Šįkart mano pašnekovė – pilotė. Ir ne, ji nėra vienintelė lietuvė pilotė, kuri skraidina tautiečius į svetimas šalis atostogoms ar darbui. Moterys aviacijoje jau ilgą laiką nėra kažkokios mitinės būtybės, kurias galima rasti tik pasakų knygose.
Tik Liną Lietuvoje rasti sunku. Pilotė gyvena Rygoje, iš ten ir skraido. Tačiau jau daugiau nei 6 tūkstančių valandų ore praleidusi pilotė rado laiko atsakyti į mūsų klausimus. Nusprendžiau iškart pakalbėti apie „dramblį kambaryje“ – kaip ji pasirinko dažnai „vyriška“ profesija laikomą piloto darbą.
„Kiekvienas žmogus turi savo stichiją. Mano – dangus. Manau, kad šiais laikais jau išnyko riba tarp vyriškų-moteriškų profesijų. Tiek moterys, tiek vyrai yra laisvi rinktis savo kelią bet kurioje srityje. Tik asmeniškai žinau, kad svarbu išlaikyti balansą. Dirbant atsakingą, pilną įtampos darbą svarbu mokėti atsipalaiduoti ir būti gamtoje, užsiimti menais, sportu“, – sako Lina.
Jos tobulas piloto įvaizdis neapsiribojo vien charakterio bruožais. Teko pakeisti ir vidinę nuostatą, kad ji turi atrodyti vyriškai. „Pasirodo, ir su piloto uniforma galima atrodyti moteriškai ir žaviai“, – šiandien drąsiai teigia pašnekovė.
Kai kurie mitai kelia juoką
Darbe Linai tenka susidurti ir su aviaciją apgaubusiais mitais. Vienas iš jų esą, kad moterys pilotės yra bebaimės. „Žinoma, skraidančios moterys yra drąsios, turi valios, yra stiprios ir emociškai stabilios. Reikia įdėti jėgų siekiant šio darbo. Bet tai nereiškia, kad nejaučiam baimės“, – šypsosi pilotė.
Tik ji esą dažniau baimę jaučia ne ore, o mokydamasi kažko naujo, pavyzdžiui, plaukioti burlente ir banglente. „Vanduo buvo absoliučiai nauja erdvė, kurioje reikėjo nugalėti daug baimių. Tai per gilu, tai vėjas per stiprus, bangos per didelės“, – sako Lina.
Kai kurie aviacijos mitai, anot Linos, nėra iš piršto laužti. Pavyzdžiui, esą moterims tikrai lengviau daryti kelis darbus vienu metu. „Ši savybė yra labai svarbi pilotui. Gebėti priimti informaciją ir tuo pačiu metu nustatyti prioritetus, priimti sprendimus ir atlikti reikiamus veiksmus. Pamenu smagų nutikimą, kai pakilus iš Romos oro uosto suskubėdama, paprašiau kolegos kelių dalykų vienu metu. Ir jis, labai profesionalus instruktorius ir egzaminatorius, ramiu britišku akcentu pasakė: moterie, aš vyras. Aš galiu daryti vieną dalyką vienu metu. Abu ilgai iš to juokėmės“, – šypsosi Lina.
Aviacija, anot Linos, yra puiki sritis, kurioje galima atsikratyti visų stereotipų. Čia esą viską lemia asmeninės žmogaus savybės. „Tik pastebėjau, kad į klaidas dažnai reaguojame skirtingai. Vyrai pilotai dažniau kaltina tai blogas oro sąlygas, tai skrydžių vadovą. O moterys, jos per daug analizuoja, prisiima kaltę tada, kada jos net nėra“, – teigia Lina. Esą aviacijoje, kaip ir gyvenime: padarei klaidą, ją ištaisei, paanalizavai, kodėl taip nutiko, ir judi toliau.
Didžiausi iššūkiai darbe Linai yra fiziologiniai. Pavyzdžiui, dienos ir nakties ritmo nebuvimas. Ji neslepia, kad kūnui po naktinių skrydžių reikia poros dienų atsigavimui. Todėl pilotė stengiasi išsimiegoti, pabūti gamtoje, pasportuoti, sveikai maitintis. „Aviacijoje reikia išmokti rūpintis savimi. Man tai buvo sunku. Reikia ir odą prižiūrėti, nes po skrydžių ji atrodo pavargusi. Net ir po lengvų skrydžių jaučiasi nuovargis, nieko nesinori daryti. Bet reikia prisiversti. Man padeda Mel Robbins 5 sekundžių taisyklė. Tiesiog skaičiuoji nuo 5 iki 1 ir paleidi save kaip raketą į kosmosą“, – šypsosi pašnekovė.
Iškirsti miškai ir sutartinės
Nuostabiausias dalykas jai esą pats skrydis, buvimas ore. „Taip atsiveria M. Čiurlionio paveikslai, įvairių formų debesys, saulėtekių ir saulėlydžių spalvos, meteorų lietūs ir Šiaurės pašvaistė. Stebėti Žemės grožį 11 kilometrų aukštyje, kas gali būti geriau? Tai tam tikras meditacijos būdas: stebi skrydžio eigą, telefonai išjungti, žemiškos problemos liko ant žemės, o dabar tik skrydis“, – sako Lina.
