Jeigu ne 2015 m. rugsėjį DELFI paviešinti straipsniai apie tai, kaip, prisidengdama įstatymų spragomis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro“) Vilniuje, šalia Karoliniškių draustinio, įsigijo 7,26 hektaro sklypą su jame esančiais statiniais, greičiausiai šiandien koncernas sėkmingai vykdytų brangių daugiabučių statybas. Bet paviešinta skandalinga informacija susidomėjo tie, kurie nebuvo palankūs koncernui – apie naują koncerno pirkinį buvo informuota Generalinė prokuratūra, viešai paskelbta informacija sudomino ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Žurnalistų paskelbta informacija sujaukė ambicingus planus – politinės korupcijos byloje prokurorai nustatė, kad po naujienų portale paskelbto straipsnio pasirodymo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas ir valdybos narys Raimondas Kurlianskis ėmėsi aktyvių žingsnių išsaugoti pelningą projektą, kuriam iškilo reali grėsmė: per tuometį Darbo partijos pirmininko pavaduotoją Vytautą Gapšį bandė paveikti į žemės ūkio ministrės pareigas deleguotą partijos narę Virginiją Baltraitienę.
Ši prokuratūroje prisipažino, kad ne kartą sulaukė V. Gapšio prašymų padėti koncernui, be to, ministrę prie sienos spaudė ir tuometis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, domėjęsis, kodėl verslui sudaromos problemos dėl sklypų nuomos.
Maža to, kaip rodo teismui perduotos bylos duomenys, aktyviai „MG Baltic“ valdomą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę stojo ginti ir girta prie vairo avariją sukėlusi bei ją nuslėpti bandžiusi tuometė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Daiva Gineikaitė bei jos patarėjas, anksčiau ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas Gintaras Furmanavičius. Jis šiuo metu kitoje byloje yra teisiamas dėl prekybos poveikiu, kai iš vieno sostinės verslininko susitarė priimti 20 tūkst. eurų, o už tai žadėdamas paveikti NŽT darbuotojus, kad šie leistų Vilniuje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie kito sklypo.
Itin brangiai koncernui „MG Baltic“ kainavusioje istorijoje minimas ir buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, su kuriuo, aiškėja, R. Kurlianskis taip pat palaikė ryšius.
Sandoris, dėl kurio kilo problemų
Be daugybės koncernui „MG Baltic“, dabar jau buvusiam jo viceprezidentui R. Kurlianskiui bei ištikimai Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui tarnavusiam V. Gapšiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, apie kurias DELFI rašė ankstesniuose „MG Baltic“ bylos straipsniuose, prokurorai taip pat jiems pateikė kaltinimus dėl bandymo paveikti žemės ūkio ministrę V. Baltraitienę.
Dar 2014 m. vasarį NŽT Vilniaus skyrius „Telecentrui“ 58 metams išnuomojo Tujų g. 2 esantį žemės sklypą, o po poros mėnesių išdavė sutikimą perleisti žemės sklypo dalies nuomos teisę. Šiame sklype anksčiau stovėjo dvi 120 ir 60 metrų aukščio radijo antenos, kurios pardavimo metu jau buvo nugriautos.
2015 m. rugsėjo 2 d. „Telecentras“ su „MG Valda“ sudarė sutartį dėl 7,26 ha sklype esančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo – tarp jų ir nugriautų radijo antenų. Šioje sutartyje buvo nurodyta, kad kartu su parduodamais nekilnojamaisiais daiktais yra perleidžiama ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė. Už tai „MG Valda“ sumokėjo 6 mln. 177 tūkst. Eur.
Be to, sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad kaina padidės 1 mln. Eur, jeigu koncerno valdoma bendrovė iš NŽT Vilniaus skyriaus gaus leidimą pakeisti pirkėjo statusą iš nuomininko į pirkėją bei bus išduoti leidimai nuosavybės teise priklausančioje žemėje statyti pastatus, kurių bendras antžeminis plotas siekia 150 tūkst. kv metrų ir daugiau.
