Ne kartą išniekinta Kauno senamiesčio pažiba, ilgai persekiota nelaimių šmėklos ir karo siaubų

Įprasta, kad senasis Europos miestas turi savo istorinį centrą – senamiestį. Jame koncentruojasi ir didžioji dalis kultūrinio miesto paveldo objektų.

Kaunas taip pat patenka į senųjų Europos miestų kategoriją ir turi įstabų šiandien atgimstantį senamiestį. Archeologai atsekė, kad IV–V amžiais Nemuno ir Neries santakoje jau būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės.

Būtent čia iškilo ir pirmoji Lietuvoje mūrinė tvirtovė (XV a.). Nemuno ir Neries santaka gynybiniu atžvilgiu buvo itin patogi vieta ginant šalį nuo iš Prūsijos atkeliaujančių priešų.

Būdinga, kad Europos senamiesčiuose istoriniai pasaulietinės galios ir dvasiniai centrai sudaro darnius urbanistinius ansamblius. Pavyzdžiui, jeigu prie Vilniaus Valdovų rūmų betarpiškai glaudžiasi Arkikatedra, tai šalia Kauno pilies stūkso Kauno bernardinų vienuolyno ansamblis.

Sovietmečiu šie istoriniai Kauno mūrai buvo apleisti ir nebefunkcionavo kaip organinė Kauno senamiesčio dalis. Mūsų laikais Kauno senamiesčio pradžią liudijantys ansambliai atgimsta vienu metu.

Prieš keletą metų čia suplazdėjęs Vytis, be abejonės, tik sustiprina atgimimo įspūdį. Pabandykime kiek plačiau susipažinti su Kauno bernardinų – pranciškonų vienuolyno ansambliu ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia.

Pranciškonai observantai į Lietuvą atvyko iš Lenkijos 1453 m., praėjus vos trejiems metams po pranciškonų ordino reformos organizatoriaus Šv. Bernardino iš Sienos paskelbimu šventuoju. Beje, svarbu nepasimesti tarp „pranciškonų“ ir „bernardinų“.

Į Krokuvą atvykę reformuotieji pranciškonai (observantai) įkūrė vienuolyną, kurį titulavo savo reformatoriaus Šv. Bernardo vardu. Todėl šiems pagal Šv. Pranciškaus regulą gyvenantiems vienuoliams (pranciškonams) ir prigijo antras „bernardinų“ vardas.

Šalies valdovas Kazimieras Jogailaitis 1468 m. paprašė popiežiaus Pauliaus II, kad leistų jo valdomose Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos žemėse įkurti po penkis bernardinų vienuolynus. Popiežius 1468 m. liepos mėn. leido įkurti tik po du vienuolynus, jiems suteikdamas visas prašytas privilegijas. Lietuvoje bernardinai nutarė įsikurti Vilniuje ir Kaune.

Pirmųjų medinių vienuolyno ir Šv. Jurgio bažnyčios pastatų statybą fundavo Kauno seniūnas Ivaška Viaževičius, o žemės sklypą skyrė Stanislovas (Stanko) Sendzivojevičius, LDK rūmų maršalka ir Gardino seniūnas.

Norėta iš karto statyti mūrinį vienuolyną ir bažnyčią, tačiau tam pasipriešino Kauno magistratas ir pats Aleksandras Jogailaitis. Visgi XV ir XVI amžių sandūroje perstatant miestą išsimūryti pastatus buvo leista ir vienuoliams. Statybos truko dešimtmetį (1492–1502 m.). Didingos gotikinės bažnyčios ir prie jos prigludusio vienuolyno statybą finansiškai rėmė miesto didikai ir patys miestiečiai, kuriems šis ansamblis kėlė pasididžiavimą savu miestu.

