Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas cigaretės dūmais užterštu oru. Skaičiuojama, kad praleidus vieną valandą prirūkytoje patalpoje žmogus pakenkia savo sveikatai tiek pat, lyg būtų pats surūkęs vieną cigaretę. Be to, nerūkantis žmogus prirūkytoje patalpoje gali pajusti ir intoksikacijos požymių: galvos skausmą, pykinimą.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad pasyvus rūkymas prisideda prie didesnio mirtingumo. Švedijos Nacionalinės sveikatos ir gerovės tarnyba nustatė, kad visame pasaulyje apie 603 tūkst. žmonų miršta dėl pasyvaus rūkymo pasekmių.
Skelbiama, kad ilgai kenčiant nuo pasyvaus rūkymo gali 25–30 proc. padidėti širdies ligų riziką, o plaučių ligų rizika išaugti 20–30 proc. Yra pastebėta, kad pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net niekada nerūkiusiems žmonėms.
Nuolatinis kvėpavimas kitų išpūstais tradicinių cigarečių dūmais taip pat gali sukelti astmą. Tyrimai rodo, kad rizika ja susirgti pasyviai rūkantiems išauga 40–60 proc.
Palygino su kvepiančiomis žvakėmis ir smilkalais
Besikeičiant pasauliui priklausomybę rūkymui ir tabakui turintys žmonės žvalgosi alternatyvų, pavyzdžiui, deginamas cigaretes keičia į elektronines ar kaitinamąjį tabaką. Tačiau, ar įprastines cigaretes pakeitus elektroninėmis ar kaitinamuoju tabaku išsprendžiama pasyvaus rūkymo problema?
Kol tradicinių cigarečių dūmų žala nerūkantiems, tačiau jais kvėpuojantiems, tyrinėta jau daugybę metų. Elektroninių cigarečių ir kaitinamo tabako įtakos žmonių sveikatai tyrimai dar tik pasirodo.
Prieš trejus metus Anglijos visuomenės sveikatos agentūros (eng. Public Health England) išleistame dokumente apie elektroninių cigarečių naudojimą viešose erdvėse nurodoma, kad tarptautiniai turimai rodo, kad pasyvaus rūkymo žala dėl elektroninių cigarečių yra maža. Sprendžiant apie rūkymo viešose erdvėse teisinę bazę tuomet teigta, kad nėra pakankamai įrodymų, jog elektroninės cigaretės pakankamai kenkia pasyviems rūkoriams, kad būtų uždrausta jas naudoti viešoje erdvėje.
Tačiau kartu nurodoma, kad elektronines cigaretes rūkantiems žmonėms turėtų būti sukurtos sąlygos rūkyti atskirose vietose ar patalpose nei įprastines cigaretes rūkantiems žmonėms.
„Kol kas nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kurie parodytų pasyvaus rūkymo žalą, kai šalia naudojamos elektroninės cigaretės, ypač kai lyginama su tradicinės cigaretės dūmais“, – teigiama Anglijos visuomenės sveikatos agentūros dokumente.
Vienas po kito randasi ir mokslinių tyrimų, kurie tiria, kokią įtaką oro kokybei turi vos prieš kelerius metus rinkoje atsiradęs kaitinamasis tabakas. 2018 m. rugsėjį žurnale „Chemisfera“ (angl. Chemosphere) publikuotas Violetos Kaunelienės, Marijos Meišutovič–Akhtarievos ir Daniaus Martuzevičiaus apžvalga apie kaitinamojo tabako įtaką uždarų patalpų oro kokybei, lyginant su kitais oro taršos šaltiniais.
Tyrimo metu lyginta, kokią įtaką uždaros patalpos oro kokybei daro kaitinamas tabakas, kartu tiriant ir kitus galimais oro taršos šaltiniais kaip tradicinės cigaretės, kaljanas, smilkalai ar deginami repelentai nuo uodų. Nustatyta, kad kaitinamo tabako sukeliama tarša yra daug mažesnė uždarose patalpose nei rūkant tradicines cigaretes ar kiti anksčiau minėti oro teršėjai.
Tyrė produktų poveikį rūkant automobilyje
Praėjusių metų balandį tarptautiniame žurnale „Higiena ir visuomenės sveikata“ (eng. International Journal of Hygiene and Environment Health) Wolfgang Schober, Ludwig Fembacher, Adela Frenzen ir Hermann Fromme aprašė kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių įtaką oro taršai naudojant šį produktą automobiliuose.
Rūkymas automobilyje ir žala nerūkantiems didelį mokslininkų dėmesį patraukė jau seniai dėl to, kad šis veiksmas gali sukelti pavojų sukeliant didelį užterštumą mažoje patalpoje. Būtent todėl nuspręsta ištirti, kokią įtaką orui daro elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako naudojimas transporto priemonėse.
