Jurgis Didžiulis, kuris su komanda ką tik grįžo iš kelionės po JAV Vakarų pakrantę, tvirtina, kad vienas įdomiausių kelionės siurprizų buvo sutiktos mišrios poros, kur užsienietis sutuoktinis jaučia aistrą lietuviškai kultūrai – dega noru išmokti lietuviškai, dalyvauti renginiuose, šokti lietuviškus tautinius šokius ir auginti vaikus lietuviškoje dvasioje.
„Praėjusiais metais, keliaujant po JAV Rytų pakrantę didelį įspūdį mums paliko amerikiečiai, susituokę su Lietuva visomis prasmėmis. Kostas Makrakis – Daivos Kazlauskas vyras, pas kuriuos praeitais metais apsistojom Filadelfijoje, įrodė, kad tikri patriotai ne visada būna monogamiški. Jis begėdiškai myli savo Graikiją ir Daivos Lietuvą“, – sakė J. Didžiulis.
Šiais metais ToBeLT komanda pamatė, kad ir JAV Vakarų pakrantėje tokių įkvepiančių atvejų, kai sutuoktinis yra pasiryžęs tuoktis ne tik su žmogumi, bet ir su kultūra, nors vežimu vežk. Žmonės pripažįsta, kad kultūra daro juos turtingesnius ir kad turėti stiprias šaknis – didelė vertybė.
Štai Reno mieste Nevadoje gyvena lietuvė Laima Etchegoyen, kurios vyras pripažino, jog džiaugiasi, kad jo vaikai turi „tą ryšį“, kad jie žino, iš kur yra kilę, o tas šaknų sureikšminimas ir jam suteikia šokios tokios egzistencinės prasmės.
Laima yra lietuvė, jos vyro artimieji yra kilę iš baskų giminės. Šiuo metu Nevadoje gyvenanti pora save djau drąsiai gali vadinti pilnateisiais amerikiečiais. Laima sako, kad jos vyras bemat įsimylėjo Lietuvą, atvyko čia šešiems mėnesiams ir net išmoko lietuvių kalbą.
„Supratęs, kad aš turiu tvirtas šaknis, jis irgi jomis susidomėjo, o paskui ir susižavėjo. Jam labai patiko mūsų šalis, žmonės – net svarstėme čia likti ir gyventi. Bet jo lietuvių kalba dar nebuvo tokia gera, kad lengvai gautų darbą Lietuvoje, dėl to grįžome atgal į Ameriką“, – pasakojo Laima. – Net ir vyro tėvai buvo atvykę į Lietuvą, ir tai juos įkvėpė pačius turėti tvirtesnį pagrindą ir šaknis. Jie pradėjo ieškoti savo šaknų, rado baskų gimines Švedijoje ir Suomijoje, vyras pradėjo vis labiau skaityti apie savo tautos istoriją ir kalbą. Juk yra taip svarbu pažinti savo individualumo šaltinį.“
Jurgis Didžiulis kelionėje viešėjo ir pas Daivą bei Karlą Navarette – dar vieną mišrią lietuvišką–amerikietišką šeimą, gyvenančią Los Andžele. Karlas, meksikiečių kilmės amerikietis iš Arizonos, žavėjosi lietuviška kultūra dar prieš susipažindamas su Daiva, kurios tėvai emigravo į Kaliforniją per karą, o Daiva iki šiol yra didelė Lietuvos ambasadorė ir aktyvistė.
„Mano brolis mokėsi Kalifornijos universitete Los Andžele, – prisimena Karlas. Jis man sakydavo, kad vietinių lietuvių bendruomenių susibūrimai yra patys smagiausi, kad aš turiu atvykti ir kartu dalyvauti. Nuo to ir prasidėjo mano žavėjimasis lietuviška kultūra, o viename iš tokių renginių aš susipažinau su Daiva, kuri mokėsi tame pačiame universitete kartu su savo seserimi“.
Daiva Čekanauskas–Navarette kartu su dviem seserimis savo tėvų buvo auginamos pilna lietuviška dvasia. Tai reiškia, jog visi savaitgaliai nuo mažens buvo užimti lietuviška veikla – šeštadieninė mokykla, paskui koks nors renginys parapijoje, tada sekmadienio mišios bažnyčioje, minėjimai ar renginiai. Ir nors jai vaikystėje atrodė, kad tėvai iš jos reikalauja per daug laiko lietuvybei, Karlui lietuviška bendruomenė bemat padarė stiprų įspūdį.
„Aš tiesiog buvau tipiškas amerikietis, man daug kas buvo įdomu, bet kai susidūriau su lietuviais, man tai buvo kaip prabudimas – to aš dar nebuvau matęs, – pasakoja Karlas. – Lietuviai turėjo tiek daug valios, tiek tvirtumo ir kai iškeldavo lietuvišką vėliavą, suprasdavau, kad čia vyksta kažkas rimto, kad esu visai kitokioje aplinkoje, nei man įprasta. Aš visiškai susižavėjau lietuviška kultūra.“
Karlas ir pats paragavo lietuviškos šeštadieninės mokyklos, kurią tris metus lankė kartu su lietuvių vaikais. Dabar lietuvių kalba jam ir jo žmonai Daivai yra tarsi jų slaptoji kalba, kurios niekas nesupranta. Jei jie nešneka angliškai, namie šneka vienintele kita kalba – lietuviškai. Abu lankosi Lietuvoje ir jų trys vaikai yra pratinami prie lietuviškos kultūros.
