Atnaujinta tvarka: kas iš tiesų pajus vaistų kainų skirtumus

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų kainynui žmonės iš sąraše esančių 1991 vaistų, 1166 galės įsigyti pigiau, o daugiau nei pusė iš jų, 678 gyventojams atpigo bent trečdaliu, tačiau vaistinių atstovai gąsdina, kad kai kuriems pacientams vaistai brangs dvigubai.

Kompensuojamųjų vaistų pigimą iš esmės lėmė naujas reikalavimas vaistų gamintojams: vaistų kainos negali būti daugiau nei 10 proc. didesnės lyginant su kainomis Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Anksčiau galiojo reikalavimas, kad vaistai lyginant su šiomis šalimis negali būti brangesni nei 40 proc.

„Seniau kainyne buvo leidžiama deklaruoti didesnes vaistų kainas, o pakeitus galiojusią tvarką buvo įvestas griežtesnis reikalavimas vaistų kainoms ir paprašyta gamintojų jas sumažinti iki tokio lygio, koks yra referencinėse šalyse. Kitaip tariant, buvo įvestos griežtesnės kainų lubos ir absoliuti dauguma gamintojų kainas sumažino“, – teigia SAM viceministrė Kristina Garuolienė.

Pasak jos, visi vaistų gamintojai, kurie sumažino kainas ir atitiko kainos Lietuvai reikalavimą, yra įrašyti į 2017 m. kompensuojamųjų vaistų kainyną. Tad, anot viceministrės, visi populiariausi vaistai, kurių receptų yra išrašoma daugiausia, liko kainyne ir pacientai galės ir toliau juos vartoti, tik pacientų priemokos jau bus jiems mažesnės.

Tiesa, maždaug 200-ams vaistų priemoka padidėjo ne daugiau nei 1 Eur, tačiau, anot SAM, didžioji dalis brangusių vaistų priklauso sudėtinių kategorijai, gaminami tik 2 gamintojų arba yra saugomi patento.

„Tai reiškia, kad šiuo atveju kalba eina apie tuos vaistus, į kuriuos įeina daugiau nei viena veiklioji medžiaga, kurios jau yra kompensuojamos kaip atskiros veikliosios medžiagos. Taip pat šie vaistai gali būti gaminami tik vieno arba vos dviejų gamintojų ir neturi daugiau analogų.

Į gamintojus, kurių vaistų kainos yra pačios didžiausios, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi raštu ir prašė sumažinti kainas, tačiau ne visi gamintojai sutiko tai padaryti. Svarbu pastebėti, kad vietoj sudėtinių vaistų galima gydyti ir primokėti mažiau, įsigyjant atskiras veikliąsias medžiagas“, – komentuoja SAM atstovė Alina Žilinskaitė.

Tuo pačiu SAM skaičiuoja, kad pacientai iš viso kasmet vaistams išleis 20 mln. Eur mažiau, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas sutaupys 9 mln. Eur.

Primenama ir nuostata, kad vaistinėse visada turi būti populiariausių pigiausių vaistų, įrašytų į būtiniausių vaistų sąrašą. K. Garuolienė akcentuoja, kad vaistinės taip privalo parodyti ekrane vaistus su mažiausia priemoka.

Be to, viceministrės teigimu, atėjus į vaistinę, svarbu iškart išsiaiškinti, kokiomis kainomis parduodami gydytojo išrašyti vaistai. Taip daroma todėl, kad vaistinėse yra skirtingų gamintojų, tačiau tos pačios veikliosios medžiagos vaistų. Vaistininkas monitoriaus ekrane turi parodyti visų tos pačios veikliosios medžiagos vaistų kainas ir priemokas.

„Tuomet šiame sąraše rekomenduojama išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Jei vaistinė tuo metu neturėtų pasirinkto vaisto, ji privalo jį užsakyti ir pristatyti. Tai padaryti mieste privaloma per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas“, – primena K. Garuolienė.

Tiesa, iš ankstesnio sąrašo dingo 310 vaistų, jų sąrašą galite peržiūrėti čia. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikina, kad tai nesukels jokių problemų, nes kompensuojamųjų vaistų sąraše liko visos iki šiol buvusios veikliosios medžiagos.

Be to, kaip aiškina K. Garuolienė, dėl gamintojų atsisakymo sumažinti kainas buvo išbraukta kiek daugiau nei pusė, 159 vaistai, o 151 vaistas iš kainyno dingo dėl to, kad gamintojas keitė vaisto pakuotę, sustabdė gamybą ar dėl kitų su kaina nesusijusių priežasčių. Anot jos, iš ankstesnio kainyno dėl šių priežasčių buvo išbraukti 157 vaistai.

Ar tikrai gyventojai mokės mažiau?

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė kalbėdama su DELFI išreiškė susirūpinimą, kad dėl pasikeitusio kainyno kai kurie žmonės už vaistus pasirinks mokėti gerokai daugiau.

„Žmonės, jeigu vartoja atitinkamą vaistą, lyg ir galėtų rinktis kitą vaistą su ta pačia veikliąją medžiaga. Bet mūsų asociacija yra dariusi tyrimus, apklausas, jie parodė, kad žmonės nelinkę keisti savo vartojamų vaistų. Kokius vaistus jie renkasi, kokius vartoja, tariasi su savo gydančiu gydytoju.

Yra žmonių vartojančių tą patį vaistą daugiau nei 10 metų. Natūralu, kad atėję į vaistinę jie prie kasos nepriims sprendimo pakeisti to vaisto. Taigi, gali būti, kad jie pirks brangesnį, pabrangusį dėl to, kad jis nebekompensuojamas. Be to, reikia turėti omenyje, kad ir PVM padidėjo nuo 5 iki 21 proc. Arba jis tiesiog eis pas savo daktarą pasitarti, ką jam daryti“, – dėsto E. Kvedarienė.

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė pripažįsta, kad žmonės iš tiesų yra įpratę prie savo vaisto, bet įpročius galima ir pakeisti, ypač, kai pinigų dėlto sutaupys tiek patys pacientai, tiek valstybė, o žalos patirta nebus.

„Visų pirma, didžioji dalis vaistų liko kainyne. Iškrito tik labai mažas procentas. Visos veikliosios medžiagos liko, tik keletas skirtingų vaistų iškrito. Taip, pacientai turi įpročius, bet tam, kad visa valstybė sutaupytų, kartais įpročius reikia pakeisti. Ką padarysi“, – sako S. Stankevičiūtė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad daugybė žmonių, o ypač vyresnio amžiaus, gaunantys mažas pensijas, vaistams išleidžia nemažą dalį savo pajamų, todėl pirkti brangesnius vaistus tikrai nebūtinai yra geras įprotis ir jį pakeitus išloš visi.

S. Stankevičiūtė abejoja ir tuo, kad žmogus sužinojęs, jog jo mėgstamas vaistas nebėra kompensuojamas, privalės kreiptis į gydytoją.

„Gydytojas, kaip žinia, paskiria vaistą ne firminiu pavadinimu, o veikliąją medžiagą. Jei gydytojas jam išrašinėjo perindoprilį, tai ir toliau jam išrašinės perindoprilį. Jokios konsultacijos net nereikia“, – sako pašnekovė.