„Ir dabar dar tenka išgirsti komentarų, kad traukulių metu žmonės atrodo kaip apsėsti velnio, jų žvilgsniai primena piktų pasakų herojų žvilgsnius ir pan. Reikia sovokti, kad epilepsija yra smegenų liga, pasireiškianti priepuoliais. O žmonės, sergantys šia liga, yra tokie patys kaip ir kiti žmonės. Ir pati liga yra tokia pati kaip ir kitos ligos, tarkime, cukrinis diabetas, kurio metu žmonės taip pat netenka sąmonės, būna traukuliai. Žmonėms nereikia gėdytis, jiems reikia gydytis šią ligą“, – aiškina prof., med. dr. R. Mameniškienė.
Kalbėdama apie tai, kaip padėti žmogui, ištiktam epilepsijos priepuolio, R. Mameniškienė pirmiausia skatina nurimti pačiam, o tam, kad galėtume objektyviai įvertinti situaciją, reikia suprasti, kad tam žmogui tikrai neskauda, nes jis tuo metu nieko nejaučia.
„Anksčiau žmonės įsivaizduodavo, kad privalu kišti šaukštą burnon. Tai noriu pasakyti, kad nieko – nei šaukšto, nei savo rankos – kišti į burną negalima. Į priepuolio ištikto žmogaus burną kišdami tą šaukštą ar ranką nepadėsite jam neprikąsti liežuvio arba žando. Tai – mitas, nes liežuvis prikandamas pačioje pradžioje, per pirmąsias priepuolio sekundes, ir to kitam žmogui pamatyti praktiškai neįmanoma. Bandydami vėliau atplėšti stipriai sukąstus dantis, atverti burną, galite išlaužti dantis, sulaužyti žandikaulį, sužaloti gleivinę“, – apie dažniausią klaidingą įsitikinimą pasakoja profesorė R. Mameniškienė.
Priepuoliai yra trumpi, paprastai trunkantys apie minutę. R. Mameniškienė pataria: fiksuokite jo trukmę, mat jei tęsiasi daugiau negu 5 minutes, reikia kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Reikia padėti priepuolio ištiktam žmogui ką nors minkšto po galva, paversti jį ant šono ar bent į šoną pasukti galvą, patraukti aštrius daiktus, atlaisvinti drabužius, jei jie veržia.
„Visą kūną ar bent jau galvą pasukti į šoną yra svarbu todėl, kad pasibaigus traukuliams neužkristų liežuvis ir žmogus nepaspringtų seilėmis. Neretai susilaukiu klausimo, ar gali žmogus praryti liežuvį. Tai priepuolio metu jo tikrai praryti negalima. Jeigu žmogus pasibaigus traukuliams guli ant nugaros, tai liežuvis, atsipalaidavus visiems raumenims, gali užkristi ir uždaryti visus kvėpavimo takus. Taip pat žmogus gali paspringti seilėmis, nes yra seilėtekis“, – sako R. Mameniškienė.
Epilepsija pasaulyje serga 1 proc. žmonių. Manoma, kad Lietuvoje gyvena apie 28 tūkst. sergančiųjų epilepsija. Šia liga gali susirgti bet kuris žmogus ir bet kuriame amžiuje. Epilepsija – tai priepuolių liga, o pats priepuolis ilgiausiai gali trukti 2 minutes.
„Priepuoliai kyla dėl elektrinės iškrovos smegenyse. Tai tarsi įvykęs trumpas sujungimas. Kiekvienas iš mūsų judame, galvojame, kalbame dėl to, kad mūsų smegenyse yra elektra, veikia elektriniai ryšiai. Mes tai vadiname neuronų tinklais, kuriais ta elektra lyg ir vaikščioja. Turėdami tuos teisingus ryšius, neuroninius tinklelius, galime viską daryti teisingai ir priepuolių nebūna. Dėl priežasčių, kurios gali būti įvairios – genetiniai dalykai, persirgtas insultas, įgimtas neteisingas susiformavimas smegenyse – vieną dieną prasideda priepuoliai, kurių metu ta elektra nenueina teisingais tinklais, o suformuoja didžiulį elektros pliūpsnį, kuris pasireiškia priepuoliu“, – kodėl šie gali kilti, pasakoja R. Mameniškienė.
Nors epilepsija susirgti galima bet kuriame amžiuje, tačiau apie 60 proc. atvejų prasideda vaikystėje. Vaikai šia ligą, kaip pasakoja gydytoja, dažniausiai atsineša genetiškai. Beje, kai kurie vaikai ir paaugliai epilepsiją „išauga“. Asmenys, kurių giminėje yra sergančiųjų epilepsija, turi didesnę riziką susirgti, tačiau ne visos epilepsijos rūšys yra paveldimos. Daliai pacientų epilepsijos priežastis lieka nežinoma net ir atlikus išsamius tyrimus.
