Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai skelbia, jog būtent pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, o galimybė susirgti plaučių ligomis padidėja 20–30 proc. Negana to, pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį netgi tiems, kurie niekada nerūkė.
Kenčia tūkstančiai
Pasaulio sveikatos organizacija pateikė duomenų, kad kiekvienais metais dėl to, kad kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru, miršta daugiau nei 600 tūkst. nerūkančiųjų.
NTAKD specialistai teigė, jog dėl pasyvaus rūkymo gali atsirasti akių sudirgimas, prasidėti čiaudulys, sloga, kosulys, pykinimas, galvos skausmas ir svaigimas bei kiti savijautą sunkinantys simptomai. NTAKD Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė aiškino, jog tikimybė, kad cigarečių dūmais kvėpuojantys žmonės gali susirgti astma, išauga net 40–60 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti duomenys tai pat šokiruoja – apie 40 proc. vaikų visame pasaulyje kenčia nuo aplinkoje esančių cigarečių dūmų, o tai ne tik didina riziką susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, bet ir gali lemti vidurinės ausies uždegimą bei tapti pagrindine vėžinių susirgimų atsiradimo priežastimi. Nepaisant to, dažnai rūkančiųjų kompanijoje būnantys vaikai dažniausiai ateityje patys nevengia rūkalų.
Specialistai aiškino, jog net ir nerūkant, tačiau būnant šalia rūkančiųjų ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotino, smalkių, dervų ir šimtai kitų sveikatai pavojingų cheminių junginių. Ekspertai paskaičiavo, jog viena valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei.
Mažiau kenksminga nereiškia, kad sveika
Neretai norėdami atsisakyti rūkalų žmonės renkasi alternatyvias rūkymo priemones – kaitinamąjį tabaką ar elektronines cigaretes. Specialistai teigė, jog, nors taip rūkant degimo proceso nėra, teigti, kad tokie rūkymo būdai sveikesni, nereikėtų.
Žinoma, rūkant tradicines cigaretes išsiskiriančios dervos yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių plaučių ligas ir vėžinius susirgimus. Svarbu ir tai, kad išpučiant cigarečių dūmus dervos visiškai nepasišalina iš kvėpavimo takų ir nugula plaučiuose.
Nors dervų kaitinamajame tabake nėra, nereikėtų pamiršti, kad jis, kaip ir tradicinės cigaretės, turi nikotino, o šis taip pat gali tapti įvairių ligų priežastimi. Negana to, nikotinas rūkant pasklinda aplinkoje bei sukelia neigiamą poveikį sveikatai ne tik rūkančiajam, bet ir esantiems šalia.
Siekdami išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkiniams turi tradicinių cigarečių ir kaitinamojo tabako dūmai, mokslininkai nusprendė atlikti kelis eksperimentus ir išsiaiškinti, ar galima teigti, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau žalingas ne tik rūkantiems, tačiau ir esantiems šalia.
Kauno technologijos universiteto Chemijos technologijos fakulteto mokslininkai ištyrė, kokį poveikį oro kokybei turi tradicinių cigarečių ir kaitinamojo tabako rūkymas patalpoje. Specialistai patikrino, ne tik koks išpučiamų dūmų poveikis patalpos oro kaitai yra keičiantis rūkančiųjų skaičiui, tačiau ir tai, kaip poveikis keičiasi palaikant didesnį ar mažesnį atstumą nuo rūkančiųjų.
Eksperimento metu buvo siekiama sudaryti visiškai vienodas aplinkos sąlygas bei stebima, kaip rodikliai keičiasi, kai patalpos vėdinamos stipriau ir kinta santykinė oro drėgmė.
Tyrimo rezultatai parodė, jog patalpos oro tarša kur kas didesnė tada, kai buvo rūkomos tradicinės cigaretės. Tiesa, rūkant kaitinamąjį tabaką oro tarša patalpoje taip pat pasikeitė, ypač ji padidėjo, kai patalpa buvo mažai vėdinama, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad net ir tuo atveju susidarę oro garai pakankamai greitai išsisklaidė. Tiesa, kaitinamojo tabako dūmuose, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo aptikta nikotino bei kitų žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų.
Daugiau – blogiau
Vis dėlto svarbiausias veiksnys, lemiantis oro taršos intensyvumą, abiem atvejais buvo rūkančiųjų patalpoje kiekis. Tai, kokią įtaką rūkymas turėjo pašaliniams, lėmė ir atstumas tarp dūmą traukiančio ir nerūkančiojo. Mokslininkai nustatė, kad rūkančiųjų skaičius oro taršai ir poveikiui pašaliniams turėjo įtakos ne tik rūkymo metu, bet ir vėliau, o arčiau rūkančiojo stovėję pašaliniai patyrė didesnę žalą, nei buvę nuošaliau. Dėl didesnio rūkančiųjų skaičiaus susidariusi rūkalų koncentracija padidėjo, o, norint išvėdinti patalpą, prireikė daugiau nei 30 min. vėdinti maksimaliu režimu.
Atlikti tyrimai parodė, jog tiek rūkant tradicines cigaretes, tiek kaitinamąjį tabaką, pasyvaus rūkymo keliamas pavojus sveikatai ir rizikos susirgti kvėpavimo takų ligomis vis vien išlieka, tačiau kaitinamojo tabako poveikis nerūkančiajam yra mažesnis nei tais atvejais, kai kvėpuojama tradicines cigaretes rūkančio žmogaus išpūstais dūmais.
Neįtariama žala
Tiesa, I. Bankauskienė priminė, jog žmonės turėtų prisiminti ne tik antrinio, bet ir tretinio rūkymo sukeliamus pavojus. Daugelis nė nesusimąsto, kad būdami patalpoje, kurioje dažnai rūkoma, ar įsėdę į tokį automobilį, taip pat patiria rūkymo sukeliamą žalą. Tretinis rūkymas yra toks reiškinys, kai cigarečių teršalai yra įkvepiami ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet jiems rūkymo metu susigėrus į baldus, kilimus ar drabužius ir vėliau vėl patekus į orą.
Specialistė aiškino, kad tretinis rūkymas, palyginus su pirminiu, kai cigarečių dūmai yra iškvepiami tiesiogiai, ar antriniu, kai kvėpuojama rūkalais užterštu oru, yra silpniausias teršalų šaltinis, tačiau jis gali būti reikšmingas jautrios sveikatos žmonių grupėms arba nuolat būnant patalpose, kuriose rūkoma.
Kadangi tyrimų apie kaitinamąjį tabaką dar labai mažai, o ilgalaikis tokio rūkymo būdo poveikis organizmui apskritai dar nėra ištirtas, specialistai negalėjo įvardyti, kokią įtaką tretinis rūkymas gali turėti tada, kai patalpoje dažnai rūkomas kaitinamasis tabakas.