Prokurorų paprašė ginti viešąjį interesą
Kitą dieną po sutarties pasirašymo buvo sudarytas nekilnojamųjų daiktų priėmimo ir perdavimo aktas, o dar po dienos naujienų portale DELFI buvo paskelbtas pirmasis straipsnis, kuriame pasakojama apie strateginėje Vilniaus vietoje parduotą buvusią radijo siuntimo stotį, taip pat apie tai, kad už pardavimą gautas lėšas „Telecentras“ planuoja investuoti konkurencingoje mobiliojo ryšio operatorių rinkoje.
Anot A. Juškos tokie apsimestiniai sandoriai – ne naujiena valstybėje, kuri iš to negauna naudos, o kai tik jie yra pastebimi, nurodoma anuliuoti sudarytas sutartis.
NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo išsakyti teiginiai apie galimai neteisėtą sandorį vėl buvo publikuoti DELFI. Žurnalistų parengti straipsniai sudomino ir Seimo narį Naglį Puteikį, kuris kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir susigrąžinti valstybei priklausančią žemę bei uždrausti prie Spaudos rūmų esančioje miškingoje vietovėje statyti daugiabučius. Šis politiko pareiškimas vėl buvo paskelbtas DELFI – dabar jau aišku, kad tokios naujienos kaip reikiant sukėlė paniką koncerne „MG Baltic“.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai jau tuomet slapta fiksavo koncerno viceprezidento R. Kurlianskio susitikimus ne tik su vėliau į politinio korupcijos skandalo sūkurį patekusiais Liberalų Sąjūdžio lyderiais Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi ir Šarūnu Gustainiu, bet ir po finansinių machinacijų teismo proceso atsigaunančios Darbo partijos pirmininko pavaduotoju V. Gapšiu.
Būtent R. Kurlianskio ir V. Gapšio susikimų metu slapta įrašyti pokalbiai atskleidė, kaip, įtariama, buvo siekiama išsaugoti didelį pelną turėjusį atnešti sandorį, kurio išlikumui grėsmę iškėlė DELFI publikuota informacija.
Kurlianskis: geriau priešų neturėti
Dar rugsėjo 28 d., prieš vidurdienį, R. Kurlianskis su V. Gapšiu susitiko Gedimino pr. esančiame restorane – iš slapta įrašyto pokalbio aiškėja, kad verslininkas ir politikas jau ne pirmą kartą kalbasi apie „MG Valdos“ pasirašytą sutartį.
Išgirdęs, kad dėl milijonus kainavusio sandorio koncernui lyg ir neturėtų kilti problemų, R. Kurlianskis pateikė kitą pavyzdį, kaip sostinėje niekam nesukėlė įtarimų kitas „lygiai toks pats“ projektas, kai Žvėryne buvo išnuomotas beveik pusės hektaro žemės sklypas, kuriame leista vykdyti statybas „iš vieno betoninio bloko“. Ir NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas A. Juška esą tam neprieštaravo: „Užformino sklypą ir tiek.“
„Mačiau surinktą teismų praktiką ir visą kitą teisinę bazę, kur yra duota, nu, normali išvada, kad, ta prasme, ten niekam neprieštarauja, – atkerta V. Gapšys. – Ir visą kitą, tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj. Bet tikrinu, laikau pulsą. Ant rankos. Jeigu matysiu, kad kažkas... pasakysiu.“
O tada R. Kurlianskis, dar kartą priminęs istoriją, kaip Žvėryne leista vykdyti statybas „iš vieno betoninio bloko“, V. Gapšiui išdėstė konkretų prašymą: „Tai, jeigu gali, palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo. Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereiktų žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad Sinkevičius (tuometis susisiekimo ministras – DELFI) nueitų pas Baltraitienę, bet... su oficialia versija, maždaug, kad čia...“
Neišgąsdino STT vizitai
R. Kurlianskis ir V. Gapšys, kaip nustatė pareigūnai, susitiko ir po savaitės – kaip tik tuo metu žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie STT kratomą NŽT: į apklausą buvo iškviestas Vilniaus skyriaus vedėjas A. Juška, kuris tvirtino, jog norima su juo susidoroti, apie tai kalbėjo ir NŽT vadovė D. Gineikaitė, viešai pareiškusi, jog užčiuopė korupciją savo valdomoje institucijoje, todėl kerštaujantys darbuotojai esą nepagrįstai rašo įvairius skundus tarnyboms.
