Kūrybininkas ir agentūros „New!“ Kūrybos direktorius Tomas Ramanauskas išskyrė idėjų gimimą nuo kūrybinio proceso, kalbėdamas apie pastarąjį jis teigė, kad pats biure negali nieko sukurti: jame jis gali pasitarti, vertinti, kalbėti apie idėjas, bet nekurti.
Bent kartą per savaitę – į M. Mažvydo biblioteką
„Todėl idėjas kuriu vėlai vakarais namuose, kai jau visi miega, arba miesto kavinėse, – pasakojo pašnekovas. – Tačiau šiuo metu man pati geriausia vieta kurti – Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykla“.
T. Ramanauskas prisipažino, esant biure jam sunku atsiriboti nuo bendradarbių, kuriuos gerai pažįsta ir kurie tampa dėmesio atitraukimo šaltiniu. „O kai aplink mane yra nepažįstamųjų šurmulys, man labai lengva nuo jo atsiriboti. Juk kūrybai svarbiausia ir reikia susikaupimo“, – apie kūrybinių idėjų generavimą kavinėse kalbėjo vyras.
Pasak T. Ramanausko, jam viešose vietose dirbti patinka, nes aplinkos „šaršalas“ kartais tampa įkvėpimo šaltiniu, o bibliotekoje galima gerai sutelkti dėmesį į užduotį ir prie jos dirbti visiškai nesiblaškant.
„Todėl šias vietas ir keičiu viena kita – bent kartą į savaitę griežtai dirbu Martyno Mažvydo bibliotekoje, o kai turiu mažiau laiko, trumpesnes sesijas darau kavinėse“, – pasakojo kūrybininkas.
Vis dėlto pašnekovas norėjo pridėti, kad, jo nuomone, kūrybinis įkvėpimas yra romantizuotas ir senovinis terminas, kuris naudojamas pridengti tingumą: „Kūrybininkai įkvėpimą prisijaukina taikydami labai griežtas taisykles ir dienos ritmą. Disciplina ir aktyvus darbas – nėra geresnio būdo rasti įkvėpimą. Taip, kūrybinėse specialybėse gali jaustis užstrigęs, matyti, kad sunkiai galvojasi, bet tik per kraują ir per užsispyrimą dirbant kažkas padaroma, nes tik sėdėti ir laukti, kol idėja ateis, tai čia romantinių laikų utopija, prasilenkianti su realybe“.
Pats T. Ramanauskas, pajutęs, kad idėjos jo neaplanko, pabando atsitraukti, o tam yra daugybė priemonių – bėgioti, plaukioti, pažiūrėti filmą ir pan.
„Ne tik kuriant, bet ir dirbant labai svarbu daryti kokybiškas pertraukas. Tai tik dar vienas populiarus mitas, kad žmogus turi dirbti aštuonias valandas. Bet protinio darbo tiek neįmanoma per dieną išdirbti. Galima turėti 2-3 aktyvaus protinio darbo valandas, bet visa kita bus tik „paviršinis“ darbas“, – pastebėjo kūrybininkas.
Kalbėdamas apie kūrybiškumą T. Ramanauskas pridėjo, kad kiekvienas gimsta kūrybingas, tačiau gyvenimas mus išmoko būti nekūrybingais, todėl būnant užaugusiam labai svarbu prisiminti, kokie buvome kūrybingi vaikystėje.
„Taigi, kūrybingumas nėra niekieno privilegija. Tai kiekvienam prieinamas dalykas, kurį galima treniruoti kaip raumenį. Supertalentai yra perdėtas mitas, nes už visų talentų ir genijų slypi labai nuožmus darbas“, – konstatavo T. Ramanauskas.
Turi nuolat būti veiksme
Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas, paklaustas, kur jaučiasi kūrybiškiausiai, teigė, kad atsakyti sunku. „Kūryba yra kaip meilė, todėl sunku pasakyti, kur ją rasti. Kūrybiškos mintys aplanko skirtingais momentais, skirtingais metų laikais ir skirtingu paros metu“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie save, A. Ivanauskas pabrėžė, kad jam geriausios idėjos gimsta veiksme.
„Blogiausia, kai žmogus sėdi ir laukia, kol geniali idėja ateis. Kai žmogus yra judėjime, tai natūraliai įsijungia daugiau pojūčių. Pavyzdžiui, kai eini gatve, matai, girdi, ant kažko užlipi, pakeli galvą. Todėl man geriausios idėjos kyla kelionėse, todėl tiek daug ir keliauju, – pasakojo kūrėjas. – Jei mane uždarytumėte į vieną kambarį, aš tikrai tiek nesukurčiau, kiek sukuriu dabar“.
Būtent todėl A. Ivanauskas stengiasi kuo daugiau judėti: eiti, bėgti, plaukti ar skristi: „Veiksme suaktyvėja mūsų kraujotaka, kvėpavimas, o tai padeda tapti kūrybiškesniam“.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad kūryba – ne visada tik įkvėpimo rezultatas. Dėl naujų ar greitai gimstančių projektų tenka kurti čia ir dabar.
