Plaučių vėžiu gali susirgti net ir nerūkantys: specialistai įspėjo, kokių žmonių reikėtų pasisaugoti

Lietuvoje atliktos apklausos rodo, kad kas trečias rūkantysis yra bandęs mesti rūkyti, tačiau dažnas bandymas baigiasi nesėkme. Viena iš to priežasčių – metantys rūkyti nelinkę kreiptis pagalbos ir su stipriais abstinencijos simptomais mėgina kovoti vieni. Specialistai pabrėžia, jog šioje kovoje ne tik svarbu kreiptis pagalbos, bet ir nepamiršti, kas lėmė sprendimą mesti rūkyti, o motyvacijos reikėtų ieškoti ne tik savo sveikatos ir išlaidų atžvilgiu, bet ir suprasti, kokios žalos rūkymas turi aplinkiniams.

Metantys rūkyti nesikreipia pagalbos: valios pastangų pakanka ne visiems

Nors sėkmės receptas norint mesti rūkyti kiekvienam žmogui yra individualus, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorė Dovilė Mačiulytė pastebi, kad daugumai efektyviausiu sprendimu tampa įvairių pagalbos priemonių kombinacija.

„Vieniems pakanka valios, vidinės motyvacijos, jie gali mesti rūkyti savo jėgomis, be jokių pagalbos priemonių. Kitiems yra geriau pasikalbėti su psichologu, psichiatru, tretiems geriau pakaitinė terapija. Žiūrint į tyrimus, manoma, kad sėkmingiausias metimas rūkyti yra tuomet, kai taikomos skirtingos priemonės, pavyzdžiui, kombinuojamos pakaitinės terapijos priemonės kartu su psichologo, psichiatro ar kito specialisto konsultacija“, – aiškina D. Mačiulytė.

Vis dėlto, specialistė pastebi problemą, kad Lietuvoje metantys rūkyti nėra linkę kreiptis pagalbos, o tai reiškia dažnesnius atkritimo atvejus.

„Yra nusistovėjusi nuostata, kad mesti rūkyti turi vienas ir niekas tau nepadės. Ši nuomonė – klaidinga. Geriausia kreiptis į specialistus, sužinoti bent, kokios galimos pagalbos priemonės, kuo skiriasi medikamentai nuo pakaitinės nikotino terapijos – kramtomos gumos ir pleistrų. Kartais jų žmonės patys nusiperka vaistinėje ir iki galo neišsiaiškina, kaip tas priemones naudoti, o netinkamai naudojamos priemonės yra neefektyvios“, – problemą pastebi D. Mačiulytė.

Anot jos, dažniausia kliūtis, trukdanti sėkmingai mesti – abstinencijos požymiai. Asmenims, kurie rūko reguliariai, pavyzdžiui, po vieną pakelį per dieną, metus rūkyti gali pasireikšti stiprūs fiziniai ir psichologiniai abstinencijos požymiai, kuriems reikėtų nusiteikti iš anksto. Tuo metu žmogus, kuris rūko tik savaitgaliais, draugų kompanijoje, gali nė nemanyti, jog yra priklausomas nuo nikotino ir neturėti motyvacijos mesti rūkyti.

„Abstinencijos požymiai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, bet dažniausiai jie susiję su irzlumu, nerimu, gali būti pablogėjusi nuotaika, žmogus turi mažiau kantrybės ir jaučia stipresnį poreikį gauti nikotino. Todėl svarbu žinoti, kad šie požymiai pasireikš, ir turbūt ne vieną kartą – pirmomis dienomis jie stipresni, bet gali pasireikšti ir po savaitės, ir po dviejų. Dažniausiai jie pasireiškia tuomet, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje jaučiasi neramus, ar kažkokio konflikto metu, padidėjus jautrumui ir susierzinimui. Yra noras nusiraminti ir kyla stipri asociacija, kad gavus nikotino tas ramybės jausmas ateis. Tam reikia pasiruošti morališkai“, – pabrėžia D. Mačiulytė.

Dažniausiai žalingus įpročius meta dėl sveikatos ir pinigų

Metus rūkyti, poreikis gauti nikotino ilgainiui slopsta, tačiau tol, kol šis potraukis kartojasi, jį padeda įveikti įvairios pagalbos priemonės, kaip, pavyzdžiui, kramtomoji guma ar nikotino pleistras. Tokiu metu taip pat svarbu sau priminti, kodėl nuspręsta mesti rūkyti ir kas labiausiai motyvuoja tai padaryti. D. Mačiulytė pastebi, jog kiekvieno metančiojo rūkyti motyvacija yra individuali, tačiau galima išskirti dažniausias priežastis.

„Manau, kad planuojant mesti rūkyti svarbu pasižiūrėti į savo motyvaciją. Kai rūkantis žmogus pradeda jausti neigiamus padarinius savo sveikatai – galbūt trūksta oro greitai užlipus laiptais, sunku kvėpuoti, pasireiškia ligos – jam pagrindinis motyvatorius bus sveikata. Metus rūkyti, ypač pirmomis savaitėmis ir mėnesiais, gali labai ryškiai jaustis sveikatos pagerėjimas: gerėja uoslė, išsivalo plaučiai, atsiranda daugiau jėgų, energijos, jei žmogus sportuoja, jo pasiekimai sporto srityje kyla, jis gali ilgiau išlikti aktyvus. Svarbu paminėti ne tik paties rūkančiojo, bet ir aplinkinių sveikatą – dažnas supranta, kad namų aplinkoje rūkomos tradicinės cigaretės kenkia ir artimiesiems“, – pastebi D. Mačiulytė.

