Jungtinėse Amerikos valstijose, kaip ir Azijoje, pilotų trūkumas yra jaučiamas labiausiai. Štai praėjusių metų liepą vienos didžiausių amerikiečių oro linijų „Horizon Air“ paskelbė, jog dėl pilotų stygiaus bus priversti atšaukti dalį suplanuotų skrydžių. Anksčiau tos pačios oro linijos skelbė jau atšaukusios apie 300 skrydžių.
Neseniai naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Australijai specialistų trūkumas taip pat tampa didžiuliu galvos skausmu – svarbūs skrydžiai atšaukinėjami paskutinėmis minutėmis. Nemažai australų dėl reikiamo medicininio gydymo turi skristi 1000 kilometrų iki artimiausių didesnių miestų. Anot gydytojo, gyvenančio viename iš tokių nutolusių miestelių, dėl atšaukinėjamų skrydžių, suplanuotų skrydžių tvarkaraščiais nebegalima pasitikėti.
Rugsėjį lietuviams gerai pažįstamos airių „Ryanair“ oro linijos paskelbė, jog dėl iškilusių problemų sudarinėjant skrydžių tvarkaraštį šešis mėnesius iš eilės bus atšaukiama po 40-50 skrydžių kasdien.
Remiantis oficialiu „Ryanair“ pranešimu, tokia situacija susidarė dėl netvarkingai sudėlioto pilotų atostogų tvarkaraščio. Tačiau po savaitės paaiškėjo, kad „Ryanair“ konkurentai – Norvegijos oro linijos – per metus perviliojo 140 pilotų. Apie šią situaciją „Ryanair“ komentuoti atsisakė.
Trūksta daugiau nei pusės profesionalų
Didžiausi pasaulio lėktuvų gamintojai „Airbus“ ir „Boeing“ prognozuoja, kad iki 2035 metų vien komercinių lėktuvų pilotavimui reikės 637 tūkst. pilotų. Anot „Airbus“ atstovo Paul Emerenko, aviacijos industrija turėtų greitai atrasti būdų, kaip patenkinti tokį didelį poreikį, nes nuo pat aviacijos atsiradimo pradžios iki dabar buvo paruošta tik 200 tūkst. pilotų.
Žvelgiant į „Airbus“ 2017 metų prognozes, oro transporto eismas kasmet išauga dvigubai. Sparčiausias augimas užfiksuotas Azijos žemyno rinkose. Aviacijos mokymo centro „BAA Training“ direktorė Eglė Vaitkevičiūtė sako, kad pilotų poreikis didėja, nes aviacija yra nuolatos auganti rinka, be to, žmonės pasaulyje gyvena vis geriau.
„Net ir sunkmečiu augimas nebuvo sustojęs. Matyt, labiausiai tai lemia globalumas. Prie aviacijos augimo taip pat stipriai prisideda ir auganti ekonomika. Verslas klesti, žmonės uždirba daugiau, tad ir keliauja dažniau.
Ateityje prireiks daugiau nei 600 tūkst. naujų pilotų, kad būtų kam pilotuoti 40 tūks. naujų orlaivių, kuriuos ateityje planuoja užsakyti keleivius skraidinančios ir krovinius gabenančios avialinijos“, – kalba E. Vaitkevičiūtė ir priduria, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) taip pat pradėta skambinti pavojaus varpais, nes ten vis daugiau pilotų išeina į pensiją, o naujų neparuošiama pakankamai.
„BAA Training“ direktorė sako, kad labiausiai jaučiamas patyrusių pilotų – kapitonų – stygius, o ne jiems padedančių antrų pilotų (angl. first officer). Tad jeigu nebus paruošta pakankamai specialistų, dar didesnius nuostolius ir nepatogumus patirs ir oro linijos, ir keleiviai, ir krovinius gabenančios įmonės.
