Čia atvykusios Kornelija su Julija pasijautė kaip tikros turistės, nes iki šiol joms dar nebuvo tekę lankytis į „Vyšnių festivalio“ sostinėje. Tačiau ne pramogų, patogių viešbučių ar restoranų ieškoti jos čia atvyko. Pirma užduotis buvo apsirūpinti maistu ir vandeniu pirmosioms žygio dienoms – „Norfoje“ keliauninkės įsigijo užkandžių, makaronų su tunu pirmajai vakarienei bei avižinės košės su riešutų sviestu pusryčiams.
Atvykusios į Camino Lituano startą, merginos gavo piligrimo pasus ir pirmuosius antspaudus. Be to, čia sutiko bendramintį Egidijų, kuris tą pačią dieną taip pat pradėjo savo žygį po Lietuvą, tik tam pasirinko sudėtingesnį kelią – nusprendė nakvoti hamake.
„Vis svajojau, planavau ir pagaliau pavyks“, – nekantrumu tryško iš Kauno atvykęs piligrimas Egidijus.
Vandens stygius ir pūslės ant kojų
Į žygį susiruošusios Kornelija su Julija pirmiausia pasiekė Žagarės dvarą, kuriame piligrimų pasus papildė antruoju antspaudu. Pirmosios žygio valandos pareikalavo nemažai fizinių jėgų, kantrybės ir atsparumo visą laiką kaitriai kepinančiai saulei. Teko spręsti ir vandens stygiaus problemą, nes vanduo tokiame alinančiame kelyje tirpsta akimirksniu. Čia padėjo gerieji Lietuvos žmonės – vienkiemyje sutikta maloni vietinė gyventoja, kuri pasiūlė ne tik vandens, bet ir kurį laiką pailsėti jos pavėsinėje.
„Gavome vandens – jaučiamės kaip gavusios aukso medalį, – juokėsi Kornelija. – Tai toks geras jausmas! Likę šeši kilometrai dabar pagaliau atrodo įmanomi.“
Maždaug po dar 5 valandų ėjimo žygeivės stabtelėjo papietauti šalia Skaistgirio apžvalgos bokšto ir neslėpė, kad nuovargis jau jaučiasi, tačiau gerą nuotaiką palaikyti padeda dažnai kelyje sutinkami malonūs žmonės.
Nuėjusios 28 km keliauninkės jau skundėsi pūslėmis ant pėdų ir bendru kojų skausmu, tačiau neužilgo pasiekė pirmąjį dienos tikslą – Buivydžius. Čia sutiko linksmą žvejį, tad nuotaiką pakėlė pokalbis su juo. Keliauninkės taip pat pastebėjo, kad panašaus pobūdžio kelionėse svarbiausia yra gera kompanija.
„Kas ryšitės panašiam iššūkiui – eikite su tais žmonėmis, su kuriais visada jaučiatės komfortabiliai, mes čia toks neeilinis iššūkis. Gera kompanija yra turbūt tas raktas, kuris padeda nueiti“, – patarimu dalinosi Kornelija.
Antra žygio diena: kojos buvo „medinės“
Išaušus antrajai žygio dienai, abiejų nuotykių ieškotojų kojos buvo „medinės“. Atrodė, kad jautėsi ne paros, o savaitės nuovargis, bet avižų košė su riešutų sviestu ir bananu šiek tiek pataisė situaciją. Po čempionų pusryčių pakilti naujam žygiui pasidarė kiek lengviau.
„Miegojau kaip užmušta, – sakė Julija. – Atrodo, kaip atsiguliau, taip ir atsikėliau, net nesivarčiau. Neslėpsiu, nuovargis po vakar dar jaučiasi, bet manau, kad išsijudėsim ir vėl viskas bus gerai. Nuotaikos geros.“
Neilgai paėjus, atokioje kaimelio gyvenvietėje piligrimės sutiko ukrainietę Svetlaną, besidarbuojančią kaimelio parduotuvėje, kurioje galima nusipirkti ne tik ledų, gėrimų ar užkandžių, bet net ir kavos iš aparato. Svetlana labai noriai su keliauninkėmis pabendravo, papasakojo savo šeimos istoriją ir net pavaišino ukrainietiškais saldainiais.
Na, o įžengus į Joniškį, misija buvo rasti geriausią vietą sotiems pietums. Piligrimės pasiklausė vietinių rekomendacijų ir išbandė žiemgališką virtuvę. Tuomet pajudėjo link Jakiškių dvaro, kuris atvykusias apgaubė savo jaukumu ir išeiti visai nesinorėjo. Gaila, bet gana greitai teko, nes kaip tik tuo metu ten buvo ruošiamasi vestuvių šventei.
Besileidžiant saulei piligrimes nepaprastai draugiškai pasitiko antroji žygio nakvynės vieta – „Saulėtų naktų“ kempingas. Tik atėjus joms buvo įteikti gaivinantys naminiai gėrimai – šeimininkai puikiai žino, ko labiausiai reikia nusiplukusioms piligrimėms.
Kiti beveik mėnesį trukusio žygio po Lietuvą nuotykiai ir išsamūs interviu su projekto svečiais – „Delfi TV“ laidų cikle „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“.
Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.