Tiesa, jų augintojai neskuba džiaugtis ir pabrėžia, kad gerokai pabrango trąšos bei kiti žemės ūkiui reikalingi produktai. Ekspertai prognozuoja, kad šių metų rapsų derlius, palyginti su pernykščiu, gali būti gausesnis beveik 8 proc.
Reikšminga rapsų dalis – biodyzelinui gaminti
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje auginamų rapsų plotai gana žymiai (apie 100 tūkst. ha) padidėjo – nuo 185 tūkst. ha 2017 metais iki maždaug 290 tūkst. ha 2021-asiais. Tokia tendencija tik patvirtina, kad ši kultūra yra patraukli ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms. „Juoduoju auksu“ neretai vadinami rapsai jų auginimo subtilybes įvaldžiusiems augalininkams patrauklūs pirmiausia dėl stabilesnių supirkimo kainų.
Ekonomistai mato ir kitų privalumų: ši kultūra užima tvirtas pozicijas ES žaliosios ir atsinaujinančių energijos išteklių didinimo politikos kontekste, nes iš augalinės kilmės žaliavų gaminami biodegalai, panaudojami ir jų gamybos procese susidarantys kiti produktai, pavyzdžiui, rapsų išspaudos pašarams. ES nusibrėžusi, kad iki 2030 m. biodegalų naudojimo transporto srityje dalis pasiektų 14 proc.
Jeigu tokia gamyba vykdoma vietos rinkoje, kuriama didesnė pridėtinė vertė, stiprinamas tvaresnis šalies ūkis ir kaimiškųjų regionų gyvybingumas. Galop malonu ir tai, kad į automobilius pilame degalų, į kuriuos įmaišoma iš Lietuvos laukuose išaugintų rapsų pagaminto biodyzelino.
Pernykštis rapsų derlius sudarė 0,966 mln. tonų, iš kurių reikšminga dalis tenka biodegalams gaminti. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, 2020 m. grūdų ir rapsų derlius sudarė apie 8 mln. t. Vietoje perdirbta 1,60 mln. t grūdų ir rapsų. Iš šios žaliavos pagaminta 1,73 mln. t produktų, iš kurių 0,42 mln. t – biodegalų, rapsų išspaudų, glicerolio ir kt.
Lietuvos socialinių mokslų centro filialo Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) prognozėmis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet tikimasi beveik 8 proc. didesnio rapsų derliaus – daugiau nei 1 mln. tonų.
Plėtrą riboja sėjomainos reikalavimai
Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas neabejodamas teigė, kad rapsai – viena stabilesnių ir pelningesnių kultūrų, tačiau jų plėtrą ūkyje riboja ūkininkams gerai žinoma taisyklė – sėjomaina.
„Jų negali sėti, kiek panorėjęs. Rapsai į tą patį plotą turi grįžti po 4–5 metų. Tad agronomijos požiūriu yra limituotas plotas, kiek galime jų auginti. Jeigu nesilaikysi sėjomainos reikalavimų, prisiveis ligų, kurių ir chemikalai neįveiks, ir derlingumas gali sumažėti perpus. Tada pelno jau nebus, tik išlaidos“, – dėstė rapsų augintojas.
A. Bardauskas sakė kasmet rapsais apsėjantis apie 20 proc. visų laukų. Ūkyje jau yra nusistovėjusi pasėlių struktūra, ūkininkas nesiblaško ir, nepriklausomai nuo rapsų pelningumo, nebando žūtbūt plėsti jų plotų. „Vienais metais labiau apsimoka viena kultūra, kitais metais – kita. Tarp jų rapsai – labai svarbi kultūra“, – pastebėjo jis.
Ūkininkas svarstė, kad rapsų plotai didėja, nes Lietuvoje vis daugiau žemių yra įsisavinama, suariama, čia sėjami ir rapsai.
Pasvalio rajono ūkininkas Darius Sabas antrino kolegai ir užtikrintai sakė, kad rapsai – bene pelningiausia kultūra, ir iškart pridūrė, kad tai nereiškia, jog visus laukus gali užsėti geltonžiedžiais augalais. Jis taip pat aiškino, kad privalu paisyti sėjomainos, nes kitaip išplis ligos, kurias bus sunku suvaldyti.
„Kiek tik leidžia sėjomainos reikalavimai, rapsais kasmet užsėju didžiausius, kiek galiu, plotus. Tai sudaro maždaug 30 proc. visų laukų. Reikia įvertinti, kad rapsų auginimas reikalauja daugiau sąnaudų, be to, daugiau ir rizikos, nes juos gali iškulti kruša ir pan. Aišku, šias rizikas galima apdrausti. Bet kai metai geri, iš rapsų naudos yra“, – pasakojo jaunas ūkininkas.
Kainos – dar ne viskas, reikia įvertini išlaidas
Rapsų augintojai šiemet patenkinti šios kultūros laukais, tačiau kol kas neskuba skaičiuoti derliaus.