Nors geresnė savijauta ir sveikata yra viena dažniausių motyvacijų, kodėl nusprendžiama mesti rūkyti, taip pat dažnai rūkančius asmenis motyvuoja finansinis aspektas, nes tabako gaminiai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, kasdien surūkius po vieną pakelį cigarečių pakelį, kainuojantį 3,95 euro, rūkymo išlaidos mėnesiui sieks apie 118 eurų, per metus sudarys apie 1,4 tūkst. euro, o per 5 metus ši suma sieks net virš 7,1 tūkst. euro.

Ne visi pokyčiai malonūs: metę rūkyti įprastai priauga apie 3–6 kilogramus

Metus rūkyti atsiradęs irzlumas ir dirglumas – tik dalis galimų abstinencijos požymių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tichomirova įvardija, kad metantiems rūkyti taip pat gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, padidėjęs alkis.

„Norint sėkmingai mesti rūkyti, svarbu žinoti kaip galima palengvinti nikotino abstinencijos požymius – užsiimti aktyvia fizine veikla, vartoti daug skaidulinių medžiagų turintį maistą, kaip vaisiai ir daržovės, vengti stresinių situacijų, pasikalbėti su artimaisiais ar draugais apie patiriamus išgyvenimus. Rūkymo įpročiai yra glaudžiai susiję su kitais įpročiais, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu, todėl pirmosiomis metimo rūkyti savaitėmis reikėtų nevartoti alkoholio“, – pataria K. Tichomirova.

Specialistė prideda, jog metant rūkyti visą laiką tenka kovoti su atkryčio galimybe, tačiau svarbu nepamiršti, jog atkrytis yra normali sveikimo dalis. Ji pastebi, kad dauguma metusių rūkyti po pirmų metų atkrenta, tačiau dėl patirto atkryčio nereikėtų nuleisti rankų, bandyti mesti rūkyti tol, kol pavyks, o kiekvieną atkrytį priimti kaip progą apmąstyti, kas buvo ne taip, kokią metimo strategiją pasirinkti, kad kitą kartą metimo procesas būtų lengvesnis ir veiksmingesnis.

„Taip pat svarbu žinoti, jog metus rūkyti dauguma žmonių priauga svorio, kuris išlieka ilgesnį laiką. Paprastai metus rūkyti yra priaugama apie 3–6 kilogramus, todėl subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas gali ne tik palengvinti abstinencijos simptomus, tačiau ir padėti nepriaugti arba greičiau atsikratyti priaugto svorio. Didžiausias rizikos veiksnys sveikatai yra rūkymas, tad rūkymo metimas turėtų būti dėmesio centre, o padidėjusio svorio problemą galima spręsti vėliau, kai asmuo tampa nerūkančiu“, – teigia K. Tichomirova.

Pasyvus rūkymas sukelia plaučių vėžį net ir niekada nerūkiusiems

Metus rūkyti priaugti keli kilogramai gali būti nesunkiai numetami, tačiau ilgalaikio rūkymo pasekmės sveikatai atitaisomos nepalyginamai sunkiau ar net negrįžtamai. Tabako dūmuose yra randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kaip kancerogenai, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi.

„Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinei, todėl ilgalaikis rūkymas susijęs su ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimu. Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos, kurios nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ar plaučių ligas. Šiuo metu vis labiau populiarėjančių elektroninių cigarečių garuose nėra dervų, kaip įprastose cigaretėse, tačiau elektroninių cigarečių skysčiuose yra randama sidabro, geležies, aliuminio, mikroskopinių alavo, chromo, kadmio ir nikelio dalelių. Taigi svarbu atsiminti, jog nėra saugaus būdo rūkyti“, – pabrėžia K. Tichomirova.

Anot specialistės, metus rūkyti ne tik tampa lengviau kvėpuoti, pradeda nykti tokie simptomai kaip dusulys ar kosulys, bet ir pagerėja miego kokybė, mažėja širdies, plaučių ligų tikimybė.

„Vis dėlto, ne tik rūkant, bet ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotinas, smalkės, dervos ir šimtai kitų, sveikatai pavojingų cheminių junginių. Žmogus, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje ar šalia rūkančio asmens gali jausti intoksikacijos požymius: galvos svaigimą, skausmą, pykinimą. Pasyvus rūkymas taip pat gali sukelti ūmų akių sudirgimą, čiaudulį, slogą, kosulį ir kitus simptomus, ilgainiui gali padidėti širdies ligų rizika ir plaučių ligų rizika“, – įspėja K. Tichomirova.

Taip pat specialistė pabrėžia, kad tabako dūmams ypač jautrūs vaikai, jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Pasyvus rūkymas yra susijęs su staigios kūdikių mirties sindromu.

„Pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taigi priimtas sprendimas mesti rūkyti, gali būti susijęs ne tik su paties rūkančiojo sveikata, tačiau ir aplinkinių, kurie yra priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“, – pabrėžia K. Tichomirova.