Anot jos, išaugs ir taip dideli pilotų atlyginimai, be to labai jausis vadinamieji „atlyginimų karai“, nes įmonės turės dėti vis daugiau pastangų pritraukiant ir išlaikant darbuotojus.
Uždirba ir po 23 tūkstančius eurų
Remiantis darbo pasiūlymų platformos „AviationCV.com“ duomenimis, daugiausiai užsidirba Šiaurės Amerikos ir Azijos regionų aviakompanijose dirbantys pilotai. Pavyzdžiui, pagrindinio piloto pareigas užimantis asmuo Š. Amerikoje gauna apie 15 tūkst. eurų, o Azijoje iki 23 tūks. eurų per mėnesį. Nemažos algos vyrauja ir Europoje – pilotas gauna nuo 6 tūskt. iki 13 tūkst. eurų mėnesinį atlygį.
Specialistai sako, kad atlyginimų kėlimas yra vienas iš būdų, kaip aviakompanijos bando kovoti su pilotų trūkumu. Šiuo metu didžiausias lakūnų poreikis jaučiamas būtent Azijoje, Š. Amerikoje ir Europoje. „AviationCV.com“ direktorė Skaistė Knyzaitė vardina kelias priežastis, kodėl taip greitai neatsiranda entuziastų norinčių ir galinčių dirbti už tokius didžiulius atlyginimus.
„Yra keletas priežasčių: kai buvo krizė, Europoje užsidarinėjo nemažai oro linijų ir tada pilotų niekas neruošė. Tuo metu buvo didelės kuro kainos ir niekas rinkoje neuždirbdavo milijonų. Tad apmokyti vieną pilotą oro linijoms kainavo apie 100-150 tūkst. eurų, tačiau jos niekada negalėjo būti tikros, kad tas žmogus po poros metų nepabėgs.
Tas pats ir su fiziniais asmenimis (kurie patys susimoka už pilotavimo kursus – DELFI) – jie nebuvo garantuoti, kad tikrai turės darbo vietą. Taip ir atsirado tarpas – pilotai nebuvo ruošiami, o dabar taip greitai nebespėjama užpildyti to tarpo ir priruošti kapitonų, kurių labiausiai trūksta. Žmogus kapitonu tampa po 5–7 metų mokslų.
Anot pašnekovės, anksčiau, kai lakūnų poreikis nebuvo toks didelis, oro linijos galėdavo sau leisti pasisamdyti pilotus tik vasaros metu, šešiems mėnesiams, ir tada juos paleisdavo be jokios garantijos, kad juos pasamdys iš naujo. Dabar, sako S. Knyzaitė, taip niekas nebedaro ir pilotams suteikia tik pačias geriausias sąlygas.
„Kaip tik neseniai „Ryanair“ paskelbė, kad 20 proc. pakels pilotams atlyginimus, todėl pas juos atlyginimai dabar siekia apie 12 tūkst. dolerių per mėnesį, bet ne visose šalyse. O šiaip Europoje paprasto lėktuvo kapitonas uždirba nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst., o didesnių lėktuvų pilotuotojai gali gauti ir apie 15 tūkst. Žinoma, aukščiausi atlyginimai Azijoje, kur jiems dar leidžiama mėnesį dirbti ir mėnesį nedirbti“, – didelius skaičius vardina S. Knyzaitė.
Viena geidžiamiausių profesijų
„Tai viena tų sričių, kurios specialistai yra geidžiamiausi ne tik vietinėse rinkose, bet ir visame pasaulyje“, – piloto specialybę medicinos ir informacinių technologijų (IT) sritims prilygina „BAA Training“ direktorė E. Vaitkevičiūtė.
Lygindama programuotojų ir pilotų atlyginimus S. Knyzaitė sako, kad pastarųjų uždarbis yra žymiai didesnis, tačiau, anot jos, reikia turėti omenyje, kad asmenims, pasiryžusiems išmokti valdyti lėktuvą, reikia turėti žymiai daugiau lėšų. Ji sako, kad anksčiau oro linijos investuodavo į savo kadetus ir patys užsiaugindavo sau pilotus, tačiau dabar taip niekas esą nebedaro.
