„Jiems neužtenka pinigų, jiems reikia dėmesio“, – vieno slapta pareigūnų užfiksuoto pokalbio metu pareiškė dabar dėl prekybos poveikiu ir papirkimo teisiamas koncerno viceprezidento pareigas ėjęs Raimondas Kurlianskis.
„Dėmesio“ arba, kaip vėliau per apklausas prokuratūroje teisinosi kai kurie politikai, „objektyvaus informacijos pateikimo“ koncerno valdomuose televizijos kanaluose ieškojo ne tik Liberalų Sąjūdžio ir Darbo partijos vadovybė – susitikimuose su įvairiais politikais ir verslininkais ar įtakingais visuomenės veikėjais R. Kurlianskis mėgdavo pasigirti, kad įtakingą koncerną taip pat domina koservatoriai ir socialdemokratai. Ne tik domina – su jais taip pat palaikė ryšius.
„R. Kurlianskis man ne kartą minėjo, kad tiek Liberalų Sąjūdis, tiek Lietuvos konservatoriai – krikščionys demokratai“ („Tėvynės Sąjunga“) yra koncerno remiamos ir jam draugiškos politinės partijos“, – per apklausą prokuratūroje prisipažino dabar jau buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas, europarlamentaro Antano Guogos finansus tvarkantis mokesčių konsultantas Modestas Kaseliauskas. Jis sakė, kad po Seimo rinkimų R. Kurlianskis ketino jį „padaryti“ ūkio arba finansų viceministru.
Kad tokių ryšių su konservatoriais būta, patvirtina istorija, dėl kurios praėjusią savaitę iš partijos buvo pašalintas ilgametis konservatorius Mantas Adomėnas – per apklausą prokuratūroje jis prisipažino, kad koncerno „MG Baltic“ prašymu bandė pakenkti į partijos pirmininko postą pretendavusiam dabartiniam pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui.
Ministras „nešoka ant bankės“, nes reikia pinigų
DELFI paviešinus M. Adomėno prisipažinimą, politikas nutarė išsižadėti savo žodžių prokuratūroje ir aiškino, kad tapo trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų auka. Panašios taktikos šiek tiek anksčiau laikėsi ir kiti su koncernu ryšius palaikę įtakingi valstybės asmenys – VMI viršininko kėdėje M. Kaseliauską pakeitęs socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus Dainoras Bradauskas taip pat garsiai šaukė, jog norima su juo susidoroti, kai Finansų ministerija pradėjo tyrimą dėl nederamų santykių su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu.
O R. Šadžius stojo ginti D. Bradausko: „Spaudė jį visada ir mane spaudė visada – ministro ir VMI vadovo darbas yra nuolatinis spaudimas, komforto sąlygomis nei viena institucija nedirba.“
Tačiau specialiųjų tarnybų pareigūnų slapta įrašyti pokalbiai atskleidžia, kad R. Šadžius paskubėjo gindamas D. Bradauską – jo ir R. Kurlianskio pokalbiuose nemažai dėmesio skiriama ir pačiam tuomečiui ministrui. Ir net ne iš teigiamos pusės – esą R. Šadžius buvo tas, kuris „nešoka ant bankės“, nes ir jam „pinigų reikia“.
Įtakingam socialdemokrato sūnui VMI vadovo kėdė buvo patikėta dar 2015 m. balandį, o jau rugpjūčio 28 d. Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybininkai sostinės restorane „La Cave“ užfiksavo D. Bradausko susitikimą su R. Kurlianskiu. Ir tai tikrai nebuvo pirmasis tuo metu įtakingo valstybės tarnautojo susitikimas su stambaus verslo atstovu – iš pokalbio aišku, kad vyrai ir anksčiau ne kartą buvo susitikę ir neformaliai bendravo.
Šio slapta įrašyto pokalbio metu D. Bradauskas pateikė informaciją apie ne tik VMI atliekamus tyrimus – esą tikrinama tuo metu įtakingo liberalo A. Guogos veikla, bet su šiuo tyrimu yra susijęs ir R. Kurlianskiui artimas ir koncerno žiniasklaidoje dažnai teigiamai nušviečiamas Eligijus Masiulis.
