Čia pat plyti Nemuno terasa ir šlaitais besidriekiantis šimtmečiais stūkso dar vienas Kauno ‒ Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Veikiausiai šiame ąžuolyne prieš šimtus metų atguldavo prieš iš Rytptūsių atkeliaujančius kryžiuočius kovoję lietuvių kariai. XX amžiuje amžiną poilsį šioje vietoje atrado Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas (perlaidoti 1964m.), prisiglaudę prie kitų šiose kapinėse palaidotų Lietuvos karių.
Oficialiai Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo įsteigtos 1891 m. kaip Kauno tvirtovės infrastruktūros dalis - carinės armijos kariams laidoti. Per I-ąjį pasaulinį karą kapinės buvo nuniokotos, kapai apleisti. Ir tik praėjus geram penkmečiui po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, kai karių laidojimui skirtas sklypas Kauno miesto kapinėse prie Vytauto prospekto jau buvo užpildytas, prisimintos Aukštųjų Šančių kapinės. Nuo 1923 m. jose imta laidoti tarnybos metu žuvusius ar nuo ligų mirusius Lietuvos kariuomenės karius. Jų kapai buvo ženklinami tipiniais betoniniais kario kapą žyminčiais kryžiais (autorius ‒ Antanas Aleksandravičius, dailininkas ‒ Adomas Varnas; modelis buvo patvirtintas 1927 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu). Kapinės plėtėsi: iki 1929 m. buvo užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų pirmas sklypas, iki 1940 m. – kiti du sklypai. Antrame sklype kapų eilės atkartojo Gedimino stulpų piešinį.
II-asis Pasaulinis karas Aukštųjų Šančių kapinėse pagerbtiems Lietuvos kariams „atnešė draugiją“. 1941 m. kapinių rytinėje dalyje pradėti laidoti Vermachto kariai, kurie čia atgulė pirmosiomis Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dienomis. Apie 1943 m. vokiečiai kapines dar prasiplėtė Rytų kryptimi (buvusios Lietuvos kariuomenės šaudyklos vietoje). O jau nuo 1944 m. rusų, lietuvių, vokiečių karių draugiją ėmė pildyti šiaurinėje kapinių dalyje laidojami sovietų armijos kariai. Po karo kapinės buvo pertvarkytos, o po kelerių metų neprižiūrimi vokiečių kapai sulyginti su žeme. Kapines užtvėrus, vokiečių karių kapai ilgainiui virto tiesiog miškeliu. XX a. septintajame dešimtmetyje Lietuvos karių sklypas Aukštųjų Šančių karių kapinėse buvo išplėstas: į šią vietą perlaidota didžioji dalis Lietuvos kariuomenės karių palaikų iš naikinamų Kauno miesto kapinių (iš viso inventorizuota 560 karių kapų). Nors perlaidojimu buvo pasirūpinta, deramą pagarbą gavo tik sovietiniai kariai. 1983-1985 m. buvo sukurtas ir pastatytas sovietinei armijai būdingas pompastinis memorialas su net dvejomis aikštėmis bei visame plote išdėstytomis plokštėmis su žuvusių Raudonosios armijos kareivių pavardėmis.
Nepriklausomybės atgavimas paskatino sugrąžinti deramą Lietuvos ir Vokietijos karių atminimą. 1997 m. Lietuva ir Vokietija pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl vokiečių karių kapų tvarkymo. Netrukus imta gauti lėšų iš Vokietijos, prasidėjo vokiečių karių kapų tvarkymas: palaikų ekshumacija, perlaidojimas, įamžinimas. Lietuvos karių kapus sutvarkyti irgi buvo būtina: seni betoniniai kryželiai jau buvo suirę, nutrupėję, su vos įskaitomomis karių pavardėmis. Pradėta nuo istorinių tyrimų: apklausta daug liudininkų, peržiūrėta archyvinė medžiaga, tarpukario periodika. 1989 m. vykdant Nežinomojo kareivio palaikų ir sarkofago paieškas, buvo vykdomi kasinėjimai: rasta nemažai sudaužytų betoninių kryželių, keletas II pasaulinio karo vokiečių karių palaikų su kareivių žetonais.