Vyresniame amžiuje šia liga susergama pasireiškus demensijoms, insultui ar esant priešinsultiniam kraujagyslių susiaurėjimui, struktūriniams galvos smegenų pažeidimams (pavyzdžiui, galvos smegenų traumos, insulto, neuroinfekcijos pasekmės, piktybiniai susirgimai).
Dalis sergančiųjų prieš priepuolį gali jausti tam tikrus simptomus, kurie perspėja apie artėjantį priepuolį. Tačiau daliai epilepsija sergančiųjų priepuoliai prasideda staiga, sutrinka sąmonė, įvyksta traukuliai. Tam tikrų rūšių priepuolių metu žmogus gali nereaguoti į aplinką, bet nenukristi, gali būti įsitempęs, bet nepatirti traukulių.
„Yra daug skirtingų epilepsijos formų, daug skirtingų priepuolių tipų ir daug skirtingų jų pasireiškimo būdų. Epilepsijos priepuolius įprasta skirstyti į dvi pagrindines kategorijas – židininius ir generalizuotus. Pastarieji, tai tokie priepuoliai, kuriuos daugelis žmonių, išgirdę šios ligos pavadinimą, taip ir įsivaizduoja. Priepuolio metu žmogus krenta ant grindų, prikanda liežuvį, iš burnos bėga putos, dažnai apsišlapina, o po priepuolio būna dezorientuoti. Tai čia toks populiariausias, labiausiai suvokiamas ir aiškiausias priepuolių tipas“, – vieną iš priepuolių formų pristato medikė.
40 proc. sergančiųjų epilepsija turi generalizuotą formą, 60 proc. židininę. Būtent vadinamųjų židininių epilepsijos priepuolių metu žmogaus sąmonė gali visiškai nesutrikti, o pats priepuolis gali pasireikšti tik izoliuotais trumpalaikiais neurologiniais simptomais, pavyzdžiui, vienos pusės veido, galūnės patrūkčiojimu, kalbos sutrikimu, tam tikrais pojūčiais.
„Priepuoliai pasikartoja maždaug pusei pirmą kartą jį patyrusių žmonių, tad tegalime pasakyti – arba bus, arba nebus. Bet jeigu žmogus patyręs smegenų traumą, yra sirgęs insultu, smegenų uždegimu ir galvos smegenyse likę pakitimai, tada, įvertinus priepuolį ir supratus, kad tas priepuolis kilo iš būtent pažeistos smegenų zonos, galime numatyti, kad didelė rizika bus ir antram. Atlikti tyrimai rodo, kad kuo daugiau žmogus patyrė priepuolių iki gydymo pradžios, tuo menkesnė pasveikimo prognozė, tad pradėti gydyti reikia ganėtinai anksti“, – įspėja R. Mameniškienė.
Lietuvoje 24 tūkst. sergančiųjų epilepsija gauna vaistus, tačiau, pasak neurologės, sergančiųjų yra daugiau, nes dažnai žmonės gydosi savarankiškai, kad niekas apie jų diagnozę nežinotų. Maždaug 70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad priepuoliai vartojant vaistus visai nesikartoja. Jeigu smegenyse yra randamas židinys, kuris atsako už vykstančius priepuolius ir yra saugioje zonoje, jis yra išoperuojamas.
Dar kitiems priepuolius galima palengvinti klajoklio nervo stimuliacija ar ketogenine dieta.
„Labai džiaugiamės, kad mūsų valstybė pagaliau turi galimybę pradėti gydyti pacientus klajoklio nervo stimuliacija. Šią galimybę turime tik nuo praėjusių metų pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje yra 19 pacientų, kuriems yra įdėti stimuliatoriai ir laukiam efekto. Tai daliai ligonių tikrai palengvina gyvenimą.
Ir taip pat yra ketogeninė dieta, kurios laikytis yra labai sudėtinga. Tai – labai gausi riebalais dieta, kuri yra labai griežta ir ilgalaikė. Paprastai tam, kad būtų lengviau gyventi su šia dieta, jos tenka laikytis visai šeimai, ne tik sergančiajam. Besilaikantiems negalima saldumynų, negalima baltymų, o tik labai daug riebalų. Šie dietoje sudaro net keturias dalis iš šešių. Kartais vaikų neurologai juokauja ir, pabrėžiu, tai nėra visiška tiesa, žmogus turi valgyti majonezą su sviestu. Tai nėra būtent taip, bet kažkas labai panašaus“, – apie tai, kaip dar gydoma epilepsija, pasakojo R. Mameniškienė.
Atsisiųsk LIETUVOS DRAUDIMO pirmosios pagalbos atmintinę.