Apie E. Masiulį, kuriam koncernas jau matavo premjero kėdę, prabilęs D. Bradauskas prašė R. Kurlianskio tarpininkauti – užtarti kokį gerą žodį, nes jis jau yra susitaręs su juo susitikti pasikalbėti ir nenori, kad „žmogus būtų įsitempęs“.
Pirmi susitikimai su politikais – svarbiausi
D. Bradauskas neslepia, kad R. Kurlianskio pasiūlymą suprato ir pareiškia, jog jau iš karto gali atsakyti – Liberalų Sąjūdyje jis turi daug pažįstamų ir „kaip sakoma, in general, „su konservais irgi yra neutralu“, nors šie dėl jo tėvo ir „gali sau piarą daryt“, o su socialdemokratais jokių problemų nėra. O kai R. Kurlianskis pasidomėjo, kokie jo santykiai su darbiečiais, D. Bradauskas nurodo, kad tiek juos, tiek „paksistus“ jis „dabar biškį už konkolų paėmęs“.
Kad po daugybę metų trukusio teismo proceso atsigauna Darbo partija, pritarė ir R. Kurlianskis, kuris buvo įsikinęs, jog 2016-2020 m. Seimo rinkimuose darbiečiai pasirodys sėkmingai ir „paketą turės“.
„Jo, jo, jie savo turės, – antrina D. Bradauskas. – Tai dabar su jais, aš ten juos, nu, biškį masažuoju, žinai ten. Bet, žinai, aš ten buvau susitikęs su Baltraitiene (Virginija, tuometė darbiečių deleguota žemės ūkio ministrė – DELFI), mes ten, žinai... Taip konstruktyviai pabendravom ten. Nu kas yra ten – Paulauskas (Artūras, buvęs Seimo narys – DELFI), Mazuronis, nu jie ten, žinai, tokie...“
Tuo metu R. Kurlianskis pareiškia, kad koncerno „pagrindinis draugas, kontaktas, viską sureguliuojantis yra Vytukas Gapšys“, tačiau D. Bradauskas patikina, kad ši partija yra per silpna ir jis darbiečių „per daug kaip ir nebijo“.
„Mh, supratau, – nustemba R. Kurlianskis. – Nu bet, pokalbis, sakykim, ar su Vytu (Gapšiu – DELFI) ir Vytia (Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos įkūrėjas – DELFI), mes įsidėsim, tą dabar... Nu jo, pasakysim, pasakysim, nebijok. Nebijok, pasakysim.“
R. Kurlianskis: uždrausiu D. Mockui bendrauti su R. Paksu
Ir tada R. Kurlianskis su D. Bradausku vėl kalbasi apie partiją „Tvarka ir teisingumas“, su kurios pirmininku, anot R. Kurlianskio, bendrauja pats koncerno prezidentas D. Mockus. „Bet aš laikau, kad tai – mėšlo krūva vis tiek“, – prisipažįsta „MG Baltic“ viceprezidentas.
Chamai, kurie užlipa ant galvos ir susireikšmina
„Nu, kad kažkaip su tais marginalais, – koncerno viceprezidentui pritaria D. Bradauskas. – Man skudėsi šitas gi kaip... Ne, ten tokį chamą paleisk, tai jis ten tau užlips ant galvos ir jis ten nebesižinos, kas jam yra.“
„Ir paskui jau susireikšmina“, – nepatenkintai priduria R. Kurlianskis. Ir užveda kalbą apie A. Guogą – abu sutaria, kad europarlamentaras yra „neblogas vyras“, kultūringas ir „nenaglas“.