„Tuomet, jei nėra galimybės išskristi, aš važiuoju, pakeičiu erdvę, kad nebūčiau toje pačioje vietoje“, – kalbėjo jis.
Virtuvės mitų griovėjas taip pat pasidalijo patarimu, kaip darbo susirinkime paskatinti daugiau kūrybiškų idėjų. A. Ivanauskas siūlo aplink susirinkimo stalą susėsti už nugarų surištomis rankomis ar visiems komandos nariams pasigaminti kaukes ir jas užsidėti susitikimo metu.
„Tokiomis aplinkybėmis generuojant idėjas pamatysite, kokių genialių minčių gali kilti, kai nematai kolegos veido ar esi nepatogioje padėtyje, nes tavo rankos surištos“, – argumentavo pašnekovas, kartu pridėdamas, kad Virtuvės mitų griovėjų susirinkimai dažnai būna labai juokingi ir neįprasti.
Įkvėpimo į bažnyčią
Kino režisierius Emilis Vėlyvis, visai neseniai sulaukęs dėmesio dėl incidento bažnyčioje, kur aktoriai įsiveržė į mišias su ne visiems priimtinais kostiumais ir vaidyba, prisipažino, kad jis kūrybinio įkvėpimo besisemiantis būtent bažnyčioje. Mėgstamiausia režisieriui – Šv. Jokūbo bažnyčia.
Paklaustas, ar save laiko tikinčiu, E. Vėlyvis teigė, kad negalėtų tiksliai atsakyti: „Sunku pasakyti, bet kiekvienas žmogus turi į kažką tikėti“.
Į klausimą, kaip dažnai jis lankosi bažnyčioje, režisierius atsakė: „Kaip čia pasakius, kai pasiilgstu įkvėpimo, tai neinu, o paskui ir gimsta idėjos“.
E. Vėlyvis negalėjo įvardyti, ar tam tikra aplinka ar paros laikas jam kūrybiškai produktyvesnis „Jokio skirtumo. Kada apsireiškimas pasireiškia, tada ir ateina. Ateina paslapčia, netikėtai, gąsdinančiai“, – paminėjo jis.
Reklama ir muzika – gimsta skirtingoje aplinkoje
Reklamų kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka (MC Mesijus) atviravo, kad jam kūrybiniam darbui patinka keisti vietas: „Man labiausiai patinka kasdien dirbti vis kitoje erdvėje: kas dieną gerti vis kitokią kavą, valgyti vis kitą maistą. Todėl ir mėgstu dirbti viešose erdvėse kaip kavinės. Nuo darbo biure tai skiriasi tuo, kad gaunu šviežiai pagamintą, o ne šildytą maistą, o tuo pačiu kavinėse renkasi panašūs žmonės, tai per dieną prasisuka ir eilė pažįstamų. Taip nesijauti, kad izoliavaisi visą darbo dieną. Manau, tai ir socialiai, ir kokybiškai geras sprendimas“.
Vienaip Ž. Kudirkos kūryba vyksta reklamos srityje, kitaip – muzikoje. Čia atlikėjas teigė negalėsiantis įvardyti vietos, kur gimsta geriausios idėjos dainoms.
„Muzikoje reikia pačiam sugalvoti užduotį ir ją išspręsti. Čia būtų sunku save prievartauti ir priverstinai kurti. Todėl muzikos idėjos dažniausiai gimsta spontaniškai – einant, judant, miegant. Tik labai svarbu užsirašinėti ir nepasitikėti savo atmintimi“, – kalbėjo pašnekovas.
Ž. Kudirka prisipažino, kad dirbdamas tiek reklamos, tiek muzikos industrijoje pasilieka sau laisvę daugiau eksperimentuoti su muzika. Kadangi tai nėra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, tai leidžia jam laisviau išbandyti naujas ir neįprastas idėjas.
„Jei turėčiau tik muziką, turėčiau galvoti, kaip pasiekti daugiau žmonių, ir tapčiau nuo jos priklausomas. Dabar praktika rodo, kad kuo daugiau eksperimentuoju, tuo daugiau atsiranda koncertų. Todėl galiu dabar būti žmogus su dviem stuburais – reklamos ir muzikos“, – džiaugėsi kūrybininkas.
Kaip Ž. Kudirka ieško įkvėpimo, jei jaučiasi kūrybiškai išsekęs? Vyras prisipažino, kad tai nutinka, bet jis tokiais atvejais savęs neprievartauja: „Tokiomis akimirkomis nekuriu. Dirbu laisvu grafiku ir labai jaučiu didelį produktyvumo skirtumą, kai kuri tik tada, kai nori tai daryti. Tuomet ir laiko mažiau reikia. Kūrybinių kančių stovyklos atstovų nepalaikau“.