Tačiau skrendant pilotai mato ne tik Žemės grožį, bet ir žmogaus neapdairaus elgesio padarinius. „Skraidant matosi, kaip mes visi esame susiję vieni su kitais. Kaip esame priklausomi nuo gamtos. Matosi, kaip atrodo industriniai rajonai, kiek juose taršos, kaip atrodo mūsų miškai, kurie dėl nuolatinio kirtimo panašūs į šachmatų lentą. Tikiuosi, kad greitu metu žmonėms pavyks susivienyti ir keisti gyvenimo įpročius“, – viliasi Lina. Pasak jos, mūsų prioritetu turi tapti gamta, biologinės įvairovės gausa, ekologija, sveikas maistas, aktyvus ir darnus gyvenimo būdas.
Kovojant su stresu, savęs pažinimas, pasak Linos, yra labai svarbus. Pašnekovė pamena, kad prieš kelerius metus visur skubėjo ir net nepajuto, kad jai skauda nugarą. Esą ji tiek gyveno savo mintyse ir planuose, kad nepastebėjo, ko reikia jos kūnui. Dabar ji stengiasi po skrydžių pajudėti, pramankštinti raumenis.
Tačiau nepaisant sudėtingų situacijų, Lina randa laiko įgyvendinti senas svajones. Pavyzdžiui, šį pavasarį ji išmoko dainuoti sutartines. „Labai graži patirtis. Tai ne tik dainavimas, lietuvių papročių pažinimas, bet ir mokėjimas būti komandoje, nes sutartinę dainuoti tai ne solo partija. Tai mokėjimas girdėti kitas dainuojančias moteris, išlaikant savo ritmą. Aukštasis pilotažas“, – juokiasi ji ir tikina, kad šią patirtį pritaikys darbe.
Pilotė tikina, kad įtemptas gyvenimo ritmas netrukdo ir romantiniams santykiams. „Iš vienos pusės sunku, kai reikia išsiskirti ilgesniam laikui. Iš kitos pusės nėra monotonijos ir pasiilgsti vienas kito, daugiau vertini buvimą kartu. Aš asmeniškai tikrai pradėjau daug daugiau džiaugtis, kai viskas ramu ir mylimas žmogus yra šalia – tai yra gyvenimo pilnatvė“, – teigia Lina.
Noras kurti šeimą moteriai pilotei atrodo kaip nelengvas iššūkis. Pilotai nuolatos turi kelti savo kvalifikaciją, tad moterys pilotės negali ilgai užsibūti motinystės atostogose. „Pilotės, kurios nori turėti vaikų, tam laiko randa. Man labai patinka Skandinavijos šalių aviakompanijų pavyzdžiai, kurie jau per pirmą interviu dėl darbo drąsina moteris pilotes turėti vaikų kada nori ir kiek nori. Viskas yra įmanoma. Tikiuosi, kad ateityje ir mūsų aviakompanijos siūlys palankias ir draugiškas sąlygas skraidančioms mamoms. Gimstamumą Baltijos šalyse skatinti tikrai reikia ir tas skatinimas turi būti tiek valstybiniu lygmeniu, tiek verslo“, – sako Lina ir pastebi, kad Indijos, Islandijos ir Grenlandijos pilotės gali turėti net po kelis vaikus ir joms skrydžių grafikus suderina pagal šeimos poreikius.
Didžioji dalis pilotų neslepia, kad aviacija yra jų svajonė. Tačiau ar svajonių darbas tikrai užtikrina laimės jausmą? Lina, remdamasi savo asmenine patirtimi, teigia, kad ne. „Su draugėmis dažnai pakalbame, kad gali būti gražiausia ir sėkmingiausia mergina mieste ir tuo pačiu metu – nelaimingiausia. Būti laimingam ir džiaugtis gyvenimu yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Jis nepriklauso nei nuo amžiaus, talijos apimties, vaikų elgesio, pinigų kiekio ar aplankytų šalių skaičiaus. Dažniausiai toks supratimas ateina pastebėjus, kad visada dėl kažko nerimauji, kažko trūksta arba, kai pats gyvenimas į kampą užspaudžia. Tada tenka keisti mąstymą ir tai tik į naudą. Jau nesi vėjo blaškomas laivelis vandenyne, o turi kryptį, savo vidinę ašį ir stiprybę“, – atvirauja pilotė.
Piloto darbo Lina nerekomenduotų nei moterims, nei vyrams, jei motyvacija yra tik prestižas ir pinigai. „Tai labai gyva ir dinamiška profesija. Tu turi būti lankstus ir pasirengęs pokyčiams, ir iš širdies mylėti skraidymą“, – tikina pašnekovė.
„Bet aš visada skatinu moteris siekti savo svajonių. Kiekviena jų turi. Bendraudama pastebiu, kad dažnai moterims trūksta drąsos ir jos prastai save vertina. Tad visad skatinu tokias mintis mesti iš galvos. Jūs visada esate gražesnės, kūrybingesnės, protingesnės nei jums pačioms atrodo“, – pataria pilotė.