Pavargusiems nuo tradicinių gėlių puokščių energingoji Karolina Samalė pasiūlė alternatyvą. Moteris pradėjo kurti puokštes iš daržovių ir vaisių ir prieš dvejus metus įkūrė internetinę parduotuvę „Valgoma puokštė“. Jos rankose obuoliai, vynuogės, čili pipirai, česnakai, brokoliai ir net ropės virsta žmones džiuginančiomis puokštėmis.
Įkvėpė verbos
Idėja kurti puokštes iš vaisių ir daržovių K. Samalei kilo visai netikėtai. Apsilankiusi svečiuose ir apžiūrėjusi verbą moteris grįžusi namo pagalvojo, kad galėtų pabandyti sukurti kažką iš šviežių vaisių ir daržovių.
„Kitą dieną pabandžiau kažką padaryti, bet man visai nepatiko, taip ir numečiau mintį. Po savaitės pagalvojau iš naujo pabandyti. Pamąsčiau, kaip labiau suderinti spalvas“, – kaip pradėjo kurti originalias puokštes pasakojo moteris.
Šis kūrybinis procesas pašnekovei nebuvo naujas. Nors studijoms ji pasirinko kineziterapeutės specialybę, K. Samalė nuo pat vaikystės buvo greta kūrybos.
„Vis kažką piešdavau, gamindavau ar vaidindavau. Nors vėliau pasirinkau kineziterapijos mokslus, kartu ir tortus kepdavau, ir desertus gamindavau, megzdavau, siūdavau. Kūryba man visada atrodė natūralus procesas“, – kalbėjo ji.
Metusi kineziterapeutės darbą moteris metus sau leido nieko nedirbti: užsiėmė skirtingomis veiklomis, lankė įvairius seminarus, daug keliavo. Vėliau į jos gyvenimą pasibeldė valgomos puokštės.
„Kai jos atsirado, negalvojau, kad tai taps vienu iš pagrindinių mano veiklų ir kad darysiu tai kasdien“, – prisiminė kūrėja.
Šiuo metu gimsta nauja knyga
Vis dėlto šiuo metu valgomų puokščių kūrybos procesas moters gyvenime pristabdytas. Dabar K. Samalė su vyru visą dėmesį skiria kitam kūrybiniam procesui – kuriama valgomos puokštės knyga.
„Tai taip pat aktyvus kūrybinis procesas, nes čia reikia ir daug idėjų, ir sugalvoti, kaip viską pateikti. Čia ta pati kūryba tik kartu su šviečiamąja puse“, – svarstė pašnekovė.
K. Samalės valgomas puokštes dažniausiai klientai užsako gimtadieniams ir jos dažniausiai įmonių vadovams, viršininkams.
„Puokštės nėra merkiamos, nes daržovės ir vaisiai yra smeigiami ant pagaliukų. Todėl iš tikrųjų puokštė, deja, yra trumpo galiojimo laiko, bet būna, kad žmonės jas džiovina, nori laikyti ilgiau“, – aiškino kūrėja.
Pati moteris teigia labai mėgstanti puokštes ir gėles, tačiau lietuviškoje floristikoje pasigenda įdomesnių sprendimų.
„Gal ir minimalesnių, kai imami tik keli žiedai, bet jie užpildo ir gražūs. Pastebėjau, kad pardavinėjama labai daug nekokybiškų gėlių. Eini pirkti gėlių gimtadieniui ir vis tie patys pavargę rožių žiedai“, – savo pastebėjimais dalijosi moteris.
K. Samalė teigė pati floristikos ar estetikos niekada nesimokiusi, tačiau prisiminė, kad vaikystėje, leisdama vasaras pas močiutę, mėgdavo rišti puokštes.
„Tikriausiai tai ateina iš vidaus. Man puokštės išeina gražiausios, kai darau jas taip, kad man pačiai patiktų. Jei kažkiek rezultatu abejoju, pastebiu, kad ir kitiems nebe taip patinka“, – konstatavo pašnekovė.
Bent trejų metų mokslas
„Ritos gėlės“ floristikos studiją turinti Rita Naujalienė be puokščių kūrybos taip pat siūlo ir floristikos kursus. Moteris teigia, kad floristikoje – daug darbo ir žinių.
„Floristika – meno šaka ir mokslas. O kai turimi pagrindai, prasideda ir kūryba. Pagrindai suteikia laisvę kūrybai“, – kalbėjo florisitkos meistrė.
Moteris pastebėjo, kad kai žmonės riša gėles kaip tik išmano, gėlių salonuose atsiranda labai daug kičo.
„Ir floristai tai gerai mato. Man labai skaudu matyti tokias klaidas“, – akcentavo pašnekovė.
Pasak jos, dabar pardavinėti gėles gali būti labai lengvas verslas – tiesiog nusiperki jų didmeninėje prekyboje, suriši ir parduodi, tačiau tokiame versle daug meno ir kūrybos nerasi.
„Kai gėlės naudojamos be žinių, turime niokojamas gėles. Gėlės – vienas iš gražiausių gamtos stebuklų. Gamta mums dovanoja žiedą, o mes jį išdarkome. Visiems, mylintiems gėles, tai skaudu matyti“, – sakė R. Naujalienė.
Floristikos meistrė teigė pati šios srities meno besimokanti visą gyvenimą, tačiau įgyti pagrindams reikia bent trejų metų mokslų.
„Kiekvienais metais atsiranda naujos tendencijos, mados, technika. Bet kai jau turi pagrindus, gali toliau improvizuoti. Bet svarbu turėti pagrindą, nes rišant bet kokį karkasą negali būti klaidų: kad puokštė nedurtų, neteptų drabužių ir panašiai“, – pastebėjo moteris.
Kūrybinių idėjų stygstantiems gyventojams moteris pasiūlė jų ieškoti ten pat, kur jomis pasikrauna pati R. Naujalienė – gamtoje.