji „paskutinė ranka“, apie kurią verslininkai kalbėjosi telefonu, paaiškėjo pareigūnams papildomai apklausus D. Dominienę, nes R. Kurlianskis viso tyrimo metu ne tik kad nedavė parodymų, bet ir atsisakė paaiškinti tarp jo ir kitų asmenų užfiksuotus pokalbius.
„Šio pokalbio metu su R. Kurlianskiu kalbėjomės apie „paskutinės rankos“ prašymą dėl statybų Vilniuje, Naugarduko g., „Maxima“ prekybos centro statybos konkurse, – STT kalbėjo „Vilniaus prekybos“ valdybos narė. – R. Kurlianskio prašymu aš kalbėjau su „Maxima LT“ atstovais, kad šie leistų vienai koncerno „MG Baltic“ įmonei pateikti patikslintą pasiūlymą. Šio pokalbio metu R. Kurlianskis man padėkojo už tarpininkavimą.“
Moteris taip pat pripažino, kad buvo kalbama ir apie Pelno mokesčio įstatymo projektą, tačiau esą „Vilniaus prekybai“ nebuvo svarbus pataisų priėmimo laikas.
„Mums rūpėjo, kad ES direktyva būtų tinkamai perkelta į įstatymą“, – sakė D. Dominienė.
Tuo metu kita tuometė „Vilniaus prekybos“ valdybos narė Jolanta Bivainytė pareigūnams prisipažino, kad D. Dominienė buvo užsiminusi, jog R. Kurlianskis domėjosi prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. statybos konkurso sąlygomis.
Vis dėlto, statybos rangos konkurso nugalėtoju „Maxima LT“ pasirinko „Mitniją“ – 2016 m. sausio pradžioje bendrovės generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris pasirašė rangos sutartį dėl prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. statybų. Sutarties kaina – 14 mln. 20 tūkst. Eur plius PVM.
Tai buvo pati geriausia padėka už tarpininkavimą stabdant Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimą Seime – ES direktyva į Lietuvos įstatymus buvo įtraukta tik 2016 m. kovą, o įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d.
Sargūnas ir Skardžius išsižadėjo pataisų
Prokurorai R. Kurlianskiui ir koncernui „MG Baltic“ inkriminuoja dar vieną epizodą, susijusį su pinigais ir Seime svarstytu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu. Jį dar 2015 m. gegužę užregistravo R. Sargūnas ir Artūras Skardžius.
Koncernas siekė, kad tuometis Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis asmeniškai palaikytų šias darbiečio ir socialdemokrato pateiktas pataisas.
Pareigūnai užfiksavo, kai vieno R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimo metu buvo kalbama ne tik kitais koncernui rūpimais klausimais, bet ir šiuo Finansų ministerijos inicijuotu įstatymo projektu – koncerno viceprezidentas siekė, kad būtų galima atsiskaityti kuo didesne grynųjų pinigų suma.
„Sargūno... ten, kur yra, tipo, penki tūkstančiai, ane?“ – pasitikslina E. Masiulis.
„Aš tau galiu duot, va čia, – liberalui R. Kurlianskis paduoda dokumentus, susijusius su įstatymo pataisa. – Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio, jeigu praeis Finmino... aš turiu ten tą lapą atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa ir yra.“
Apie šį pokabį E. Masiulis su teisėsauga atsisakė kalbėti. Tuo metu pataisas Seime užregistravę R. Sargūnas ir A. Skardžius per apklausas STT elgėsi kaip maži vaikai – R. Sargūnas teigė, kad pataisas inicijavo A. Skardžius, o šis aiškino, jog tai padarė jo oponentas.
Iki šiol Seimas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nėra priėmęs.
Politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai yra pateikti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijai, E. Masiuliui, Š. Gustainiui, V. Gapšiui, G. Steponavičiui ir R. Kurlianskiui, šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir jam vadovavęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, kaltinamuosius gina net dešimt advokatų, dauguma jų anksčiau užėmė aukštas pareigas prokuratūroje ir taip pat tyrė korupcinio pobūdžio nusikaltimus.
Jeigu teisme bus įrodyta kaltinamųjų kaltė, jiems grės laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, o partijoms ir koncernui – ne tik įspūdingos baudos, bet ir likvidavimas.