NŽT drebinantys neramumai nebuvo nepastebėti ir šiame susitikime, tačiau nuo planų „prasukti koncernui reikalingą reikalą“ tai nesustabdė.
„Kas čia yra? – piktinasi V. Gapšys. – Nu, aš vakar jos dar užklausiau, sakė jin ketvirtadienį dar turėtų, matyt, žinai... Tai... nu žinai, kas nuo manęs priklauso, aš padariau, o po to ten žiūrim. Nors, žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi, matys, kad kažkas dar ne taip... (...) Aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklaust, kas ten jiems nepatinka, kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją.“
Po šių susitikimų koncernui „MG Baltic“ svarbūs klausimai buvo pradėti spręsti – NŽT ir jos kontroliuojamoje ministerijoje surengti svarbūs valstybės tarnautojų susitikimai, o NŽT parengė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, kurioje buvo įrašytas naujasis nuomininkas – „MG Valda“. Bet šis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas, nes viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra kreipėsi į NŽT.
Prokurorai nutarė įspėti NŽT direktorę ir Vilniaus skyriaus vedėją – nurodyta nedaryti teisės pažeidimų: nepasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje įrašant naująjį nuomininką – bendrovę „MG Valda“ – bei nekeisti sudarytos sutarties sąlygų. Be to, iš NŽT pareikalauta imtis priemonių padarytiems pažeidimams ištaisyti – teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti „MG Valda“ priklausantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė „MG Valda“, atitinkamai sumažinant ankstesniam nuomininkui „Telecentrui“ išuomoto žemės sklypo dalį.
O netrukus koncerno įsigyto sklypo klausimas atsidūrė Seime – Antikorupcijos komisija gavo laišką. Būtent apie jį R. Kurlianskis su V. Gapšiu kalbėjosi kito susitikimo, vykusio 2016 m. sausio pradžioje, metu.
O situacija buvo ne kokia, nors valstybės mokesčių išlaikomi tarnautojai ir stojo piestu už koncerną. Per apklausą prokuratūroje tuometė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė prisipažino, kad partijos pirmininko pareigas ėjęs V. Gapšys į ją kreipėsi du kartus dėl Tujų g. esančio žemės sklypo.
Anot V. Baltraitienės, kadangi D. Gineikaitės „atsakymas buvo dvejopas“, ji pasikvietė pasikalbėti ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoją Aušrą Kalantaitę.
„Norėjo „įrodyti savo tiesą“
Buvusi Žemės ūkio ministerijos vadovė per apklausą taip pat atskleidė, jog į jos darbo kabinetą iškviesta pavaldinė labai bijojo sulaukti klausimo apie „MG Baltic.“
Be to, V. Baltraitienė prisipažino, kad patyrė ir tuomečio Darbo partijos pirmininko V. Mazuronio spaudimą: „Kadangi dėl koncernui „MG Baltic“ pageidautino sklypo nuomos jokių veiksmų nedariau, ir tuometinis partijos pirmininkas V. Mazuronis manęs klausė, kodėl Vilniuje verslui sudaromos problemos dėl sklypų nuomos.“
Iš vadovybės – tiesioginis spaudimas
Daugiau detalių apie gerokai anksčiau ministrės kabinete vykusį pokalbį, kuriame dalyvavo ir tuo metu dar iš pareigų nepasitraukusi D. Gineikaitė, prokurorams pateikė nemaloniais epitetais R. Kurlianskio išvadinta A. Kalantaitė.