Pagaliau 2001–2007 metais buvo parengtas ir įgyvendintas Lietuvos karių kapų sutvarkymo projektas. Lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Sutrūniję betoniniai kryželiai buvo pakeisti patvariais granitiniais (iš viso ‒ 560), simbolizuojančiais Lietuvos piliečių neišdildomą pareigą gerbti ir saugoti savo karių atminimą. 2009 m. spalio 7d. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai buvo paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Naudingos nuorodos lankytojams:
Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai (Ašmenos 1-oji g., Kaunas) ─ atviras lankymui memorialinis-istorinis valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
• Šančių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčia (A. Juozapavičiaus pr. 60, Kaunas, atvira lankymui kasdien iki 18 val., grupėms iš anksto reikia susitarti su Šančių parapija tel. 8-37-340479), kuri yra reikšmingas ir retas moderniosios sakralinės tarpukario architektūros pavyzdys Lietuvoje. Bažnyčios modernistinės formos – nedažnas reiškinys sakralinėje tarpukario architektūroje. Ji pasižymi monumentalumu, griežtomis eksterjero formomis ir saikingu interjeru. Pastato stogas – tai vienas iš pirmųjų plonasienės gelžbetoninės kevalinės konstrukcijos pavyzdžių mūsų šalyje. 1935 m. birželio 30 d. bažnyčios kertinį akmenį iškilmingai pašventino Kauno Arkivyskupijos prelatas, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesorius kun. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas. Visa pastatyta bažnyčia pašventininta 1938 m. Jos interjerą puošia įžymių Lietuvos menininkų darbai: presbiterijos arkoje – 1938 m. dailininko Liudo Truikio nutapyta freska „Angelai“, galiniame fasade – dailininko, vitražisto Stasio Ušinsko vitražai (1945-1947 m.).
• Iš išorės galite apžiūrėti visai greta bažnyčios (A. Juozapavičiaus pr. 60A) stovintį buvusį Kauno tvirtovės Šančių karinio miestelio pašto balandžių stoties viršininko namą, kuriame dabar veikia Šančių parapijos vaikų dienos centras. Tai yra įdomios Šančių karinio miestelio istorijos dalis. Deja, pašto balandžių stoties viršininko namas neišliko. Pačioje stotyje, įsteigtoje 1901 m., buvo laikomi net 328 balandžiai, įveikdavę 304 km iki Baranovičių.
• Šančių kioskas ir sienos piešinys „Jis ir Ji“ ( A. Juozapavičiaus pr. 62, www.sanciukioskas.lt, kontaktai pasiteirauti: info@sanciukioskas.lt, naujausius renginius rasite feisbuko paskyroje„Šančių kioskas“). Šančių kioskas – atvira visuomeninė veiklų platforma, kuri įkurta per 2013 m. renginį „Miesto tyrimai: viešumo patirtys“ ir nuspalvinta šančiškio Rafaelio. Čia nuolat vyksta įvairios veiklos, rengiami projektai, siūlomos ir įgyvendinamos idėjos. Įdomus jis ir tipologiškai – beveik 20 metų savarankiškai suręstame prekybos paviljone vyko prekyba. 2016 m. per gatvės meno festivalį „Nykoka“ sieną greta kiosko papuošė Gražvydos Andrijauskaitės piešinys „Jis ir Ji“.