Tai buvo antrasis pagal rangą Lietuvos bernardinų ansamblis, statytas tuo pačiu metu kaip ir Vilniaus bernardinų vienuolynas. Manoma, jog bažnyčios architektas buvo tas pats Mykolas Enkingeris. Panašūs gotikiniai ansambliai visgi skyrėsi urbanistiniais bei atskirais architektūriniais sprendimais.

Privaloma liturginės maldos orientacija į rytus bažnyčios centrinį įėjimą Vilniuje nukreipė tiesiai į miesto pusę. Kaune – atvirkščiai, į Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia įeinama ne nuo miesto, bet nuo upės pusės. Kauno šventovės šiaurinė siena buvo sumūryta ant pilies teritorijos krašto ir sudaro vientisą gotikinį urbanistinį kraštovaizdį Neries ir Nemuno santakoje.

Kone šimtmetį Kauno bernardinų ansamblis buvo didžiausias Kauno miesto pastatas, iškiliai liudijantis miesto europietiškumą. Bėgant amžiams bažnyčia ir visas vienuolyno ansamblis patyrė daugybę pokyčių.

Be atvangos užklumpančios natūralios nelaimės (pvz., gaisrai) ir žmonių sukelti karai (pvz., XVII a. LDK karas prieš Rusiją) nuolat vertė vienuolius grįžti prie atstatymo darbų. Nepaisant visų pokyčių, Kauno pažibos Šv. Jurgio bažnyčios tūris ir fasadai visada išliko gotikiniai.

XVIII a. gale Kauno bernardinai klestėjo. Gausių dovanų ir aukų dėka buvo sutvarkyta ir išpuošta bažnyčia, vienuoliai valdė palivarką, turėjo žemių miesto teritorijoje. Tačiau 1812 m. vienuolynas ir vėl smarkiai nukentėjo nuo Prancūzijos ir Rusijos armijų.

Tuomet buvo sudeginta šalia vienuolyno pastatyta Šv. Mykolo bažnytėlė ir kai kurie ūkiniai vienuolyno pastatai. Pati Šv. Jurgio bažnyčia paversta sandėliu, vienuolynas – karo ligonine. Po karo sugrįžę vienuoliai ir vėl ėmėsi atstatinėti vienuolyną. Tačiau jų darbus sutrikdė represijos už jų dalyvavimą 1831 metų sukilime. Daugiau vienuolynas nebeatsigavo.

1842 m. vienuolynas kaip autonimiška struktūra buvo panaikintas (keli vienuoliai liko vienuolyne gyventi kaip paprasti rezidentai). 1864 m. Kauno bernardinų ansamblio patalpose buvo įkurta Žemaičių kunigų seminarija.

Tai buvo išsigelbėjimas nuo ansamblio profanacijos ir tolesnio nykimo. 1922 m. į Kauną sugrįžo pranciškonai observantai, kurie priklausė ordino lenkiškai šv. Jadvygos provincijai su centru Vroclave. Visgi jie neatgavo Šv. Jurgio bažnyčios ir meldėsi atskirame name.

Sovietinė valdžia 1945 m. iškėlė seminariją iš vienuolyno ir 1950 metais visą bernardinų ansamblį nacionalizavo. Didžiojo altoriaus antroje pusėje yra išlikęs lotyniškas įrašas, liudijantis, jog „1950 kovo 5 d. Viešpats paliko šią šventovę“.

Vienuolyno patalpos buvo pritaikytos aukštesniajai medicinos mokyklai, o bažnyčioje buvo įrengtas vaistų sandėlis. Tada buvo užmūryti langai, nuardyti prie triumfo arkos stovėję altoriai, nuo likusių altorių nurinktos medinės skulptūros, išnešti paveikslai.

1993 m. ansamblis grąžintas Lietuvoje veiklą atgaivinusiam Mažesniųjų brolių ordinui. Netrukus vienuolyno pastate, buvusios pirmosios gotikinės zakristijos vietoje, įrengta koplyčia.