A. Kalantaitė prisiminė, kad plane matė tik atvaizduotą administracinį ir ūkinį pastatus, todėl iš karto pareiškė, jog pastatų yra per mažai, o pats sklypas – per didelis.
Anot A. Kalantaitės, jos atsakymu nebuvo patenkintas ir D. Gineikaitės patarėjas G. Furmanavičius.
D. Gineikaitę laikinai NŽT vadovės poste pakeitusi valstybės tarnautoja prokuratūroje taip pat prisipažino, kad iš koncerno „MG Baltic“ patyrė netiesioginį spaudimą: „2016 m. pradžioje man į tarnybinį laidinį telefono numerį paskambino nepažįstamas vyras, kuris nurodė, jog nori su manimi susitikti ir atnešti papildomų didelės apimties dokumentų dėl Tujų g. esančio sklypo. Aš pasakiau, kad turiu visus sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, o kitus jis gali pateikti į dokumentų registravimo skyrių. Tada pašnekovas pasakė, kad su manimi sunku kalbėtis ir tuo šis pokalbis pasibaigė.“
Gineikaitė: negalima žlugdyti verslininkų
Tuo metu pareigūnų apklausta D. Gineikaitė net neslėpė, kad palaikė koncerno „MG Baltic“ poziciją, o vėliau jai net buvo suorganizuotas susitikimas su R. Kurlianskiu.
STT apklausta tuometė NŽT direktorė sakė, kad dar 2015 m. rudenį ministerijoje dirbusi A. Kalantaitė buvo parašiusi raštą NŽT, kuriame reikalavo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp „Telecentro“ ir „MG Valdos“.
Ji neslėpė, kad pokalbių su ministre metu „buvo kalbama apie V. Gapšio domėjimąsi“ koncernui svarbiu žemės sklypu, tačiau ji su politiku apie tai esą niekada nesikalbėjo ir jo niekaip nesiejo su „MG Baltic“.
Kad D. Gineikaitė palaikė koncerną, per apklausą nurodė ir tuo metu NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos pareigas laikinai ėjusi Giedrė Girdenytė – esą tarnybos direktorė nurodė, jog „MG Valda“ turi būti išnuomotas visas žemės sklypas, o po to paprašyta sudaryti naują planą, nes sklype nebuvo antenų.
„Kodėl buvo tokia NŽT direktorės D. Gineikaitės nuomonė, negaliu pasakyti, bet manau, kad „MG Valda“ norėjo vystyti veiklą visame sklype ir jiems reikėjo sutarties“, – sakė G. Girdenytė, vykdydama D. Gineikaitės prašymą savo pavaldinei nurodė sutvarkyti reikalingus dokumentus.
Tai, jog milijoninės vertės Tujų g. esantis sklypas buvo svarbus koncernui, prokuratūroje neslėpė ir vienintelis „MG Baltic“ akcininkas Darius Juozas Mockus. Atlikę kratą jo darbo kabinete pareigūnai rado užrašų knygelę, kurio viename puslapyje buvo aptiktas užrašas „NŽT“.
„MG Valda“ siekia, kad būtų pripažintas negaliojančiu su „Telecentru“ sudarytas sandoris dėl statinių ir slypo nuomos teisės perleidimo. Dar prieš metus Lietuvos apeliacinis teismas yra nutaręs panaikinti sandorio dalį, kuria buvo perleistos išmontuotos antenos, dėl to „Telecentras“ koncerno valdomai nekilnojamojo turto vystymo bendrovei grąžino beveik 250 tūkst. Eur. Koncernas nori atgauti visus investuotus pinigus.
Koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus su R. Kurlianskiu svarbiais verslo ir politiniais klausimais kalbėjosi ne tik darbo vietoje, bet ir poilsinėse kelionėse. Apie tai – kitoje straipsnių apie „MG Baltic“ bylą dalyje.