• Pasivaikščiokite po buvusios cerkvės, vėliau ‒ bažnyčios vietą, kurioje dabar yra Vilijos parkas ir paminklas kariams savanoriams (A. Juozapavičiaus pr. 20). 1896 m. čia pastatyta 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė, tarpukariu pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų bažnyčią. 1919–1920 m. greta palaidoti žuvę ir mirę Lietuvos kariai. 1931 m. pastatytas altoriaus pavidalo paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (projekto aut. S. Stanišauskas). Prie paminklo kariai duodavo priesaiką, valstybinių iškilmių proga lankydavosi prezidentas Antanas Smetona. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, paminklas nugriautas. 1950 m. po gaisro nugriauta ir pati bažnyčia. Šančių tikinčiųjų bendruomenės iniciatyva buvusios bažnyčios vietoje 1991 m. rugsėjo 14 d. pašventintas ąžuolinis kryžius (aut. R. P. Bakanauskas), o 1994 m. aplink esanti teritorija pavadinta Vilijos parku. Tiesa, šančiškiai iki šiol nėra tikri, ar tai yra tinkamiausias pavadinimas.
• Gražiame tarpukariniame mokyklos pastate įsikūrusią Šančių biblioteką (Sandėlių g. 7, darbo dienomis veikia iki 19 val., šeštadieniais ‒ iki 16 val., grupėms dėl lankymosi iš anksto reikia susitarti tel. 8-37-740167) jau galėjote pastebėti režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Kai apkabinsiu tave“. Viešųjų bibliotekų istorija Šančiuose ir visame Kaune prasidėjo 1923 m. sausio mėn. Tuomet prie pradinės mokyklos (A. Juozapavičiaus pr. 44) atidaryta „Šančių liaudies skaitykla“ netrukus perkelta į Gutmano namus (A. Juozapavičiaus pr. 65), o 1932 m. – į A. Juozapavičiaus pr. 79. Biblioteką lankė vaikai ir fabrikų darbuotojai. Kai Drobės ir Sandėlių gatvių kampe buvo pastatyta pradinė mokykla, 1940 m. į šalia esantį priestatą įsikėlė biblioteka. Karo metais ji buvo iškelta į kitas patalpas, o 1947 m. sugrįžo į Sandėlių gatvę, kurioje skaitytojų laukia iki šiol.
• Iš išorės rekomenduojame apžiūrėti Šančių gaisrinę (Rusų g. 4). „Kauno miesto taryba, matydama, kad šauliai suorganizavo ugniagesių komandą, šaulius ugniagesius parėmė: Rusų gatvėje pastatė dviejų aukštų ugniagesiams pritaikintus rūmus“, – 1934 m. vasario mėn. rašė „Lietuvos aido“ žurnalistas, tik pamiršo paminėti, kad rūmus projektavo garsus tarpukario architektas Stasys Kudokas. KTU Vaižganto progimnazija (Skuodo g. 27) ─ dar vienas architekto Stasio Kudoko suprojektuotas pastatas, kurio atidarymas 1938 m. tapo tikra švente bendruomenės moksleiviams – atidaryta buvusi 6-oji gimnazija, šiandien vadinama KTU Vaižganto progimnazija. Pastato statyba ir įrengimas tarpukariu kainavo net 1 mln. litų. Šią mokyklą baigė rašytojas Jurgis Gimberis, aktorė Monika Mironaitė, architektas Jurgis Vanagas, kurio knyga „Šančių praeities takais: prisiminimai“ 2016 m. perleista jau 4 kartą.
• Verta aplankyti Aukštųjų Šančių ąžuolyną ir Aukštųjų Šančių piliakalnį. Aukštųjų Šančių ąžuolynas – ne toks ir tolimas „didžiojo“ ąžuolyno giminaitis – tai, kas liko iškirtus Kauną supusią ąžuolų girią. Čia pat stūkso ir kelių tūkstančių metų senumo 30 m aukščio Aukštųjų Šančių piliakalnis. Greta jo – aukuras, kurį prieš keletą metų, norėdami pažymėti Aukštųjų Šančių ąžuolyno parko projekto pradžią, įrengė Kauno romuviečiai. Artimiausias aukuro kaimynas – Perkūno vija pažymėtas ąžuolas, aplink kurį planuojama įrengti paleoastronominį lietuvių kalendorių.
Dėl detalesnio maršruto ir papildomų objektų lankymui šioje vietovėje rekomenduojame kreiptis į Kauno turizmo informacijos centrą ir konferencijų biurą tel. 8-37-323436.