Ir čia pat R. Kurlianskis užsimena, kad geriau būtų, jog liberalai su A. Guoga neišsiskirtų: „Nereikia, kad liberalai su juo išsidraskytų, ar jis su liberalais, nes susilpnės – jis neturės ateities, ta prasme, ir tie bus silpnesni.“
„Rinkimai artėja, tai savaime suprantama, kad nu „Periskopas“, nu Šadžius, nieks nešoks ant bankės niekam, – sako tuometis VMI vadovas. – Pinigų reikia rinkimams.“
Bet su tokia pozicija nelabai sutinka versle didelę patirtį turintis ir visko matęs R. Kurlianskis: „Nu šiaip, šiaip, šiaip, turbūt, žinai. Ta prasme, nu, šoks, nešoks... Nes šoks, vis tiek. Reikia dėmesio... Tai aišku. Jiems neužtenka pinigų. Jo, pinigų reikia, ta prasme.“
D. Bradauskas: sutirštinau spalvas
Šis ir kiti pareigūnų užfiksuoti pokalbiai vėliau kaip reikiant pakišo koją D. Bradauskui – aukštas pareigas ėjusiam valstybės tarnautojui teko atsisveikinti su darbu VMI. O iškviestas į prokuratūrą jis ėmė aiškinti, jog nieko blogo nepadarė, kad bendravo su R. Kurlianskiu – juk šį pažįsta dar nuo studijų laikų. Be to, jis pažymėjo, kad su R. Kurlianskiu bendravo ir kaip su vienu iš žiniasklaidos atstovų – buvo atsakingas už daugelį visuomenės informavimo priemonių.
Buvęs VMI vadovas negalėjo paaiškinti, kodėl įtakingas koncerno atstovas su juo kalbėjosi apie valstybinius projektus, artėjančius rinkimus, su jais susijusius „rinkiminius paketus“ ir A. Guogą – esą R. Kurlianskis kalbėjo, o jis tik klausė.
Kliūtis – Seimo Sveikatos komitete
Apie bendravimą su R. Kurlianskiu prokurorams nelabai buvo linkęs kalbėti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas, kuriam koncerno viceprezidentas buvo prasitaręs, jog verslas rems keturias partijas – liberalus, konservatorius, socialdemokratus ir darbiečius. Šio pokalbio metu R. Kurlianskis kalbėjo apie „pilkąją ir tamsiąją zonas“, kuriose verslininkas yra „stipresnis“ už mediką.
Nors nė vienas jų prokurorams ir neįvardijo, kas čia per zonos, tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad greičiausiai Kauno medikams rūpėjo, jog Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku būtų išrinktas dėl korupcijos skandalo sveikatos apsaugos ministro posto netekęs darbietis Žilvinas Padaiga.
Apie tai R. Žaliūnas prokurorams kalbėjo labai aptakiai: „R. Kurlianskiui nurodžiau, kad LSMU turi profesorių Ž. Padaigą, kurį mato Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Apie tai jis buvo informuotas, jis sakė, kad jeigu reikia, tai jis gali būti šios tarybos pirmininku, tuo metu šias pareigas ėjo profesorius Juozas Pundzius.“
Dar 2013 m. tuometis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Ž. Padaiga pateko į korupcijos skandalą, bet prokurorų sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – buvo teisiami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) vadovai, norėję, kad jų organizuojamus viešuosius pirkimus laimėtų savo srities profesionalai, todėl jie padėjo verslininkams tinkamai paruošti jų pateiktus dokumentus. Dar vėliau buvusio ministro pavardė figūravo tyrime dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo.
„Jo, jisai buvo ministras, – atsako V. Gapšys. – Aš net nežinau, kokie ten santykiai, dabar jau narystę yra ten susistabdęs, ar išėjęs, kažkur tai savo tarptautiniuose ten visuose ten... dalyvavo. Manau, kad taip.“
Jeigu reikia, padės
R. Kurlianskis apsidžiauga, kad V. Gapšys galės pagelbėti, tačiau šis dar pažada „paklaust, žinai“.
„Gali pračekint? – pasitikslina koncerno viceprezidentas. – Nu, įskaitant tai, ta prasme, tai čia toks, toks, toks, toks jo, toks klausimas tiesus, matai Žaliūnas tai kaip ir įkalbėjęs, ta prasme, palaikytų, suorganizuotų palaikymą pilną. Tai klausimas buvo dėl Mikutienės.“
Apie „šią problemą“ V. Gapšys su R. Kurlianskiu kalbėjosi ir po savaitės, tačiau darbietis dar nebuvo pasikalbėjęs su D. Mikutiene. Nors jis žadėjo šį klausimą išspręsti, tačiau R. Kurlianskiui pažado neištesėjo – tuometė Seimo narė D. Mikutienė prokurorams prisipažino, kad jos santykiai su V. Gapšiu ir tuomečiu partijos frakcijos pirmininku Kęstučiu Daukšiu buvo labai įtempti, dar labiau „priešiški“ buvo su Ž. Padaiga, kuris teigė, jog atsisakė užimti šias pareigas, todėl klausimas daugiau taip ir nebuvo keliamas.