Daugiau nei po dešimtmečio prasidėjo Kauno bernardinų ansamblio restauravimas: 2008-aisiais, švenčiant Šv. Jurgio šventę, buvo pašventintas laikinas altorius ir nuo tada sekmadienių Šv. Mišių šventimą vienuoliai perkėlė į bažnyčią; nuo 2009 m. bažnyčioje ir vienuolyne pradėti restauracijos ir rekonstrukcijos darbai.

Vienuolyno teritorijoje įsisteigė Pranciškonų svečių namai „Domus Pacis“, kuriuose gali prisiglausti po Lietuvos šventoves keliaujantys piligrimai. Kaip atgimimo simbolis restauratorių rūpeščių ant Šv. Jurgio kankinio bažnyčios stogo sugrąžinti du per karą nukentėję istoriniai kryžiai.

Šalia pagrindinių dviejų finansavimo šaltinių (Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės fondai) prie Kauno bernardinų ansamblio atnaujinimo ženkliai prisideda privatūs asmenys. Be abejonės, kaip ir Vilniaus bernardinų ansamblio atveju, bus reikalinga atlikti dar daug restauravimo, ypač – interjero, darbų. Visgi žmonių palaikymas Mažuosius brolius nuteikia viltingai.

Naudingos nuorodos lankytojams:

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia išliko gotikinė, nepaisant visų po karų ir ypač gaisrų vykusių rekonstrukcijų. Ši vėlyvosios gotikos šventovė yra vienas iš penkių vienlaikių, 1495–1510 metais statytų paminklų, kurie sudaro originalų Lietuvos nacionalinės architektūros palikimą.

Pasak tyrinėtojų D. Kaczmarzyko ir Vlado Drėmos, Vilniaus Šv. Onos ir Bernardinų bei Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčių architektūros ryšiai tokie aiškūs ir akivaizdūs savo menine išraiška bei tapačiais motyvais, jog galime teigti, kad jas visas sukūrė tas pats architektas, taigi vilnietiškųjų šventovių autorius Mykolas Enkingeris. Garsėjęs kūrybos originalumu, amžininkų labai vertintas, architektas Mykolas Enkingeris ir šiandien mus ypač žavi savo sakraliniais pastatais. Šalia bažnyčios 2011 m. įsteigti svečių namai „Domus Pacis“.

Bažnyčios lankymas: Šiuo metu bažnyčia atvira lankymui kasdien nuo 9 iki 20 val. Žiemą bažnyčia atidaryta tik šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9 iki 18 val. Dėl apsilankymo galima susitarti iš anksto, kreipiantis tel. [phone].

• Aplankykite Kauno pilį (Pilies g. 17, Kaunas) – seniausią mūrinę pilį Lietuvoje, pastatytą dar XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pilis paminėta 1361 m., kuomet ji buvo sugriauta kryžiuočių. Kelis kartus atstatyta, savo ankstesnę svarbą pilis prarado 1408 m. Kaunui suteikus Magdeburgo teises ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometę Turgaus aikštę.

XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame, kalėjusiųjų sielos, pasakojama, iki šiol neradusios ramybės naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu Kauno pilyje veikia Kauno miesto muziejaus padalinys, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.

Kauno pilyje galite apžiūrėti ekspozicijas „Kauno pilies istorijos mozaika“, „Kauno pilies teismas“ ir „Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės“. Ekspozicijos atskleidžia Kauno pilies istoriją nuo XIV amžiaus iki šių dienų.

Kontaktinė informacija: Tel. [phone]. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Pilies lankymas – II-V 10.00 – 17.00 val., VI 10.00 – 16.00 val.

• Šalia Kauno pilies yra įsikūręs Santakos parkas, vadinamas Kauno širdimi. Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų: aukuras, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos, Popiežiaus kalnelis, kur 1993 m. lankėsi ir šv. Mišias laikė popiežius Jonas Paulius II, Jono Pauliaus II statula.