„Čia nėra tas pats, kas baigti programuotojų kursus, kuriuos gali sėdėdamas pasidaryti namie. Investicijos į išsilavinimą yra nemažos ir žmogus vis tiek niekada negali būti 100 proc. tikras, kad gaus tą darbą. Anksčiau būdavo valstybinės oro linijos, kurios apmokėdavo mokslus pilotams, bet dabar dėl didelių sumų niekas taip nebedaro – nei „Ryanair“, nei nacionaliniai vežėjai, nes tai yra labai brangus ir nekonkurencingas būdas. Jūs įsivaizduojat, kiek reikia pinigų, jeigu vienu metu yra ruošiama 30 pilotų?
Dabar pilotai yra patys atsakingi už save. Pradinė investicija yra apie 60 tūkst. eurų tam, kad asmuo išmoktų pilotuoti vienmotorį lėktuvėlį. Vėliau eina skirtingo lėktuvo tipo mokymai. Baigdamas mokslus pilotas turi šešis kartus pakilti ir nusileisti tuščiu lėktuvu, tad vien ši pramoga kainuoja 6 tūkst. eurų, o tai įeina į privalomą programą, kad žmogus gautų licenciją ir galėtų skraidinti didesnį lėktuvą. Ne visi turi pinigų ir ne visi gali sau leisti tokį malonumą.
Dabar avialinijos ir pačios augina pilotus, tačiau jos tiesiog duoda darbo garantiją arba garantinį raštą, užtikrinantį asmeniui darbo vietą tuo atveju, jeigu jis sėkmingai baigia mokslus ir neturi problemų su sveikata ir psichika“, – kalba S. Knyzaitė ir priduria, kad oro linijos nustojo būti bankais, kadangi jos niekada neturi šimtaprocentinės garantijos, kad jų finansuotas pilotas neperbėgs į kitas kompanijas.
Informacijos trūkumas
Lietuvoje pilotai yra ruošiami Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) bei keliose kitose privačiose įstaigose. Didžiausios Baltijos šalyse pilotų mokyklos „BAA Training“ vadovė E. Vaitkevičiūtė sako, kad šiuo metu pas juos mokosi 200 studentų iš kurių tik 15 proc. yra lietuvių.
Lietuvos aviacijos darbuotojų atrankos įmonės „AviationCV.com“ vadovė taip pat sako, kad nors į Lietuvą mokytis pilotavimo atvyksta žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių, tačiau tarp pačių lietuvių ši specialybė yra labai mažai žinoma. „Jeigu mums kas nors paskambina ir kalba lietuviškai, tai būna labai retas atvejis“, – apie darbo patirtį su lietuviais sako S. Knyzaitė.
Abi specialistės sako, kad Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje labiausiai trūksta supratimo apie specialybę ir išsamios informacijos apie galimybes, be to, anot jų, dažnai studentus atbaido ir didelė mokslų kaina.
„Žinoma, to populiarumo piloto profesijai trūksta, nors ji yra patraukli, perspektyvi ir lietuviai tikrai gali pasidaryti gerą karjerą. Nors finansinis „įėjimo“ barjeras ir nemažas, tačiau tai yra išsprendžiama, nes žmogus, baigęs mokymus, gali gauti atlyginimą nuo 3 iki 4 tūkst. Ispanai, portugalai ir italai supranta, kad tai yra gera investicija ir tą tikrai verta daryti.
Tokie pinigai atrodo dideli, bet iš kitos pusės, privačios universitetinės mokyklos užsienyje irgi pareikalauja didelių išlaidų, tačiau atlyginimas, gaunamas tik baigus studijas kokiame nors Londono universitete, bus apie 1-2 tūkst. eurų.