D. Mockus: išsilaiko tie, kurie moka skaičiuoti
Dar 2015 m. lapkričio 9 d., apie 15.30 val. prie Seimo sustojo prabangus automobilis, į kurį įlipo V. Gapšys – pareigūnai užfiksavo, kad jame taip pat sėdėjo R. Kurlianskis, kurie pajudėjo į Aušros Vartų g. esantį restoraną „Galo do Porto“. Čia jie kalbėjosi apie įvairius koncernui svarbius klausimus, kai apie 17 val. prie restorano privažiavo dar viena prabangi transporto priemonė – iš jos išlipo koncerno prezidentas Darius Mockus.
Pareigūnai užfiksavo, kad pokalbis buvo gana įtemptas ir truko net apie tris valandas, o išeidamas iš restorano V. Gapšys išsinešė dovanų maišelį.
Ir tęsia toliau: „Tai čia pagrindinis. O po to – ten einami arba pagalbiniai. Kur mes... kalbėjom, ta prasme, apie tą merginą (Jolantą Butkevičienę, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėją, apie tai buvo rašyta ankstesniame straipsinių apie „MG Baltic“ bylą cikle – DELFI) ar ką nors, tai vat, šitą. Antras dalykas, turbūt, jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau, tai – prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit. Mes galvojam, kad dar su Stasiu Dailydka vieną kadenciją padirbėtumėt. Ta prasme, būsit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, porą, porą, porą esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti – galbūt pagal šitą eigą, pagal progą ten, ta prasme, pagal, pagal pakilimą ten tegul. Aš manau, kad toks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas. Kaip spėju, ne daugiau – ta prasme, manau, kad techninis klausimas, ta prasme.“
V. Gapšys pažada padėti, tačiau sako, kad be reikalo tą patį R. Kurlianskis jam dar kartą kartoja: „Nu, pasižiūrėsiu, bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta, nebėra prieštaraujančių.“
„Tai čia aš jau net tokio toli žiūrinčio neturiu, nes po to vis tiek bus tenderis, ta prasme, ir ten jau kas bus stipresnis, – tęsia R. Kurlianskis. – Faktas tas, kad – lenktynės, ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten – kaip kas greičiau bėgs, ta prasme, tai tas greičiau bėgs. Tai turi būt iš vienos pusės, ta prasme. O nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku?“
Klausydamas šių V. Gapšio prašymų, R. Kurlianskis pritariamai krenkščia, o D. Mockus nutaria pasisakyti: „Tai čia nėra, mūsų niekada nebuvo nei tikslas, nei imperatyvas.“
Netikėtas R. Kurlianskio prisipažinimas
Koncerno valdoma žiniasklaida rūpėjo ir liberalui Gintarui Steponavičui, kuris taip pat teisiamas politinės korupcijos byloje. Specialiųjų tarnybų pareigūnai yra užfiksavę iki šiol Seime dirbančio G. Steponavičiaus ir R. Kurlianskio pokalbį, kurio metu politikas taip pat domėjosi verslininko santykiais su politikais.
„Ta prasme jis, oj, jis labai intensyvus, jis labai intensyvus, taip“, – atkerta R. Kurlianskis.
Bet apie vidinius koncerno reikalus R. Kurlianskis buvo nelinkęs kalbėti ir tepasako, kad bendri susirinkimai vyksta pirmadieniais.
„Pirmadienį? – toliau nenurimsta G. Steponavičius. – Savaitiniai? Bet čia jau... akcininkai?“
„Su politikais“, – įsiterpia G. Steponavičius.
„Jo, vadinkim taip, kaip nori, – atkerta R. Kurlianskis. – Kaip nori, vadinkim, dabar pas mane yra, vat, pavyzdžiui, rinkimai 2016 metų iššūkis. Tai, tai, iš esmės, iš esmės sakykim taip...“
Politinės korupcijos byloje minimas ir su koncerno vadovybe susitikti turėjęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ir tuometis premjeras Algirdas Butkevičius, su kuriuo buvo susitikęs „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus. Apie ką jie kalbėjo ir kodėl verslininkai tyčiojosi iš sostinės mero – kitoje straipsnių apie „MG Baltic“ bylą dalyje.