„Aš iškart pamačiau, kokie tai puikūs, įdomūs, išsilavinę žmonės, – sako Karlas. –Jie – taip pat ir drąsūs nuotykių ieškotojai bei pasaulio tyrinėtojai. Mūsų namuose lankėsi ir Aidas Ardzijauskas, kuris bėgo maratoną iš Los Andželo į Niujorką, ir Marius Jovaiša, kuris tiesiog ėmė ir sugalvojo praskristi virš Kubos, kad išleistų savo nuotraukų iš paukščio skrydžio albumą. Visos šios įdomios pažintys – mano žmonos lietuviškos veiklos dėka.“
Kitoje aplankytoje šeimoje komanda bendravo su Liucija Baškauskaite, kurios sutuoktinis, amerikietis Stivenas Anaya taip pat nuoširdžiai myli Lietuvą, ypač jos gamtą. Jo tėvas buvo ispanas–meksikietis, o mama – britė, tačiau pats Stivenas jaučiasi artimesnis lietuviškai kultūrai. Pora net yra gyvenusi sovietinėje Lietuvoje, kur jie buvo pirmieji, gavę leidimą atvykti į Lietuvą pagal JAV ir SSRS kultūrinių mainų programą – tai Stivenui, kaip amerikiečiui, buvo unikali patirtis, įmanoma dėl to, kad turėjo žmoną lietuvę. Tais metais Stivenas netgi surengė savo kūrybos parodą Lietuvoje.
Būdamas profesionalus menininkas jis semiasi įkvėpimo iš Merkio, Baltijos jūros, gintaro, lietuviškų miškų, juose augančių grybų, net mitologijos – kai kuriuose jo darbuose tekantis vanduo primena laumes. Jis nuostabiai gražiai įpina pavienius lietuviškus žodžius į savo pasakojimą: „gintaras“, „miškas“, „grybas“... Jis mano, kad Lietuvos žmonės yra vis dar išlaikę artimą ryšį su gamta, kas jį nuoširdžiai žavi.
Eglė iš Baltimorės, kurią į Ameriką atviliojo meilė, yra susituokusi su juodaodžiu. Jos vyras sako, jog jam patinka, kad jo žmona yra unikaliai žemaitiškai paslaptinga, ir nori, kad ir jų dukros turėtų tą savybę. Jis pasakojo, kad Amerikoje žmonės pirma šneka, o tik po to pagalvoja, ką pasakė, o Eglė niekad nieko šiaip sau nesakys, geriau jau patylės – pirma turi apmąstyti.
Na o štai Daina Šlekytė–Trout taip sužavėjo savo būsimą vyrą Džustiną, kad jis išmoko groti akordeonu vien tik norėdamas ją pakerėti. Panašu, kad jam tai pavyko, nes pora susituokė ir dabar sėkmingai gamina Kombučia (fermentuotą arbatą, turinčią daug gydančių savybių) ir spausdina Vyčio atvaizdą ant tūkstančių butelių.
Jurgis Didžiulis džiaugėsi, kad lietuviai, tvirtai puoselėdami lietuvybę visame pasaulyje, ir savo partneriams įkvepia meilę Lietuvai: „Aš nežinau, kiek dar yra tokių mišrių šeimų, bet turbūt daug – tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje“.
Jurgis taip pat pripažino, kad ir jo šeimoje yra panaši situacija, todėl jam buvo įdomu išgirsti iš daugelio sutuoktinių tą prisipažinimą, kad jie įsimylėjo savo antrą pusę dėl jų stiprios ir aiškios tapatybės. „Tą meilę dar labiau paryškina jų noras išmokti kalbą, pažinti kultūrą, dalyvauti lietuviškuose reikaluose,“ – pasakojo Jurgis.
„Kai pamatai tokį atsidavimą, gali suabejoti, ar lietuviu vien gimstama. Ir mano šeimoje tas pats atvejis. Žmona Erica gyvendama Lietuvoje niekada neatsižadės Airijos ir niekada nesustos būti aire, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji „sulietuvėja“. Juokingiausia būna, kai pagauni žmogų mąstantį lietuviškai arba kai ji neranda tinkamo žodžio išsireikšti gimtąją anglų kalba, nes į galvą ateina tik lietuviška frazė. Jeigu gali įsivaikinti vaiką ir mylėti kaip savo, tai kodėl negalima tapti lietuviu? Manau, kad mums visiems reiktų atsakyti į klausimą, ar Lietuva yra pasiruošusi įsivaikinti tokius Lietuvą mylinčius sutuoktinius, ir mylėti juos kaip savo lygiaverčius vaikus“, – kalbėjo Jurgis Didžiulis.