Santakos parkas – patraukli miestiečių ir miesto svečių poilsio ir pramogų vieta, kurioje galima pasimėgauti miesto renginiais, sportuoti treniruoklių zonoje ar futbolo stadione, mažiesiems – smagiai praleisti laiką vaikų žaidimo aikštelėje.

• Pasivaikščiokite iki Kauno Rotušės aikštės, aplink kurią rasite daugybę istorinių objektų ir muziejų. Į Rotušės aikštę „žvelgia“ 1720 m. jėzuitų statytos Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios (Rotušės a. 9) fasadas, šalia jos yra ir Kauno jėzuitų vienuolynas.

Norintys nukeliauti laiku į XV – XVI amžius kviečiami į pramogines teatralizuotas ekskursijas Perkūno name (Aleksoto g. 6, darbo laiką ir ekskursijų kainas rasite čia, ekskursijų aprašymus ir kainas taip pat gali rasti internetinėje svetainėje.

Netoliese (Vilniaus g. 1) – Vytauto Didžiojo XV a. pradžioje statyta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (tuomet – parapijinė bažnyčia), XVII a. pradžioje tapusi Vilniaus vyskupijos Kauno dekanato centru. Rotušės aikštės Šiaurės Vakarų kampe išvysite vėlyvojo renesanso stiliaus Švč. Trejybės titulo bažnyčią ir greta esantį Bernardinių vienuolyną (XVI a.).

• Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus (Rotušės a. 28) siūlo apžiūrėti Farmacijos istorijos ekspoziciją. Joje išvysite, kaip atrodė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos miesto vaistinė. Šiame muziejuje taip pat susipažinsite su medicinos raida Lietuvoje iki XVIII a.

Jame eksponuojami instrumentai bei dokumentinė medžiaga, atspindinti barzdaskučių-chirurgų ir pirmųjų medicinos daktarų veiklą. Daugiau informacijos rasite čia.

Kauno miesto muziejus neseniai atvėrė Kauno rotušės (Rotušės a. 15) rūsius, pristatydamas naują miesto istorijos ekspoziciją. Joje galima apžiūrėti ne tik puošniausius ir daugiausiai simbolikos turinčius miestietiško interjero elementus – koklius, kitus buitinės keramikos artefaktus, bet ir atkurtą Tarpukario pašto tarnautojo kabinetą bei sužinoti senovinius virtuvės receptus.

• Literatūros gerbėjų Kaune laukia Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13), kurio rinkiniuose šiuo metu yra virš 283 000 eksponatų. Jie aprėpia visą Lietuvos raštijos laikotarpį – nuo Martyno Mažvydo iki šių dienų. Sporto mėgėjams siūlome pasidairyti po greta Rotušės aikštės (Muziejaus g. 7) esantį Lietuvos sporto muziejų.

Jame susipažinsite su Lietuvos sporto istorija, kūno kultūros ir sporto pradininkais, atskirų sporto šakų raida bei mūsų sportininkų apdovanojimais. Šiame muziejuje taip pat rasite unikalią Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspoziciją.

• Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras siūlo ekskursijas „Viduramžių Kaunas“, „Kauno požemių dvasia“, „Kaunas – Hanzos miestas“. Daugiau apie ekskursijas sužinosite internetinėje svetainėje.

Jos užsakomos tel. [phone] arba el. paštu [e-mail]. Išalkusiems po intensyvios kultūrinės programos sočių pietus siūlo žvėrienos patiekalų restoranas „Medžiotojų užeiga“ (Rotušės a. 10).

Vieni iš įžymiausių šio pastato savininkų XVII–XVIII a. buvo turtingi Kauno miestiečiai Zabielos. Zabielų namas ne kartą rekonstruotas. XIX a. pabaigoje jame gyveno lietuvių literatūros klasikas Antanas Baranauskas. Taip pat žinoma, kad jame 1819–1823 m. dažnai viešėdavo poetas Adomas Mickevičius. Daugiau informacijos: tel. [phone] ir internetiniame puslapyje.

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi?

Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.

„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu─ ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.