Dabar geriausiais darbdaviais laikomi „Facebook“, „Google“, „Amazon“ ir kitos IT kompanijos. Čia yra didelė aviacijos įmonių padaryta klaida, kadangi jie užmigo ir neatidirbo savo darbo populiarinant profesiją. Tačiau šita tendencija, kad piloto profesija yra visai neišpopuliarinta, pastebima visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje“, – lygina S. Knyzaitė.
Anot pilotų mokyklos vadovės E. Vaitkevičiūtės, Lietuvoje taip pat trūksta suvokimo, kad piloto profesija yra vienoda ir globali, todėl pabaigus mokslus ir įgijus licenciją Lietuvoje galima laisvai įsidarbinti visame pasaulyje, vienintelėje Amerikoje, sako ji, gali būti šiek tiek sunkiau įsilieti į rinką.
Tiesa, E. Vaitkevičiūtė tikina, kad lietuvius taip pat atbaido ir faktas, kad Lietuvoje nėra nacionalinės aviakompanijos, kuri garantuotų būsimiems studentams ir pilotams darbo vietą. Šiuo metu Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, neturinti nacionalinės aviacijos kompanijos. Estai nuo 2015 metų turi „Nordica“, o latviai nuo 1995 metų „AirBaltic“. Lietuvoje labai trumpai, 2013–2015 metais, veikė Vilniaus miesto oro linijos „airLituanica“, kurių veikla buvo nutraukta dėl finansinių problemų.
Lietuviai – vieni iš geriausių
Pilotų mokyklos direktorė tikina, kad gerai besimokantys ir profesijai atsidavę lietuviai yra tiesiog išgraibstomi. Paprašyta paaiškinti, kodėl lietuviai yra mėgstami ir paklausūs pasaulinėje rinkoje, A. Vaitkevičiūtė sako, jog tokią tendenciją lemia grubesnės mokymosi sąlygos.
„Paprastai tariant, Lietuvoje skraidoma su šiek tiek prastesne technika, o lietuviai yra aukšto lygio profesionalai, nes jie susiduria su įvairiomis situacijomis, kurios neįvyksta pilotuojant naujausių modelių lėktuvų. Niekam ne paslaptis, kad lietuviai turi grubesnes sąlygas tiek mokytis, tiek dirbti.
Pavyzdžiui, Lietuvą pasiekiantys „Wizzair“ lėktuvai nėra naujausių modelių, naujausi lėktuvų modeliai čia bus atgabenti tik po kokių 3-4 metų.
Jeigu žiūrėtume į mokymosi sąlygas, tai pamenu vieną situaciją, kai pas mus atvykęs ispanas instruktorius turėjo iš pradžių pats išmokti skraidyti tokiomis oro sąlygomis, kokias mes turime čia, ir tik tada galėjo mokyti kitus.
Mūsų mokiniai patiria viską – įvairiausius orus, kuriuos turi pasiskaičiuoti, ir šoninį vėją, ir, žinoma, jie skrenda ne puikiausio matomumo sąlygomis“, – tikina E. Vaitkevičiūtė.
Šiuo metu pasaulis, bandydamas išvengti visiškos pilotų krizės, orientuojasi į kuo trumpesnį ir kuo konkretesnį pilotų paruošimo kelią. Lietuvoje ir daug kur Europoje antrasis pilotas yra paruošiamas per 24 mėn., o, pavyzdžiui, Japonijoje per 16 mėn. Antrasis pilotas, išskraidęs atitinkamą kiekį valandų, vėliau tampa ir pirmuoju pilotu – kapitonu. Anot E. Vaitkevičiūtės, piloto profesiją pasirenka dažniausiai tie žmonės, kurie apie tai svajojo nuo mažų dienų ir daugeliui tai nėra darbas, o jų gyvenimo būdas ir aistra – jiems būtina pakilti į orą.