„Mes viščiukus skaičiuojame rudenį, tad apie derlių kalbėti dar anksti. Bet galime džiaugtis įspūdingomis kainomis – dabar jos sukasi apie 500 eurų už toną, pernai sezono metu buvo apie 370 eurų. Gal tokia buvo prieš 7–8 metus. Tačiau ir trąšos pusantro karto pabrango“, – apie padidėjusias išlaidas užsiminė D. Sabas.
Jis teigė, kad rapsus parduoda Pasvalyje įsikūrusiai rapsų perdirbimo įmonei, kuri, pasak ūkininko, moka geriausią kainą, todėl jis nesiblaško ir kitų pirkėjų neieško.
Kiek prikuls rapsų, nesiėmė spėlioti ir A. Bardauskas. „Dar yra laiko iki derliaus nuėmimo, visko gali atsitikti. Orai Lietuvoje labai skirtingi: vienur sausa, kitur per daug vandens, dar gali būti ir škvalo, krušų, kurios iškulia rapsų derlių“, – atsargiai apie naują derlių kalbėjo augintojas.
Ūkininkas sakė, kad, atsižvelgdamas į dirbamų žemių našumą, netaiko labai intensyvių rapsų auginimo technologijų. „Mums geras derlius yra 3–4 tonos, vidurkis – 3,5 t. Jeigu šiemet derlius bus didesnis, džiaugsimės“, – tvirtino rapsų augintojas.
Jis pripažino, kad šiais metais rapsų augintojų nuotaikos pakilesnės ir dėl žymiai ūgtelėjusių rapsų kainų. „Šiemet kainos yra stipriai aukštesnės. Aišku, jos svyruoja, kai kurie išankstinio pardavimo sutartis sudarė po 400 eurų už toną, neseniai buvo momentas, kai kainos buvo pakilusios iki 530, 480, 460 eurų. Ūkininkai paprastai išdalija riziką – rapsus parduoda įvairiais metų laikais. Jeigu bandysi pataikyti į pačią aukščiausią kainą, gali pralošti“, – aiškino A. Bardauskas, derlių dažniausiai parduodantis eksportuotojams.
Jis svarstė, kad kuo daugiau grūdų ir rapsų perdirbama vietoje, tuo didesnė vertė sukuriama vidaus rinkoje ir ekonomikoje. „Bet tai jau ne mūsų, ūkininkų, sritis. Kiekvienas turėtų daryti tai, ką geriausiai išmano. Ūkininkai augina, o perdirbimo fabrikus statyti turėtų kiti verslininkai“, – padarė išvadą javų augintojas.
Ūkininkas taip pat pabrėžė, kad geros derliaus pardavimo kainos – dar ne viskas, nes reikia įvertini išlaidas. „Pasižiūrėkime, kas darosi trąšų, metalų, technikos rinkose, – visur stipriai pakilo kainos. Kitais metais auginimo savikaina bus daug didesnė, tad didelio džiaugsmo čia nėra. Niekas mums neleidžia pasidžiaugti dideliais pelnais“, – pastebėjo jis.
Ekspertas rapsams deda pliusą
Lietuvos socialinių mokslų centro filialo Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys rapsams visada deda pliusą: „Žemdirbius nuolat skatinau auginti daugiau rapsų, nes jų supirkimo kainos taip nešokinėja kaip kviečių. Šiuo atžvilgiu tai yra stabilesnė kultūra. Šiemet rapsų derlius turėtų būti vienas geresnių, ir kainos – taip pat, jos neturėtų per daug keistis dėl derlingumo.“
Pastaraisiais metais pasaulinės rapsų atsargos yra sumažėjusios. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, pasaulinės rapsų atsargos per dvejus metus sumažėjo kone perpus.
„Dėl kviečių yra kitaip: kai būna gausus derlius, supirkimo kainos gali stipriai nusiristi žemyn. O rapsų kainos tiek nesumažės, jeigu bus dideli derliai. Europoje nėra tiek daug rapsų augintojų, daugiausia jų ES augina prancūzai, vokiečiai, ir mes prisidedame su savo derliais. Rapsų kainas diktuoja Vokietija, Prancūzija. O kviečių rinkoje – daug daugiau pasaulinių žaidėjų“, – aiškino EKVI skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, reikšminga tai, kad nemaža dalis rapsų derliaus yra perdirbama Lietuvoje. „Pagrindinis perdirbimas – biodegalams, kažkiek aliejaus dar spaudžiama maistui, o kita dalis eksportuojama. Turint omenyje šias tris rapsų realizacijos kryptis, žemdirbiai gali drąsiai auginti rapsus ir nesijaudinti, kad nežinos, kur juos dėti.
Biodegalų gamintoja „Mestilla“
„Jos specializacija – biodyzelino gamyba, apimtys didelės, turi rinkų, biodegalus eksportuoja į Vokietiją, tad rapsų reikia ir reikės“, – kalbėjo A.Gapšys.
Buvo skelbta, kad Klaipėdos LEZ veikianti biodyzelino gamintoja „Mestilla“ 2021 m. pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus. Taip siekiama prisidėti prie švaresnės aplinkos, strateginių žiedinės ekonomikos tikslų bei priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro mažinimo.