Tyrimo metu oro tarša buvo matuojama septyniuose keleiviniuose automobiliuose, kuriuose buvo sukeliami tradicinių cigarečių ir elektroninių tabako gaminių dūmai ar garai. Tyrimo rezultatuose teigiama, kad kaitinamojo tabako prietaiso naudojamas automobilyje sukelia mažiausiai dalelių koncentracijos pakitimų. Tuo metu elektroninės cigaretės turėjo didesnę įtaką oro dalelių pokyčiui, o tradicinės cigaretės – didžiausią. Vis dėlto tyrimo pabaigoje mokslininkai pabrėžia, kad bet kuris iš minėtų rūkymo būdų gali būti lengvai išvengiamas automobiliuose, kad būtų apsaugoti nerūkantys ar oro taršai jautrūs keleiviai.
Atsakymams dėl ilgalaikio poveikio dar per anksti
Pernai metų gegužę tarptautiniame žurnale „Aplinkos tyrimai ir visuomenės sveikata“ (angl. Environmental Research and Public Health) straipsnyje apie elektronines cigaretes ir jų įtaką nerūkantiems žmonėms rašoma, kad dauguma iki tol atliktų tyrimų rodo, jog elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos nei tradicinės. Vis dėlto straipsnio autoriai pabrėžia, kad nėra pakankamai tyrimų, kaip elektroninės cigaretės veikia ne pačius rūkančiuosius, o šalia esančius asmenis.
Šiam tikslui mokslininkai (Wouter F. Visser ir kiti) atliko tyrimą, kurio metu buvo analizuojamas 17 savanorių iškvepiamas oras, kol jie rūkė elektroninę cigaretę. Tyrimo metu tirtame iškvepiamame ore nustatyta padidėjęs kiekis nikotino, propileno glikolio ir kitų cigaretėms būdingų medžiagų. Vis dėlto tyrime nenurodoma, ar šių medžiagų išskyrimas didesnės koncentracijos nei rūkant tradicines cigaretes. Kartu įspėjama, kad pasyviai rūkantys gali pajusti tam tikrų kvėpavimo trakto suerzinimo dėl elektroninių cigarečių dūmų. Taip pat pridedama, kad elektroninių cigarečių poveikis nerūkantiems priklausys ir nuo patalpų ventiliacijos, patalpos dydžio ir elektroninę cigaretę rūkančių žmonių rūkymo įpročių.
Šių metų sausio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija taip pat paskelbė, kad elektroninės cigaretės, kurios rūkomos su papildomais skysčiais, gali būti kenksmingos tiek patiems rūkantiems, tiek dėl pasyvaus rūkymo. Kartu Pasaulio sveikatos organizacija pridėjo, kad kol kas dar yra per anksti numatyti elektroninių cigarečių ilgalaikio vartojimo poveikį, kadangi elektroninės cigaretės dar nėra pakankamai laiko rinkoje.
Palygino su oro tarša gatvėje
2016 m. mokslininko C. Protano kartu su kolegomis atliktame tyrime buvo lyginama, kokį poveikį nerūkantiems daro tradicinių cigarečių, elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako (IQOS) dūmai. Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad įkvepiant kito asmens rūkomų tradicinių cigarečių dūmus asmens kvėpavimo trakte susidaro keturis kartus daugiau submikroninių dalelių nei įkvepiant elektroninę ar kaitinamojo tabako dūmus.
Taip pat pastebėta, kad parūkius tradicinę cigaretę kenksmingos dalelės aplinkoje išlieka daug ilgiau nei rūkant elektronines cigaretes ar kaitinamojo tabako gaminius. Pastarųjų atveju oro kokybė labai greitai sugrįžta į pirminę padėtį.
Mokslininkai taip pat palygino, kokią įtaką daro nerūkantiems praleidimas prirūkytoje patalpoje, palyginus su laiku praleistu gatvėje per automobilių spūstį. Tyrimo rezultatuose nurodoma, kad patalpoje, kurioje surūkoma viena tradicinė cigaretė, nerūkantis žmogus gali sau pakenkti kaip praleidęs 49 minutes automobilių prigrūstoje gatvėje. Tuo metu, jei patalpoje surūkoma viena elektroninė cigaretė – 12 minučių, kaitomojo tabako cigaretė – 10 minučių.
Tyrimo išvadose nurodoma, kad sąveika su submikroninėmis dalelėmis įvyksta tik tol, kol šalia rūkomas elektroninis įrenginys. Vos tik jis išjungiamas, dalelės išsisklaido labai greitai, ne taip kaip vyksta rūkant tradicines cigaretes. Kita vertus, rūkant besinaudojant elektroniniais įrenginiais nerūkančiojo sąveika su submikroninėmis dalelėmis vyksta ir jos gali patekti į alveolinius audinius.