Ką aplankyti Prienuose
Nemuno krante įsikūrusiame Prienų mieste, milžiniškoje „Rasos sodyboje“ Kornelijos naktis praėjo labai ramiai. Šeimininkė piligrimei skyrė geresnį kambarį su privačiais patogumais, tad niekieno netrukdoma galėjo atgauti jėgas ir pasiruošti naujai dienai su svečiu. O kadangi svečius pridera priimti su dosniomis vaišėmis, jų, kaip įprastai, Kornelija keliavo ieškoti į Prienų „Norfa“ parduotuvę. Tradiciškai: skaniausių naminių grybukų ir kitų žygiui reikalingų užkandžių bei gėrimų.
Apsipirkdama piligrimė vienos iš darbuotojų paklausinėjo, ką gražaus verta pamatyti Prienuose. Parduotuvės „Norfa“ darbuotoja išskyrė mieste pasodintą sakurų parką, prieplauką ir Nemuno pakrantę, rekomendavo aplankyti Beržyno bei Revuonos parkus. Pastarajame, beje, stovi senovinis malūnas, kuriame dabar yra įrengtas muziejus.
Su pilnomis rankomis gėrybių eiti pasitikti laidos svečio Kornelijai buvo jau daug drąsiau. Septintosios „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“ svečias – populiarusis socialinių tinklų rašytojas Benas Lastauskas.
Benas Lastauskas: pažinti savo šalį yra labai svarbu
Vos tik pradėjusi žygiuoti, Kornelija su Benu labai greitai rado bendrą kalbą. Pokalbis priminė ne tiek interviu, kiek draugišką bendravimą, kur suinteresuotos yra abi pusės. Nors viešumoje atrodo gana arogantiškas ir nuolat visus kritikuojantis, realybėje jis – žemiškas, nuoširdus ir atvirai besidalinantis savo vidiniu pasauliu. O ir labai empatiškas – susitikus iš karto pasakė, kad prisitaikys prie Kornelijos tempo, nes puikiai supranta, kaip jai gali būti sunku po tiek žygiavimo dienų.
Nors ir myli gamtą, tačiau yra tikras vilnietis – mieste užaugęs Benas Lastauskas pripažino, kad buvimas gamtoje jam – išėjimas iš komforto zonos. Visgi pašnekovas atskleidė jau seniai svajojantis žygiuoti Camino Lituano keliu.
„Būna, nuvažiuoji iš vienos vietos į kitą ir pajauti, kad žmonės čia jau truputį kitaip kalba, tarmė šiek tiek kita. O kai eini fiziškai ir pabendrauji žmonėmis eidamas, matai, kaip per žemėlapį kalba keičiasi, – mąstė B. Lastauskas. – Kitas dalykas – kraštovaizdis. Jei atkreipi dėmesį į detales, tai matai netgi architektūrinius sprendimus, kurie skiriasi kiekviename Lietuvos regione. Mes dažnai sakome – kam jūs važinėjate į tas visas „Turkijas“, kai esate Lietuvos nematę. Aš taip nesakau, bet manau, kad pažinti savo tautą, kultūrą, šalį yra labai svarbu.“
Bendražygis atskleidė kartais save graužiantis, kad per mažai domisi savo šalimi, tačiau neslėpė, kad stengiasi – jam labai svarbu pažinti savo kraštą bei žinoti, iš kur kilę jo tėvai ir seneliai.
„Kiekvienas turėtų bent kažkiek tuo domėtis. Vis dėlto čia yra mūsų tapatybė. Aš jaučiuosi lietuvis ir aš visą gyvenimą taip jausiuosi. Noriu čia būti visą laiką, tą tikrai žinau“, – tvirtino nuomonės formuotojas.
Kodėl nevengtų dirbti fizinio darbo ir ką reiškia kurti šiais laikais
Kornelijos ir Beno tos dienos maršrutas link Punios buvo labai gražus. Iki Birštono beveik visą laiką ėjo miškeliu, todėl nors ir labai karšta diena pasitaikė, juos vėsino miško gaiva. Priėję Birštoną žygeiviai nusprendė sočiai papietauti, todėl užsuko į pakeliui įsikūrusį restoraną, kuriame pavalgė itin prabangiai – gal ir ne visai piligrimiškai. Na, o karališkai pasisotinę, žygeiviai nusprendė ramiai pasivaikštinėti po Birštoną.
Jei tik būtų žinoję, kad išėjus iš parko jų lauks plyni laukai ir kaitinanti saulė, gal dar truputėlį ilgiau būtų ten pasilikę. Vaikštant laukais ir miškeliu žygeiviai tęsė gilius pokalbius, kurių metu paaiškėjo, kad B. Lastauskas be rašymo yra patyręs ir ką reiškia dirbti sunkius fizinius darbus, kurių jis nesibaidytų net ir šiandien.
„Kažkada man tėvas pasakė – padirbsi vasarą fizinį darbą ir suprasi, kaip uždirbami pinigai, o tada stengsiesi mokytis. Tokia buvo jo taktika. Tačiau man ten labai patiko dirbti. Atrodė šaunu, kad vyrai gali tiesiog sunkiai fiziškai dirbti, – pasakojo B. Lastauskas. – Aišku, paskui, kai ilgiau padirbau, visko buvo.“
Laidos pašnekovas sakė, kad fizinis darbas jam – meditacijos forma.
„Fiziškai sunkius darbus, kurių, atrodo, žmonės nenorėtų dirbti, aš net dabar dirbčiau su mielu noru, jei man pasiūlytų koks draugas, – mąstė B. Lastauskas – Man tai yra savotiška meditacija.“
Taip pat Kornelijos bendražygis pasakojo ir apie savo šiandieninę veiklą – kūrybą, kurią socialiniuose tinkluose jau skaito tūkstančiai žmonių. Jis prisiminė daug metų rašęs nedidelei auditorijai ir to nesureikšminęs, tačiau dabar sako besidžiaugiantis, kad auditorija didėja. Taip pat jis atskleidė, ką reiškia kurti, rašyti šiais laikais.
„Šiais laikais kūryba – ypatinga. Jeigu seniau rašytojas rašydavo knygą kelis metus, ją išleisdavo ir tada gaudavo grįžtamąjį ryšį, tai dabar viską darome labai intensyviame sraute, o grįžtamasis ryšys yra momentinis, jį gauname iš karto“, – pastebėjo B. Lastauskas.
Smagi kelionė ir naktį aplankęs miego paralyžius
Įdomiai besikalbėdami, žygeiviai pasiekė Punios kaimą Alytaus rajone. Nueiti 25 km visai neišgąsdino projekto svečio. Pasirodo, vaikščiojimas B. Lastauskui yra vienas malonumas, o žygiai, jo manymu, yra geriausia sporto šaka. Tad ši kelionė buvo smagi patirtis abiems žygeiviams, o ir pažintis įdomi. Kornelija pažymėjo, kad tokiuose nuotykiuose geriausiai pažinsi žmogų, o B. Lastauskas čia pasirodė ir kaip nebijantis imti vairo į savo rankas
„Jis – komandos žmogus. Kaskart, kai tiksliai nežinodavau, kur toliau eiti, jis pats pažiūrėdavo, pasirūpindavo, įsitraukdavo į visą procesą. Tikrai puikus kompanjonas“, – šypsojosi piligrimė.
Su B. Lastausku ji atsisveikino šalia Punios bažnyčios, o pati toliau keliavo ilsėtis į svečių namus. Tiesa, poilsis šį kartą nebuvo labai geras. Naktį Kornelija girdėjo bildesius viršutiniame aukšte, kurie ne juokais išgąsdino. Galimai tai tebuvo nuovargio iššaukta psichinė reakcija, nes jai teko susidurti ir su miego paralyžiumi. Pradėjus naują dieną, iš lovos piligrimė kilo su galvos skausmu, bet vis dar buvo nusiteikusi žygiuoti toliau ir pamatyti dar vieną Camino Lituano maršrutą.
Kiti beveik mėnesį trukusio žygio po Lietuvą nuotykiai ir išsamūs interviu su projekto svečiais – „Delfi TV“ laidų cikle „Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos“.
Pažinti Lietuvą kviečia projekto mecenatas NORFA. Camino Lituano – žygis, įkvėptas Lietuvos.